
Naujausios
Prigauta Klaipėdos "Grigeo" sklendė, Alytaus gaisras, medžių kirtimai tarsi sugrąžino regėjimą ir protą: "Aplinkosaugos karalius nuogas!"
Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas apibendrina: Lietuvoje nuotėkų kontrolė yra bedantė, o aplinkosaugos politiką formuoja ūkininkai ir medžiotojai.
Pasaulio žalieji sako, kad ūkininkams, medžiotojams su aplinkosauga – gerokai ne pakeliui. Lietuvoje žalieji, budinę Lietuvą dar prieš Atgimimą, tebėra reta, tik po truputį atsigaunanti rūšis.
Pasaulio lyderiai kalba apie naująjį "Žaliąjį susitarimą" ("Green deal"). Pasak Prezidento, "Žaliojo susitarimo" Europa paskatins kurti ir plėtoti aplinkai palankų verslą, inovacijas, gamybą, sveikatos apsaugą. Tai bus visiškai naujos kokybės ekonominis etapas, kuris pareikalaus naujos kartos lyderystės gebėjimų, kartu turintis potencialo tapti naujos visuomenės ir naujai traktuojamos gerovės pradžia".
O mes kalbame apie vamzdžius.
Kone kasdien per žinias pamatome vis naują. Ne tik Klaipėdoje – Kaune, Vilniuje. Ne tik į Kuršių marias keliauja teršalai – plastiko dalelės, Mendelejevo lentelės elementai plaukia į Nerį, Nemuną. O kiek dar neatrastų, nežinomų vamzdžių? Ne tik nuvestų iš įmonių, bet ir iš privačių sodybų ant ežero kranto? Kai pats žmogus – tarsi nuotekų vamzdis...
Ir sutapk: supainiojo medžiotojas šerną su stumbre beveik tuo pačiu metu, kai Seime vėl palaikymo ieškojo ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa – siekis įteisinti naktinius taikiklius ir duslintuvus.
O kur dar kitos aplinkosaugos naujienos – plyni miškų kirtimai, nelegalūs sąvartynai. Tokia "žalioji" kasdienybė.
Internete pasirodo vis nauja peticija, raginanti išsaugoti miestų medžius. Buvo Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Plungė, Šilutė, Varniai...
Dabar atėjo laikas Gargždams. "Ar tikrai verta dėl Gargždų senojo parko atnaujinimo projekto paaukoti apie 100 sveikų medžių, kuriuos iškirsti siūlo projektuotojai ir specialistai?" – retoriškai klausia saugotojai.
Vietoje Gargždų galima įrašyti kone bet kurį Lietuvos miestą – klausimas išliks aktualus. Kažkodėl medis, buvęs toks svarbus lietuvio savasčiai, apdainuotas, pasakojimais, tikėjimais apipintas, tapo progreso stabdžiu. Nuplauks pinigai – kaltas medis. Ir medverkiai.
Tikrasis atsinaujinimas, sako, galimas tik tuščioje vietoje, tik nuo balto popieriaus lapo. Miestas turi būti jaunas. Estetiškas. Nesvarbu, kad be idėjos.
Dabar toks laikas – trinkelizacijos era. Tvaraus betono.
"Kas matė, kad tokį medį kaip liepa kirstų!" – sakė Vinco Krėvės herojus skerdžius Lapinas.
Šiauliuose bulvaro liepų išsaugoti nepavyko.
"Miestas – ne miškas!" – argumentuoja. Bet šalia kažkodėl papildo: "Atsodinsime daugiau medžių".
Arba – "Nukirsti medžiai atvėrė nuostabią architektūrą!" Bet greta: "Medžiai bus atsodinti."
(Anti)logika? O gal visgi yra kitas kelias – atsinaujinti išsaugant? Ir tapti ne tuščių žodžių, lozungų lyderiais? Pirmauti išsaugota žaluma, o ne atsodinta?
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, savaitės pabaigoje aplankęs tarptautinę turizmo parodą ADVENTUR 2020, kvietė "susipažinti su besikeičiančiais Šiauliais, pavaikščioti miesto bulvaru, atnaujintomis erdvėmis, pasigrožėti žmogaus ir gamtos sukurtais mūsų turtais".
Kelmų neminėjo.
Gal dar kas prisimena: prieš pirmąją kadenciją televizijos debatuose būsimasis meras, paklaustas, kodėl reikėtų jį rinkti į postą, atsakė: "Mūsų sąrašas yra žalias. Ką reiškia žalia spalva privažiavus prie šviesoforo, ką reiškia žalia spalva iš kitos pusės? Tai reiškia, kad galimai mes visko nežinome, ką laikau visiškai normaliu dalyku. Visko nežinant būsi priverstas klausti žmonių, o to Lietuvoje kaip tik šiuo metu ir reikia."
Tiek apie žalią spalvą. Ir žalią supratimą.
Sakoma, kad menininkai turi Dievo dovaną – numatyti ateitį. Vilniuje ne vienerius metus diskusijas audrino, pyktį kėlė Neries krantinėje stovinti Vlado Urbanavičiaus skulptūra "Krantinės arka", populiariai vadinama vamzdžiu.
O gal tai – paminklas žaliajai lyderei?
Kad tik nebūtų visi galai į vandenį! Vardan tos – gerovės Lietuvos.