Apie ža­lią ly­de­rys­tę

Pri­gau­ta Klai­pė­dos "Gri­geo" sklen­dė, Aly­taus gais­ras, me­džių kir­ti­mai tar­si su­grą­ži­no re­gė­ji­mą ir pro­tą: "Ap­lin­ko­sau­gos ka­ra­lius nuo­gas!"

Bu­vęs ap­lin­kos mi­nist­ras Kęs­tu­tis Na­vic­kas api­bend­ri­na: Lie­tu­vo­je nuo­tė­kų kont­ro­lė yra be­dan­tė, o ap­lin­ko­sau­gos po­li­ti­ką for­muo­ja ūki­nin­kai ir me­džio­to­jai.

Pa­sau­lio ža­lie­ji sa­ko, kad ūki­nin­kams, me­džio­to­jams su ap­lin­ko­sau­ga – ge­ro­kai ne pa­ke­liui. Lie­tu­vo­je ža­lie­ji, bu­di­nę Lie­tu­vą dar prieš At­gi­mi­mą, te­bė­ra re­ta, tik po tru­pu­tį at­si­gau­nan­ti rū­šis.

Pa­sau­lio ly­de­riai kal­ba apie nau­ją­jį "Ža­lią­jį su­si­ta­ri­mą" ("Green deal"). Pa­sak Pre­zi­den­to, "Ža­lio­jo su­si­ta­ri­mo" Eu­ro­pa pa­ska­tins kur­ti ir plė­to­ti ap­lin­kai pa­lan­kų vers­lą, ino­va­ci­jas, ga­my­bą, svei­ka­tos ap­sau­gą. Tai bus vi­siš­kai nau­jos ko­ky­bės eko­no­mi­nis eta­pas, ku­ris pa­rei­ka­laus nau­jos kar­tos ly­de­rys­tės ge­bė­ji­mų, kar­tu tu­rin­tis po­ten­cia­lo tap­ti nau­jos vi­suo­me­nės ir nau­jai trak­tuo­ja­mos ge­ro­vės pra­džia".

O mes kal­ba­me apie vamz­džius.

Ko­ne kas­dien per ži­nias pa­ma­to­me vis nau­ją. Ne tik Klai­pė­do­je – Kau­ne, Vil­niu­je. Ne tik į Kur­šių ma­rias ke­liau­ja ter­ša­lai – plas­ti­ko da­le­lės, Men­de­le­je­vo len­te­lės ele­men­tai plau­kia į Ne­rį, Ne­mu­ną. O kiek dar neat­ras­tų, ne­ži­no­mų vamz­džių? Ne tik nu­ves­tų iš įmo­nių, bet ir iš pri­va­čių so­dy­bų ant eže­ro kran­to? Kai pa­ts žmo­gus – tar­si nuo­tekų vamz­dis...

Ir su­tapk: su­pai­nio­jo me­džio­to­jas šer­ną su stumb­re be­veik tuo pa­čiu me­tu, kai Sei­me vėl pa­lai­ky­mo ieš­ko­jo gink­lų ir šaud­me­nų kont­ro­lės įsta­ty­mo pa­tai­sa – sie­kis įtei­sin­ti nak­ti­nius tai­kik­lius ir dus­lin­tu­vus.

O kur dar ki­tos ap­lin­ko­sau­gos nau­jie­nos – ply­ni miš­kų kir­ti­mai, ne­le­ga­lūs są­var­ty­nai. To­kia "ža­lio­ji" kas­die­ny­bė.

In­ter­ne­te pa­si­ro­do vis nau­ja pe­ti­ci­ja, ra­gi­nan­ti iš­sau­go­ti mies­tų me­džius. Bu­vo Kau­nas, Klai­pė­da, Šiau­liai, Plun­gė, Ši­lu­tė, Var­niai...

Da­bar atė­jo lai­kas Gargž­dams. "Ar tik­rai ver­ta dėl Gargž­dų se­no­jo par­ko at­nau­ji­ni­mo pro­jek­to paau­ko­ti apie 100 svei­kų me­džių, ku­riuos iš­kirs­ti siū­lo pro­jek­tuo­to­jai ir spe­cia­lis­tai?" – re­to­riš­kai klau­sia sau­go­to­jai.

Vie­to­je Gargž­dų ga­li­ma įra­šy­ti ko­ne bet ku­rį Lie­tu­vos mies­tą – klau­si­mas iš­liks ak­tua­lus. Kaž­ko­dėl me­dis, bu­vęs toks svar­bus lie­tu­vio sa­vas­čiai, ap­dai­nuo­tas, pa­sa­ko­ji­mais, ti­kė­ji­mais api­pin­tas, ta­po pro­gre­so stab­džiu. Nup­lauks pi­ni­gai – kal­tas me­dis. Ir med­ver­kiai.

Tik­ra­sis at­si­nau­ji­ni­mas, sa­ko, ga­li­mas tik tuš­čio­je vie­to­je, tik nuo bal­to po­pie­riaus la­po. Mies­tas tu­ri bū­ti jau­nas. Es­te­tiš­kas. Nes­var­bu, kad be idė­jos.

Da­bar toks lai­kas – trin­ke­li­za­ci­jos era. Tva­raus be­to­no.

"Kas ma­tė, kad to­kį me­dį kaip lie­pa kirs­tų!" – sa­kė Vin­co Krė­vės he­ro­jus sker­džius La­pi­nas.

Šiau­liuo­se bul­va­ro lie­pų iš­sau­go­ti ne­pa­vy­ko.

"Mies­tas – ne miš­kas!" – ar­gu­men­tuo­ja. Bet ša­lia kaž­ko­dėl pa­pil­do: "At­so­din­si­me dau­giau me­džių".

Ar­ba – "Nu­kirs­ti me­džiai at­vė­rė nuo­sta­bią ar­chi­tek­tū­rą!" Bet gre­ta: "Me­džiai bus at­so­din­ti."

(An­ti)lo­gi­ka? O gal vis­gi yra ki­tas ke­lias – at­si­nau­jin­ti iš­sau­gant? Ir tap­ti ne tuš­čių žo­džių, lo­zun­gų ly­de­riais? Pir­mau­ti iš­sau­go­ta ža­lu­ma, o ne at­so­din­ta?

Šiau­lių mies­to me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas, sa­vai­tės pa­bai­go­je ap­lan­kęs tarp­tau­ti­nę tu­riz­mo pa­ro­dą AD­VEN­TUR 2020, kvie­tė "su­si­pa­žin­ti su be­si­kei­čian­čiais Šiau­liais, pa­vaikš­čio­ti mies­to bul­va­ru, at­nau­jin­to­mis erd­vė­mis, pa­si­gro­žė­ti žmo­gaus ir gam­tos su­kur­tais mū­sų tur­tais".

Kel­mų ne­mi­nė­jo.

Gal dar kas pri­si­me­na: prieš pir­mą­ją ka­den­ci­ją te­le­vi­zi­jos de­ba­tuo­se bū­si­ma­sis me­ras, pa­klaus­tas, ko­dėl rei­kė­tų jį rink­ti į po­stą, at­sa­kė: "Mū­sų są­ra­šas yra ža­lias. Ką reiš­kia ža­lia spal­va pri­va­žia­vus prie švie­so­fo­ro, ką reiš­kia ža­lia spal­va iš ki­tos pu­sės? Tai reiš­kia, kad ga­li­mai mes vis­ko ne­ži­no­me, ką lai­kau vi­siš­kai nor­ma­liu da­ly­ku. Vis­ko ne­ži­nant bū­si pri­vers­tas klaus­ti žmo­nių, o to Lie­tu­vo­je kaip tik šiuo me­tu ir rei­kia."

Tiek apie ža­lią spal­vą. Ir ža­lią su­pra­ti­mą.

Sa­ko­ma, kad me­ni­nin­kai tu­ri Die­vo do­va­ną – nu­ma­ty­ti atei­tį. Vil­niu­je ne vie­ne­rius me­tus dis­ku­si­jas aud­ri­no, pyk­tį kė­lė Ne­ries kran­ti­nė­je sto­vin­ti Vla­do Ur­ba­na­vi­čiaus skulp­tū­ra "Kran­ti­nės ar­ka", po­pu­lia­riai va­di­na­ma vamz­džiu.

O gal tai – pa­mink­las ža­lia­jai ly­de­rei?

Kad tik ne­bū­tų vi­si ga­lai į van­de­nį! Var­dan tos – ge­ro­vės Lie­tu­vos.