Apie Ž. Pavilionio sukeltą skandalą Tbilisyje

ELTA nuotr.
Nepriklausomybės Akto signataras Rolandas Paulauskas.
Prieš kelias dienas į Tbilisį, Sakartvelo sostinę, atvykęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis, pagrasinęs valdančiajai Sakartvelo parlamento partijai, kad Lietuva imsis inicijuoti sankcijas prieš šalį ir užkirs šiai kelią į ES bei NATO, sukėlė politinę krizę, kurios atgarsiai jau pasiekė ir Lietuvą.

Pats Ž.Pavilionis tame nieko blogo neįžvelgia ir net savo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, jog „Ivanišvilio režimas turėtų sumokėti už Niko Melijos suėmimą“.

Pasaulis, ir pirmiausia Sakartvelo premjeras I.Garibašvilis į tokius Lietuvos politiko veiksmus jau sureagavo. „Asmeniškai man ir mano komandai šio žmogaus pareiškimai visiškai nieko nereiškia. Niekas neturi teisės kreiptis į mus nesuprantamais, nesąžiningais pareiškimais“, – pareiškė jis, primindamas, jog valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ buvo perrinkta trečiai kadencijai.

 

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Akto signataras Rolandas PAULAUSKAS:

Bet kurios šalies užsienio politika turėtų būti kuriama arba naudos šaliai, arba idealistiniame kontekste. Pažvelkime į Lietuvą iš abiejų pozicijų.

Jeigu žiūrėsime per „naudos“ prizmę, tai kokios naudos galime tikėtis iš trukdymo tiesti „Nord Stream 2“ dujotiekį, kai žinome, kad dujos reikalingos vokiečiams ir kokios gi naudos tikimės kaišiodami pagalius vokiečiams į ratus?

Tas pat pasakytina ir apie santykius su Baltarusija. Kokią naudą Lietuva gavo uždarius sanatoriją Druskininkuose, palikus gyventojus be pajamų, o biudžetą – be mokesčių? Kokią naudą gaus be krovinių likęs Klaipėdos uostas? Ir kokia nauda Lietuvai turėti pašonėje priešišką Baltarusiją?

O štai konfliktuojančiai su Rusija JAV nauda yra. Ši valstybė, spręsdama savo geopolitines problemas, kuria buferinę zoną tarp Rusijos ir Vakarų Europos, nes už Atlanto puikiai supranta, kad vieninga Europa taptų neįveikiama JAV konkurente. Ir vėl, kokia nauda Lietuvai tapti buferine valstybe ir būsimo karo lauko dalyve?

Vertinant situaciją per idealizmo prizmę, klausimų kyla dar daugiau, nes tokiu atveju ir patys turėtume būti idealūs, bet, prisiminus vien Algirdo Paleckio bylą, matome, jog tokie nesame. Tai dar labiau išryškėja prisiminus ne tik Aleksejaus Navalno, bet ir persekiojamo Džiulijano Asandžo, neseniai įkalinto Ispanijos reperio Pablo Haselio, Michailo Saakašvilio, kurio tėvynėje laukia prokuratūra, ar Ukrainoje įkalintos Nadios Savčenkos istorijas. Jei norisi užsilipus „ant bačkos“ mokyti pasaulį, turėtume mokyti visus iš eilės, o ne pasirinktinai.

Kodėl turime dabartinę situaciją? Vėlgi, galimi du atsakymai. Tarkim, užsienio politiką vykdantys žmonės, nors ir supranta, kad elgiasi netinkamai, neturi politinės valios, pasiduoda stipresniųjų įtakai ir daro taip siekdami naudos sau.

Kita vertus, yra ir tie, kurie tikrai nesupranta, kas ir kodėl vyksta. Jie turbūt tiki, kad yra „geriečiai“ ir „blogiečiai“, nors iš tikro yra tik šalių ekonominiai bei geopolitiniai interesai.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Ž. Pavilionio vizitas į Sakartvelą būtų juokingas, jei nebūtų graudus. Nes tai, kas vyksta šiuo metu toje Kaukazo respublikoje, vyksta ir Ukrainoje, kurioje uždaryti trys opoziciniai kanalai ir areštuotas opozicijos lyderio turtas. Nepaisant to, seimūnas į Ukrainą tvarkyti reikalų nelekia.

Ž.Pavilioniui priklauso teiginys, kad „Lietuvoje reikia daugiau Amerikos“. Tai dabar jis ir siekia, kad Amerikos būtų daugiau ne tik Lietuvoje, bet ir Gruzijoje. Tada dar kartą paklauskime savęs – jis dirba Lietuvos ar JAV labui?

Ryškiausia pastarojo meto Lietuvos bėda yra ta, kad atsakingi už Lietuvos ateitį žmonės ribotai suvokia, kas vyksta šiuolaikiniame pasaulyje ir kas ko siekia. O tai, kad jie moko kitas šalis, nieko nuostabaus. Dažniausiai meno kritikais tampa tie, kurie patys nemoka meno sukurti.