Apie Varlę ir Uspaskich vandenį

Vladas Vertelis.

Pakutinė metų diena. Labai džiaugiuosi, kad vėl draugausime ir kartu leisime „Šiaulių kraštą“. Nesikartosiu, kokie sunkūs mums visiems šie metai. Iškentėjome, išgyvenome ir greitai bus geriau. Būdavo, kad baigiantis leidybos metams jausdavom ne viską atlikę, norėjosi geriau, o šiais to jausmo nėra. Leidome ne „tuščią“, o labai įvairų, platų ir vėl jau ... storą laikraštį. Taigi skaitytojams atiduota ne 95, o visas 100 procentų žinių, sugebėjimų, sukauptos patirties ir... šilumos. Daugiau nei pusmetį redakcijos žmonės dirbo neįprastomis sąlygomis – iš namų (iš bunkerių). Jeigu skaitytojams tai naujiena – puiku, vadinasi, dirbta gerai.

–-

Tegul šis paskutinis metų komentaras būna kaip šiupinys. Pakalbėkim apie kvailybę. Kiekvienas mūsų kvailysčių per gyvenimą esam prikrovę ne vieną vežimą, gerokai paragavę jos medaus, nes kvailybės – per akis visur ir visais laikais. Tačiau Ji būna ir tokia tiršta, esminga kaip nekintama būtis ar guru atrajotas auksinis kamuolys. Iki šiol kvailybė iš didžiosios raidės man asocijavosi su Varle...

Atsitiko tai 1987 metų pabaigoje. Nežinia kaip, kieno ir iš kur pasklido Lietuvoje gandas apie milžinišką varlę. Ji – kaip vandens bosas, sverianti gal net per 100 kilogramų. Tikra rajūnė, smakas. Baisiausia, kad ji buvo ne vegetarė. Dantys kaip ryklio pjūklai. Varlė sėjo paniką, net Lietuvos radijas apie šį gandą kalbėjo. O jeigu jau radijas!

Rokiškyje išgirdau, kad varlė kažkur prie Pskovo, Linkuvoje pasakojo – jau už Rygos, o šiauliečiai ją matę Joniškyje.

1

„Šiaulių naujienų“ redaktorius paprašė, kad parašyčiau ir nuraminčiau, jog jokios milžiniškos varlės nėra ir būti negali. Sumečiau straipsnelį „Gal varlė drakoną prarijo...“ (1988 01 09), uždėjome rubriką „Gando pėdsakais“.

Rašiau, kaip sugebėjau, šmaikščiau, pagal visus man žinomus satyros kanonus. Varlė turinti du varliukus, bet kokie ten varliukai – didumo sulig avelėmis. Pirmiausia ji su vaikais įsikuria rūsiuose, kai sukemša viską kas valgoma, gali ir kitokio ėdalo užsinorėti.

Redaktorius perskaitęs suabejojo: tikrai nesupras, reikia daugiau aiškumo. Tada parinkau citatą iš Erazmo Roterdamiečio veikalo „Pagiriamasis žodis kvailybei“: Kvailybė gali sau pačiai pagyrimus trimituoti, sau pačiai fleita groti. Ar reikėjo aiškiau? Reikėjo. Ryte perskaičiusi satyrą nedrąsiai į kabinetą įėjo moteriškaitė: ar tikrai toji varlė ateina?

Varlė keliauninkė. Atėjo, nuėjo ir vėl sugrįžta. Šėlsta ne tik demokratija, bet ir kvailybė. Pastaroji ypač puikuojasi krizių, epidemijų, karų laikotarpiais, aplimpa sąmokslo teorijomis, Mikaldos knygomis ir kitokiais sapnininkais.

Kvailybę galima ir nusipirkti. Viktor Uspaskich – Europos parlamento narys, Darbo partijos įkūrėjas, gyvybės įkvėpėjas ir visoks kitoks lyderis, siūlo savo komandos atrastą vandenį kaip vaistą  nuo COVID-19 infekcijos. Struktūrizuotas mineralinis vanduo ne tik gydo, yra skanus ir sveikas, bet ir palengvina virškinimą. Kam vakcina, jeigu yra Uspaskich vanduo!

Uspaskich ir net anūkė geria stebuklingą vandenį ir gyvena laimingai be jokių virusų. Pasirodo jo komanda iš kinų gavo energinį šio viruso kodą ir sukūrė COVID-19 eliminavimo programą. Jau dabar šitas vanduo įveikia 6 koronaviruso atmainas. Žadama ateityje „įkrauti“ vandenį ir nuo erkinio encefalito, gripo ir kitokio brudo.

1

Arūno BERNACKO koliažas

Tačiau, pabrėžiama, prieš geriant Uspaskich vandenį reikia kartoti keletą užkeikimų. Pvz.: „Jus supantis pasaulis – idealiai tobulas!“; „Kiekvienas sutiktas žmogus – jūsų mokytojas!“ Ypač – guru Viktors. O svarbiausia, vandens, kuris parduotuvėje kainuoja 0,36 euro, o pas Viktorą ir jo  kai kuriuos bendražygius – jau po 1,5 euro, reikia išgerti ne po vieną buteliuką, o po keliasdešimt. Štai jums ir Viktoriuks!

Dvi kvailybės apraiškos iš Jos Didenybės knygos. Varlė – tipiškas uždaros sovietinės sistemos produktas, pavyzdys, kaip ir absurdiškiausi gandai susilieja su tamsa: auga, tobulėja, užvaldo smegenis. Uspaskich vanduo – jau kapitalistinės visuomenės vaizdelis: gudrus verteiva, stovėdamas ant politinės pakylos,  išnaudoja sudėtingą šalies situaciją, žmonių baimes ir pasimetimą. Tai gali būti pavadinta ir sumania rinkodara. Manau, Darbo partijos reitingams ši vandens istorija nepakenks, gal ir kilstels juos, nors ir Uspaskich kvailybėje dominuoja cinizmas bei absoliuti nepagarba visuomenei.

–-

... Štai tokios linksmos ir nelinksmos mintys. Ačiū, kad skaitote mūsų laikraštį. Malonu bendrauti su draugais. Džiaugiamės, jeigu redakcijos surinkta, susisteminta ir suprantamai užrašyta informacija jums suteikė daugiau žinių, padėjo geriau susigaudyti kasmet vis sudėtingėjančioje realybėje, jos aktualijose. Miškas tankus ir drėgnas. Būkime namuose, laikykimės karantino reikalavimų – taip apsaugosime save ir kitus. Nelaižykime kvailybės medaus.

Nesirkime, o jeigu – greičiau sveikime, tikėkime savo jėgomis, savo šeima, medicinos specialistais. Įveiksime ir džiungles. Dėkojame visiems redakciją sveikinusiems ir su laikraščio 30-mečiu, ir su šv. Kalėdomis, Naujaisiais metais. Ačiū mūsų skaitytojams, bendradarbiams, informacijos teikėjams už buvimą kartu. Sveikiname verslo partnerius.

Sveikatos ir vilties!