Apie ke­lių gai­de­lių vie­ny­bę

Su ke­lių skrai­dū­nais mo­der­nio­mis prie­mo­nė­mis ko­vo­jan­čią po­li­ci­ją tas ko­men­ta­to­rius va­di­na lu­pi­kau­to­jais, ku­rie sie­kia esą tik vie­no: pri­si­rink­ti kuo dau­giau pi­ni­gų. De­ja, tai ge­le­ži­nė lo­gi­ka ma­žiau­siai pu­sės tų, ku­riems leis­ta su­ki­nė­ti vai­rą. Prie­ši­nin­kams (čia apie po­li­ci­ją bei pri­ta­rian­čiuo­sius, kad grei­tis – di­de­lė pro­ble­ma!) su­triuš­kin­ti so­cia­li­niuo­se tink­luo­se ski­ria­mi įžei­dūs epi­te­tai – už grei­tį su vė­je­liu pa­si­sa­kan­čių­jų men­ta­li­te­tas ver­žia­si per kraš­tus.

Ag­re­si­ja – in­ter­ne­to pla­ty­bė­se, ag­re­si­ja – šei­mo­se, ag­re­si­ja – ke­liuo­se. Grei­tis. Ne­pas­ver­tas žo­dis, ne­pas­ver­tas veiks­mas. Pas­ver­ti ga­li­ma tik pa­sek­mes... Sva­ri ir nuo­mo­nė, kad vis­kas, kas ne­lei­džia­ma, ką ri­bo­ja tai­syk­lės, drau­džia įsta­ty­mai yra ne­su­de­ri­na­ma su de­mok­ra­ti­nės vals­ty­bės prin­ci­pais. Juk de­mok­ra­ti­ja – tai tar­si ir da­ry­ti, ką no­ri, sa­ky­ti, ką no­ri, elg­tis, kaip no­ri. Jei drau­džia-bau­džia, va­di­na­si, yra be­veik vals­ty­bės prie­šai. Sma­gu, kad bent da­lis pri­pa­žįs­ta (no­rė­tų­si, kad bū­tų dau­gu­ma!), kad jei ke­ly­je grei­tai skri­si – ga­li ir į dan­gų nu­skris­ti, jei pro­tin­gai va­žiuo­si – to­li nu­va­žiuo­si.

Vie­nas ge­ras pa­žįs­ta­mas, jau penk­me­tį plu­šan­tis Šve­di­jos Ka­ra­lys­tės au­to­lau­žy­ne, į Lie­tu­vą su­grįž­ta tik per šven­tes. Ir šven­čia nuo šir­dies – už­si­dirb­da­mas ne po vie­ną bau­dą už grei­tį. "Ne­be­no­riu grįž­ti. Vem­ti ver­čia. Kaž­koks po­li­ci­jos su­žvė­rė­ji­mas", – su­mo­kė­jęs ei­li­nę bau­dą už sa­vo eik­liuo­ju BMW 30 ki­lo­met­rų per va­lan­dą vir­šy­tą leis­ti­ną grei­tį kar­tą pa­reiš­kė jis, vėl krau­da­mas la­ga­mi­nus Šve­di­jos pu­sėn.

Ne­ju­čiom pa­gal­vo­ju: ka­žin, kaip jis va­ži­nė­ja ten? Lyg nu­jaus­da­mas jis paaiš­ki­na, kad TEN su tei­sė­sau­ga ne­si­pyks­ta. "Mat ten žmo­nės, pa­ma­tę, kad kaž­kas le­kia, pa­tys pra­ne­ša po­li­ci­jai", – sa­ko tas ma­no pa­žįs­ta­mas. O mū­suo­se, de­ja, grei­čio "klau­si­mu" dau­gu­ma eis­mo da­ly­vių vis dar pa­kan­tūs – skren­da, va­di­na­si, sku­ba.

Sta­tis­ti­ka ne­gai­les­tin­ga: vie­na iš daž­niau­sių tra­giš­kai pa­si­bai­gian­čių bei skau­džiau­sias pa­sek­mes tu­rin­čių ne­lai­mių prie­žas­čių yra grei­tis. "Vai­ruo­to­jai, ko­dėl sku­ba­te mir­ti?", – to­kią auk­si­nę fra­zę ne per se­niau­siai per­skai­čiau feis­bu­ko pus­la­py­je "Pa­gal­ba vai­ruo­to­jams Šiau­liuo­se".

Po­li­ci­jai pui­kiai pa­žįs­ta­mas eis­mo įvy­kius pa­ty­ru­sių vai­ruo­to­jų sam­pro­ta­vi­mas, esą ne­sup­ran­ta, kuo prie ava­ri­jos dė­tas grei­tis, jei va­žia­vo leis­ti­nu. Bet leis­ti­nas ir sau­gus – du skir­tin­gi žo­džiai, reiš­kian­tys, kad vie­no­mis są­ly­go­mis grei­tis yra ir leis­ti­nas, ir sau­gus, o ki­to­mis – nors ir leis­ti­nas, bet be sau­gu­mo. Ar ne­ver­čiau va­do­vau­tis sau­giuo­ju?

Kaž­ka­da vie­nas po­li­ci­nin­kas pa­sa­kė: ne­duok, Die­ve, po au­to­mo­bi­lio ra­tais at­si­dur­tų ar­ti­mas žmo­gus, ką ta­da sa­ky­tų tie, ku­riems grei­tis bu­vo pres­ti­žo rei­ka­las, ku­rie pyp­sė­da­vo mies­te va­žiuo­jan­tie­siems leis­ti­nu?

Ne­jau­gi iš­ties rei­kia tra­giš­kos pa­mo­kos, kad prie vai­ro sė­din­tys "pro­to bokš­tai" su­vok­tų: ne dėl po­li­ci­jos, ne dėl bau­dų tie "tri­ko­jai" ke­liuo­se sta­to­mi, o dėl ta­vo, ma­no, mū­sų tė­vų, dėl vai­kų sau­gu­mo. Va­žiuo­si­me sau­giai, ne­be­rei­kės nei "tri­ko­jų", nei ki­tų grei­čio kont­ro­lės prie­mo­nių. Ge­rai kaž­ku­ris in­ter­nau­tas at­rė­žė vie­šai rep­li­ka­vu­sia­jam, kad "tri­ko­jai" – mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais nu­pirk­ta ne­są­mo­nė pa­pil­do­mai pa­si­pi­ni­gau­ti". Anot jo, tai jo­kia ne­są­mo­nė, o "mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais nu­pirk­tas inst­ru­men­tas tam, kad ma­žiau far­šo nuo as­fal­to rei­kė­tų krapš­ty­ti".

"Pri­min­siu, kad pa­gal to "far­šo" kie­kį ke­liuo­se Lie­tu­va ly­de­riau­ja Eu­ro­po­je. Tri­ko­jai stab­do far­šo su­si­da­ry­mo pro­ce­są, tuo tar­pu "šiu­pe­liai" tik pa­de­da iš­va­ly­ti to pro­ce­so pa­sek­mes. Man vi­siš­kai aki­vaiz­du, jog tri­ko­jis nau­din­ges­nis inst­ru­men­tas už "šiu­pe­lį", – ta­me pa­čia­me ko­men­ta­re to­liau ra­šė tas in­ter­nau­tas.

Ir ką? "Tri­ko­jai" ko­vo­ja su grei­čio vir­šy­to­jais – ke­lių chu­li­ga­nai ko­vo­ja su tri­ko­jais. Ki­lę aist­rų dėl to, kad, pa­sta­čiu­si šiuos ma­tuok­lius, po­li­ci­ja ne­pas­ta­tė apie juos įspė­jan­čių ženk­lų. Dėl to la­bai su­si­ner­vi­nę "grei­čio eks­per­tai" pa­tys ėmė ieš­ko­ti bū­dų, kaip at­kreip­ti dė­me­sį į ke­liuo­se dir­ban­čius "tri­ko­jus".

Ieš­ko­jo ir ra­do. In­ter­ne­to erd­vė­je ne­tru­ko pa­sklis­ti "ge­ro­ji" ži­nia, kaip įspė­ti vai­ruo­to­jus. Kaž­ku­ris pa­sta­tė ne­va su­ge­du­sį au­to­mo­bi­lį ir pa­li­ko, ant ba­ga­ži­nės stik­lo pa­ka­bin­da­mas skai­čius, pa­vyz­džiui, 50. Tai, ži­nok, at­stu­mas, li­kęs iki pa­ke­lė­je ty­kan­čio ma­tuok­lio, va­di­na­si, pa­ts me­tas min­ti stab­džių pe­da­lą.

At­si­ra­do ir be­mat su­mąs­čiu­sių "biz­nio" pla­ną. Feis­bu­ke plyks­te­lė­jo nuo­ro­da į plat­for­mą, ku­rio­je vai­ruo­to­jai pa­ra­gin­ti paau­ko­ti pi­ni­gų, skir­tų "per­spė­ja­mie­siems" ne­va su­ge­du­siems au­to­mo­bi­liams iš­lai­ky­ti. Dau­giau pi­ni­gų – dau­giau to­kių au­to­mo­bi­lių gat­vė­se, tai­gi ma­žes­nis grei­tis ir ma­žiau bau­dų. Ne­sup­ras­ti, var­dan sau­gu­mo, ar var­dan ke­lių chu­li­ga­nų tai su­gal­vo­ta. Bet po­li­ci­ja to­kią idė­ją pa­lai­ko: svar­biau­sia – sau­gu­mas.

Kau­ne bu­vo pa­ste­bė­ta ir dar vie­na ten­den­ci­ja – pa­ke­lių "tri­ko­jai" tie­siog už­sta­to­mi ne­va at­si­tik­ti­nai su­sto­ju­sio au­to­mo­bi­lio. Užs­ta­to­mi taip, kad komp­li­kuo­tų­si įren­gi­nio vei­ki­mas.

Šiau­lie­čiai ori­gi­na­lu­mu kol kas ne­pra­len­kė nei Vil­niaus, nei Kau­no, nei Klai­pė­dos. So­cia­li­niuo­se tink­luo­se pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis gau­su tik nau­jų­jų ma­tuok­lių nuo­trau­kų su ad­re­sais, kur jie "dir­ba": "Šiau­liai Kel­mė TRI­KO­JIS", "Tri­ko­jis Šiau­liai Kel­mė ne­pri­va­žia­vus Bi­jo­tės", "Nuo Aukš­tel­kės link Šiau­lių už Pro­mo – tri­ko­jis", ir taip to­liau, ir pa­na­šiai. Ir kas pa­sa­ky­tų, kad lie­tu­vis lie­tu­viui ne bro­lis?

"Užuot mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais ieš­ko­ję, kur sto­vi grei­čio kont­ro­lės įren­gi­nys, su­si­kon­cent­ruo­ki­te į vai­ra­vi­mą", – pa­ta­ria po­li­ci­ja, pri­min­da­ma, kad be "tri­ko­jų" gat­vė­se gau­su ir ki­tų pa­žei­di­mams išaiš­kin­ti skir­tų po­li­ci­nių prie­mo­nių.

Tuo tar­pu di­die­ji "de­mok­ra­ti­jos "už grei­tį ke­liuo­se" puo­se­lė­to­jai" su­ne­ri­mu­sius BMW ir ki­tų la­bai grei­tų au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jus so­cia­li­niuo­se tink­luo­se lin­kę guos­ti, kad štai "po­li­ci­ja pa­žais, kol nu­si­bos, ir bus tas pa­ts kaip su tais "pa­pū­ti­mais" – pa­gro­jo ke­lis sa­vait­ga­lius iki per­nai Ka­lė­dų ir bai­gė­si".

Ar tik­rai bai­gė­si? Į dar­bą jau pa­leis­ti ir mo­der­nūs al­ko­ho­lio de­tek­to­riai, ga­lin­tys "užuo­sti" per at­stu­mą.