Naujausios
Perskaičiau Šiaulių savivaldybės vicemero Justino Švėgždos agitaciją dėl sovietinių karių kapinių iškėlimo iš miesto centro. („Šiaulių krašto“ sausio 16 dienos numeris.) Tokios agitacijos nuteikia nemaloniai, nes, mano nuomone, kapinės nėra kilnojamas objektas ir turėtų likti ten, kur yra, ir ne tik šios kapinės. Bandymai niekinti ten gulinčius žmones man labai primena veikas aprašytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnyje. „Kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas“:
1. Tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas atliko vandališkus veiksmus kapinėse ar kitoje viešosios pagarbos vietoje arba dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekino kapą ar kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
Todėl manau, kad čia nelabai yra ką svarstyti be prokuroro priežiūros. J. Švėgždos sąžinei palikime vykstančios apklausos interpretacijas, kas ir kiek pasisakė… Absoliuti dauguma šiauliečių nemato reikalo dalyvauti moralės normas paminančioje apklausoje.
Kalbant apie apklausą pasigendu istorinės informacijos apie tas kapines. Mano žiniomis, kapinės ten buvo dar iki Antrojo pasaulinio… Vėliau sovietai tą vietą uzurpavo, paversdami karių kapinėmis. Šiauliečiams siūlyta išsikelti iš ten artimuosius, bet ne visi tai darė vadovaudamiesi įvairiais motyvais: vieni dėl to, kad nelaikė kapų kilnojamais, kiti nežinojo, ar jau nebegyveno Šiauliuose. Kaip politikai galvoja atskirti karių palaikus nuo kitų? Ar perkels visus palikdami bevardžiais?
Geografinis klausimas: ponas vicemeras rašo, kad Lietuvoje yra 69 sovietinių karių „palaidojimo vietos“. Mane domina, kiek jų yra Šiauliuose. Kelios Ginkūnuose, viena Pročiūnuose, viena Verduliukuose, ir aptariama – centre. Taigi klausimas, kur norite iškelti? Sakote į Ginkūnus, o į kurias kapines? Ar valdininkams tai neatrodo svarbu, kad tik toliau nuo jų langų?
Poreikio sklypui klausimas: ką planuojama toje vietoje daryti? Dar vieną automobilių parkingą, nes to, kurį valdininkai pasistatė, iškirtę medžius, nepakanka? Dar vieną stiklinį pastatą? O gal dar vieną nuolat tuščią aikštę, kurių centre – ne viena? Gal pamėgintų įveiklinti esančias? Kol kas tų aikščių merdėjimą pakankamai akivaizdžiai demonstruoja merdėjantys istoriniai ažuolai, kažkada sodinti aikštėje, vadintoje Turgaus, Laisvės, Pergalės, Prisikėlimo vardais. Istorija moko, kad aikštei gyvybės įkvepia ne pavadinimas.
Iš kapines niekinti pakvietusio tarybos nario girdėjau apie kokį tai siekį ta vieta nukreipti transportą ar pėsčiuosius. Na, pėstieji ir dabar per tas kapines laisvai praeina. Nutiesti per jas gatvę buvo siūloma sovietmečiu, bet greit atsipeikėjo. Gal noras atmesti tą projektą ir paskatino sovietmečio valdininkus išpuoselėti dabartinį memorialą. Klausimas – kur galėtų vesti ta gatvė? Pakalnėje ji atsiremtų į Ežero gatvę kuri ir taip gana judri. Na vizionieriai galėt pasvaičioti apie magistralę į kitą ežero pusę, bet tai sunaikintų Auksinio berniuko amfiteatrą ir jau įveiklintą Talšos ežero pakrantę. Taigi transporto problemų tas žemės lopinėlis nesprendžia.
Gal Šiaulių valdininkams vėl trūksta ofisinės erdvės? Tokiu atveju norėtųsi priminti, kad šalia dabartinės Savivaldybės riogso keliolika metų apleistas senosios gaisrinės ir tarpukario savivaldybės pastatas. Pastatas apleistas ir tiesiog gėda, kai tenka jį parodyti miesto svečiams ir paaiškinti, kad dabartinė Savivaldybė – tai prieškario policijos nuovada, kino teatras, gyvenamas namas ir sovietmečiu statyta universalinė parduotuvė – Vaikų pasaulis. Kartais norisi paklausti Savivaldybėje sėdinčiųjų, kur gi Liaudies namuose buvo burmistro Jackos Sondeckio kabinetas? Negi jis bilietus į kino teatrą pardavinėjo? Buvo gėda atminimo lentą kabinti prie apleisto pastato? Senoji gaisrinė – joje tarpukariu sutilpo ir gaisrininkai (pirmame aukšte) ir valdininkai (antrame aukšte) nedidelis pastatėlis, o dabar valdininkų tiek, kad net stačiomis tuose plotuose nesutalpintume.
Bet grįžkime prie kapinių. Centre esančios karių kapinės nesenai tvarkytos. Jei savivaldybei norisi pasirūpinti kapinėmis, rekomenduojau apsilankyti , pavyzdžiui, liuteronų kapinėse – jos apleistos, nebėra takelių, antkapiai apdaužyti, metaliniai kryžiai pavogti. Po Antrojo pasaulinio karo ir vokiečių tremties neliko kam rūpintis tomis kapinėmis. 1965 metais sovietai jas naikino, bet nesunaikino. Nepriklausomybės laikų metalistai pavogė kryžius, laikas apželdino krūmais… Tai gali būti darbų baras savivaldybininkams.
Priežiūros trūksta žydų ir laisvamanių kapinėms. Laisvamanių kapinės patyrė pora svetimų ideologijų invazijų. Sovietai jų kampe padarė vienas iš karių kapinių. Jos bent atskirtos nuo laisvamanių kapų gyvatvore. Nepriklausomybės metais patriotiški krikščionys pristatė tose kapinėse kryžių, dorai nė nesiaiškindami, ar ten kas palaidotas… Tą dalį reiktų atskirti nuo laisvamanių kapinių kokia nors tvorele, taip gerbiant mirusių valią – jie gi tą sklypą kapinėms paskyrė, nes nenorėjo, kad krikščionių ir kitokios religinės bendruomenės niekintų jų palaikus.
Nepagarba mirusiems – bjaurus dalykas. Visgi turiu vilties, kad Šiaulių valdininkai kada nors ras savyje jėgų atsikratyti šios ydos.
O pabaigai verta prisiminti, ką yra padarę sovietinų karių kapinėse palaidoti žmonės? Mano nuomone, jie karinėmis priemonėmis sutriuškino režimą per keturis metus Šiauliuose nužudžiusį kelioliką tūkstančių šiauliečių – daugiausia žydų. Nužudytųjų kapus galite aplankyti Pročiūnuose, senosiose žydų kapinėse, Luponių miške šalia Kužių, Gubernijos miške, Bubiuose, šalia piliakalnio, Ilgosios Lovos miške… Režimui to buvo maža – jie į Šiaulius atvežė daugybę karo belaisvių, kurių 26 tūkstančiai nuo kulkų, ligų, bado mirė. Lavonai buvo vežami miesto gatvėmis laidoti į Stačiatikų kapines ir Verduliukus. Čia verta prisiminti, kad tarpukariu Šiauliuose gyveno apie trisdešimt tūkstančių gyventojų. Režimas buvo itin kraugeriškas ir kariai, žuvę vardan jo sunaikinimo, nusipelno pagarbos kur kas didesnės nei rodo Savivaldybės politikai.
Sakysim, nacių režimą gynusių vokiečių karių vieni kapai Šiauliuose irgi yra istorinėje vietoje – Sukilėlių kalnelyje. Nežiūrint nusikaltimų, nacių vykdytų Šiauliuose, tie kapai tvarkomi, prižiūrimi ir niekas jų neniekina. Tai kodėl reikia niekinti sovietų karių kapines?