Apie demokratijos spektaklį

Pasvarstykime: jei Baltarusijoje mitinguojančius smogikai daužo „bananais“, teigiame, kad demokratijos nėra. O Lietuvoje galima 12 procentų rinkėjų balsų nuo bendro skaičiaus gavusiai partijai formuoti valdančiąją koaliciją ir laimingiems džiaugtis demokratijos pergale. Tiek 2020-ųjų Seimo rinkimuose pelnė liberalieji konservatoriai, 13-ajame Seime turėsiantys 50 vietų.

Vardan teisybės, būtina pastebėti, kad jų Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniaus Antakalnio rinkimų apygardoje varžovus nugalėjo jau pirmajame rinkimų ture ir ja pasitikėjo net 37 proc. sąrašuose įrašytų rinkėjų. Tai, beje, yra pats geriausias rinkėjų pasitikėjimo rezultatas šiuose rinkimuose, nes iš 33 425 Antakalnio apygardos rinkėjų net 12 501 balsavo už būsimąją Lietuvos Vyriausybės vadovę.

Kitoms konservatorių formuojamos centro dešinės valdančiosios koalicijos atstovėms pasisekė daug kukliau. Už Viktoriją Čmilytę-Nielsen balsavo 26 proc., Aušrinę Armonaitę – 29 proc. visų sąrašinių jų apygardos rinkėjų.

– Netobula atstovaujamoji demokratija, kai žmones atstovauja trečdalį, ketvirtadalį ar dar mažiau rinkėjų balsų gavusios partijos ir Seimo nariai. Nėra politinių organizacijų pastangų žadinti rinkėją. Surinkusios mažumą balsų partijos tarsi užgrobia valdžią, – mano Nepriklausomybės Akto signataras Algimantas Sėjūnas. – Reikia tobulinti rinkimų įstatymą ir iš esmės jį keisti.

A.Sėjūno žodžius tarsi patvirtina kiti atsitiktinai pasirinkti skaičiavimai. Tarkime Agnė Bilotaitė laimėjo rinkimus surinkusi 15 proc. apygardos rinkėjų balsų, Arvydas Anušauskas – 23 proc., į Aplinkos ministrus pretenduojantis Simonas Gentvilas – 17 proc., Kęstutis Masiulis –11proc. Kaune rinkimus Centro-Žaliakalnio apygardoje laimėjusiam Gabrieliui Landsbergiui atiteko 31 proc. rinkėjų balsų. Gal todėl visuose derybiniuose susitikimuose jis pelnytai lydi Ingridą Šimonytę?

Jau ryškėja būsimosios centro dešinės valdančiosios koalicijos kontūrai. Ją sudarys 50 konservatorių, 13 Lietuvos Liberalų sąjūdžio atstovų ir 11 Laisvės partijos Seimo narių. Iš viso 74.

Po 2020-ųjų Seimo rinkimų į Parlamentą patekusios tiek kairės, tiek dešinės ideologinio atspalvio partijos gana apylygiai vietas pasidalino. Žinia, kad koalicijos būtų tvirtesnės, anksčiau ar vėliau prasideda politiniai jomarkai, kuomet koalicijos vilioja išrinktuosius į savo stovyklas.

Viešojoje erdvėje jau pasigirdo nuomonių, kad dabartinis Lietuvos žaliųjų partijos atstovas, buvęs socialdemokratų premjeras Algirdas Butkevičius parems lyderiaujančių damų koaliciją. Pastarosios ramsčiu įvardijamas ir pats save išsikėlęs bei antrajame rinkimų ture Laisvės partijos paremtas Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius.

Išgirdęs apie už korupciją teisiamos partijos – Lietuvos Liberalų sąjūdžio – preliminarius pageidavimus Seimo pirmininkės poste matyti organizacijos vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, nepriklausomas kandidatas Vytautas Bakas paneigė informaciją apie paramą centro dešinei.

Nepamirškime, kad trijų damų diskusijose „galvas guldančios“ Darbo partijos Seimo narius jau vengiama vadinti kairiaisiais. Juolab, kad vienas jos atstovas Antanas Guoga yra buvęs liberalas. Be to, jei koalicijoje yra viena už korupcinius nusižengimus teisiama partija, tai gal nepamaišys ir antroji?

Manau, kad ne tik šią savaitę dar virs diskusijos, kas pralaimėjo 2020-ųjų rinkimus. Tiksliausiai būtų galima atsakyti – neįveikusieji rinkimų įstatyme nubrėžto 5 proc. barjero. Tebebalsuojantieji „PRIEŠ“ žinoma iki nukritimo ginčysis, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra pralaimėtoja. O aš prieštaraučiau, lygindama 2016 metų Seimo rinkimų rezultatus su šiemetiniais.

Didžiausią rinkėjų pasitikėjimą tiek prieš ketverius metus, tiek šiemet pelnė dvi politinės organizacijos: konservatoriai (TS-LKD) ir žalieji valstiečiai (LVŽS). Pastarieji, visą kadenciją buvo valdžioje, dirbo informacinio karo sąlygomis. Situacijos nepagerino ir mažne metus užsitęsusi pandemija bei superidiotiškos politinės klaidos.

Norite pavyzdžių? Prašom, viena šviežesnių. Iki antrojo turo balsavimo likus keturioms dienoms, Seime buvo svarstomas ir priiminėjamas rūkimo balkonuose uždraudimas.

Tačiau LVŽS gavo 32 vietas Seime. Drįstu priminti, kad į 2016-ųjų Seimo rinkimus TS-LKD ėjo kėlusi erzelį opozicijoje ir tepelnė 30 mandatų bei buvo palikta „po pamokų“, t.y. antrajai oponavimo kadencijai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis jau paskelbė, kad į 13-ąjį Lietuvos Respublikos Seimą išrinkti rinkiminio sąrašo Nr.13 nariai bus konstruktyvi opozicija ir sukurs šešėlinę Vyriausybę. Tai realu, nes Parlamente dirbs ekspremjeras Saulius Skvernelis, buvęs Vyriausybės kancleris ir nemaža dalis kabineto narių.

Jei tai pavyks realizuoti, gal pagaliau Lietuvos politinę sistemą „ištiks“ ilgai laukiamas bent sąlyginis stabilumas: nebetrupės partijos senbuvės, turinčios šimtametes gyvavimo tradicijas, susitaikys ir susivienys susiskaldžiusios organizacijos bei kiekvieniems rinkimams nebesisteigs nauji sterbliniai, vienadieniai politiniai dariniai. Bus baigtas 1988 metais pradėtas daugpartinės sistemos Lietuvoje atkūrimo procesas, o rinkiminėse bei pilietinėse akcijose dalyvaus ne 17, o bent dešimčia partijų mažiau. Rinkėjų valia į opoziciją stumtelėti valstiečiai turi istorinę galimybę – subalansuoti Lietuvos politinę sistemą. Jeigu nesubyrės.

Mažesniam partijų skaičiui būtų lengviau apsispręsti ir keisti Seimo rinkimų įstatymą, kuris užtikrintų deramą rinkėjų daugumos atstovavimą Lietuvos Respublikos Parlamente.

Ar negalima pasvajoti?