Naujausios
Agronomas džiaugiasi rašiniais apie darbščius žmones
Stambiausioje Šiaulių rajono Ginkūnų gyvenvietėje dažnas, kalbėdamas apie daugelį metų pažįstamą agronomą Joną Gružinską, užsimena, kad tai — žmogus, kuriuo visur ir visada galima pasitikėti.
Pasitikėjimas
Guvus 67-erių Jonas Gružinskas gal iš kuklumo ne iškart ėmė atvirauti.
„Kalbėk, Jonai. Tai tu mus visus čia agitavai anuomet neišsivaikščioti po pašalius su savo dvihektariais, o susiburti į žemės ūkio bendrovę. Ir mane suagitavai į šitą vietą“, — praeidamas pro šalį sako ilgametis žemės ūkio bendrovės “Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskis.
J. Gružinskas sako, kad ebuvo kito kelio gyvenvietėje, aplink kurią net po tris hektarus sodybinių sklypų išsidalinti žemės neužteko.
„Buvusiame daržininkystės tarybiniame ūkyje beveik du dešimtmečius dirbau skyriaus valdytoju, todėl gerai pažinojau darbščius ūkio dirbančiuosius. Niekaip netilpo galvoje, kad jie be technikos, be gyvulių galėtų gauti pakankamai pajamų iš savų kažkur pamatuotų dviejų hektarų“, — kalbėjo pašnekovas.
Tik vėliau besikalbant paaiškėjo, kad J. Gružinskas — kone visa pokario Lietuvos žemės ūkio istorija. Jo darbo stažas — net 54-eri metai. Trylikametis pradėjęs dirbti su šake šienapjūtėje, rankomis rišęs dalgiu nupjautų rugių pėdus, vėliau traktorininku dirbęs Jonas kaip abėcėlę žino visą tolimesnę žemės ūkio raidą.
Profsąjungos donkichotas
Dar labiau nustebino tai, kad J. Gružinsko vadovaujama bendrovės profsąjungos organizacija jungia 85 iš beveik šimto bendrovės darbuotojų. Jau šešeri metai jis yra ir Šiaulių rajono žemės ūkio darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininkas, taip pat šios profsąjungos respublikinio komiteto narys.
Kolektyvo profesinė sąjunga, pasak J. Gružinsko, paremia savo narius sunkią valandą ar nepritekliaus atveju, kolektyviai pagerbia jubiliatus. Jo žodžiais, Ginkūnų bendrovės profsąjunga yra bene vienintelė šalyje, kurioje darbuotojams nekainuoja turistinės kelionės. Tų kelionių jis išvardino gal keliasdešimt — nuo Maskvos ir Sankt Peterburgo iki Italijos ir Paryžiaus. Pigiau, negu kitur, darbuotojams kainuoja vaikų vasaros stovyklų kelialapiai.
Profsąjungos renginius neretai lėšomis paremia bendrovė. Tai yra socialinio solidarumo, socialinės partnerystės pavyzdys.
Nepatinka rietenos
„Prisipažinsiu, vasarą ne kasdien visą “Šiaulių kraštą“ perskaitau, — sako agronomas. — Pavasario sėja, šienapjūtė, rugiapjūtė... Dirbame iki septynių vakaro ir ilgiau. Kol po darbo išvežioju automobiliu mechanizatorius į namus, į savuosius parsirandu dešimtą valandą vakaro.“
J. Gružinskas sako, kad jam patinka nuosaikus, korektiškas laikraščio tonas, rašinių kokybė. Patinka ir tai, kad laikraštis aprėpia didelę skaitytojų teritoriją — galima sužinoti, palyginti, kas ir kaip vyksta gretimuose rajonuose.
„Nepatinka rietenos... Čia ne laikraščio kaltė. Tiesiog... perskaičius ima graužti viduje kažkoks kirminas: kaip gi mes tokią valdžią išsirinkome? Juk rinkome tikėdamiesi gero sau. O kas išėjo? Negana, kad riejasi, išsidirbinėja visaip, dar per vieną naktį pensijas, atlyginimus nurėžė“, — sako agronomas, pats, palyginti su pernai, prarandantis kone tūkstantį litų mėnesio pensijos.
Dienraščio skaitytojas džiaugiasi rašiniais apie darbščius žmones. „Dejuoja tie, kurie nenori daug dirbti, o nori iškart daug gauti. Viskas geru darbu pasiekiama“, — įsitikinęs patyręs agronomas.
Krepšinio aistruoliui, sodininkavimo mėgėjui patinka publikacijos ir šiomis temomis. Norėtų daugiau rašinių žemės ūkio, gyvenimo kaime temomis.
„Daugelis mūsų laikraščio skaitytojų — tokie, kaip aš, kaimiečiai. Visi išgyvena dėl žemės ūkio — nuo seno garsinančio Lietuvą. Štai, kai įsikalbame su kaimynais, šie, sužinoję, kad pernai visoje šalyje iš hektaro žemdirbių pajamos sumažėjo vidutiniškai 400 litų, nuoširdžiai klausia — kaip jūs išgyvenate? Bet žemės ūkis nesugriuvo tiek, kiek kitos ūkio šakos — sumanumas išgelbėjo. Jau vien dėl to žemdirbiai verti šiltesnio žodžio žiniasklaidoje“, — mano J. Gružinskas.
Užrašė Antanas STAPONKUS
SKAITYTOJAS: Agronomas iš Ginkūnų Jonas Gružinskas: „Na kaipgi be laikraščio? Iš kur kitur apie savo kraštą sužinosi...“
Autoriaus nuotr.