45 grašiai už akies pamušimą

To­kias ir pa­na­šias pro­ble­mas ke­lia ne vie­nos se­niū­ni­jos gy­ven­to­jai. Kai­muo­se vis dar yra ag­re­sy­vių, ne­prog­no­zuo­ja­mo el­ge­sio gir­tuok­lių, ku­rie nuo al­ko­ho­lio apim­ti psi­cho­zės, ke­lia pa­vo­jų do­riems, dir­ban­tiems, vai­kus au­gi­nan­tiems žmo­nėms.

Dau­ge­lis dar pri­si­me­na prieš ke­le­rius me­tus įvy­ku­sią Kra­žių tra­ge­di­ją, kai už nu­žu­dy­mus 20 me­tų ka­lė­jęs R. Be­kin­tis, su­grį­žęs iš ka­lė­ji­mo, Kra­žiuo­se atė­mė gy­vy­bes ke­tu­rioms mo­te­rims. Pa­na­šu, jog biu­rok­ra­ti­nė­se įstai­go­se tai jau už­mirš­ta.

R. Be­kin­tis nu­teis­tas iki gy­vos gal­vos ka­lė­ti. Ta­čiau Kra­žiuo­se li­ko dar vie­nas vei­kė­jas sla­py­var­de Han­sas, ku­ris gir­tau­ja, val­ka­tau­ja ir yra ne­prog­no­zuo­ja­mo el­ge­sio.

De­ja, bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro dar­buo­to­jams pa­vo­jus ne­gre­sia, to­dėl jiems at­ro­do, jog ant se­niū­nės sta­lo iš­dė­lio­ti pei­liai yra tik gir­tuok­lio po­kštas.

Te­gu bū­na tas bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras, jei­gu jau taip no­ri­me at­ro­dy­ti eu­ro­pie­tiš­kai. Ta­čiau vie­tos gy­ven­to­jai ga­lė­tų tu­rė­ti ir vie­tos po­li­ci­jos kon­tak­tus. Ra­jo­no po­li­ci­nin­kai ge­riau nei bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras ži­no opiau­sius sa­vo te­ri­to­ri­jos taš­kus ir kiek jie ga­li bū­ti pa­vo­jin­gi.

Pa­me­nu vie­ną at­ve­jį, kai kel­miš­kė pa­ma­tė prie sa­vo na­mų vi­dur­žie­mį gu­lin­tį vy­rą. Skam­bi­no bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu net ke­le­tą kar­tų, ta­čiau po­li­ci­ja neat­va­žia­vo. Bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras aiš­ki­no, jog pa­rei­gū­nai to­je vie­to­je nie­ko ne­ra­do. Ta­čiau su­si­sie­kus su po­li­ci­jos vir­ši­nin­ku, pa­rei­gū­nai at­vy­ko per ke­lias mi­nu­tes ir ant snie­go gu­lin­tį var­guo­lį nu­ve­žė į li­go­ni­nę.

Dau­gė­jant de­mok­ra­ti­jos, ja go­džiau­siai nau­do­ja­si sa­vo tei­ses ži­nan­tys nu­si­kal­tė­liai, ki­tų pi­lie­čių ne­ger­bian­tys įžū­lė­liai, dy­ki­nė­to­jai.

Tuo tar­pu nuo dir­ban­čio ir apie sa­vo tei­ses ne­tu­rin­čio ka­da gal­vo­ti žmo­gaus pa­slau­gos, už ku­rias jis mo­ka mo­kes­čius, tar­si tols­ta. Be bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro ne­ga­li iš­si­kvies­ti po­li­ci­jos, gais­ri­nės ar grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos. Be šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mo kreip­tis į akių ar au­sų dak­ta­rą. Vi­sos pa­slau­gos tei­kia­mos tar­si ap­lin­ki­niais ke­liais. Tuš­tė­jan­čių kai­mų gy­ven­to­jai jau ne­be­ten­ka tei­sės pa­si­nau­do­ti vie­šuo­ju trans­por­tu, nes per bran­gu iš­lai­ky­ti nuo­sto­lin­gus marš­ru­tus. Per bran­gu iš­lai­ky­ti mo­kyk­las, bib­lio­te­kas, kul­tū­ros na­mus, me­di­ci­nos punk­tus. Vis­kas cent­ra­li­zuo­ja­ma.

De­ja, mo­kes­čių mo­kė­to­jui ten­ka iš­lai­ky­ti su pei­liais vaikš­čio­jan­čius ne­prog­no­zuo­ja­mo el­ge­sio dy­kū­nus ir vi­so­kias ki­to­kias tik nuo­sto­lius vi­suo­me­nei ne­šan­čias so­cia­li­nes gru­pes. Gal cent­ra­li­zuo­ki­me ir jas?

Su­vež­ki­me vi­sus į vie­ną vie­tą, duo­ki­me pa­val­gy­ti, ką nors nau­din­go vi­suo­me­nei pa­dir­bė­ti pri­žiū­rė­to­jų aki­vaiz­do­je. Mies­tas ir kai­mas ap­si­va­lys. Žmo­nės ga­lės ra­miau gy­ven­ti.

Bet­gi bi­jo­me Eu­ro­pos. Ką ji pa­sa­kys? Ne­duok­die nu­sta­tys, jog pa­žei­džia­mos ag­re­sy­vių gir­tuok­lių tei­sės! Jų tei­sė val­ka­tau­ti, trik­dy­ti gy­ven­to­jus, ne­si­gy­dy­ti al­ko­ho­liz­mo, tu­ber­ku­lio­zės, psi­chi­kos li­gų.

Ir vi­sai ne­svar­bu, kad ša­lia esan­tys žmo­nės taip pat tu­ri tei­sę ra­miai gy­ven­ti, ne­nu­ken­tė­ti nuo jų, vi­suo­me­ni­nia­me trans­por­te neuž­sik­rės­ti tu­ber­ku­lio­ze ar utė­lė­mis.

Daž­nai kal­ba­me apie to­le­ran­ci­ją. Ste­bi­mės, kai ko­kio nors kvar­ta­lo gy­ven­to­jai su­ky­la, kad ša­lia jų ne­bū­tų nak­vy­nės na­mų, ne­vaikš­čio­tų psi­chi­nę ne­ga­lią tu­rin­tys, ne­prog­no­zuo­ja­mo el­ge­sio žmo­nės. Sa­ko­me – jie ne­kal­ti, jie – li­go­niai.

Bet, ant­ra ver­tus, ko­dėl šie gy­ven­to­jai tu­ri taiks­ty­tis su nei­gia­mo­mis emo­ci­jo­mis ir pa­vo­jais? Su­sir­gęs žmo­gus, pa­pras­tai, gy­do­si, kad ne­tap­tų naš­ta sa­vo ar­ti­mie­siems ir bū­tų nau­din­gas vi­suo­me­nei. Ko­dėl no­rą gy­dy­tis pa­reiš­kia tik re­tas al­ko­ho­li­kas?

Nors, per­tvar­kius po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tus, gat­vė­se dir­ba mo­bi­lio­sios gru­pės ir pri­si­šauk­ti pa­gal­bą ga­lė­tų bū­ti tar­si pa­pras­čiau, ta­čiau ją tu­ri kvies­tis ap­lin­ki­niais ke­liais, per bend­rą­jį pa­gal­bos cent­rą. Kol pa­gal­bos cent­ras skam­bi­nan­čio­jo iš­klau­si­nės vi­sas de­ta­les, kol pa­skam­bins po­li­ci­jai, kol ši at­va­žiuos, nes ta­vo pa­vo­jus ga­li pa­tek­ti ne į pa­tį pa­vo­jin­giau­sią ly­gį, žmo­gus ga­li bū­ti ir nu­te­rio­tas. Ar tai ne per di­de­lė kai­na už de­mok­ra­ti­ją ir to­le­ran­ci­ją?

1636 me­tais Vil­niu­je bu­vo iš­gul­dy­ti vie­ši pa­tvar­ky­mai, kaip tu­ri elg­tis kož­na die­vo­bai­min­ga ir viež­ly­ba asa­ba jo­mar­ke, sa­vo gil­di­jos po­bū­vy­je ir ki­to­niš­ka­me suė­ji­me.

Pir­ma­me punk­te įra­šy­tas toks pa­tvar­ky­mas: "Gink Die­ve ne­val­na pri­si­plem­pus ariel­kos bas­ty­tis tarp žmo­nių vie­šu­moj ir sa­vo ne­svie­tiš­ku smir­dė­ji­mu, o tai­po­gi ka­la­ku­tiš­kais tauš­ka­lais pik­tin­ti žmo­nes. Jei bus taip, tai sū­džia tu­ri baus­ti 30 lie­tu­viš­kų gra­šių, ale jei pi­ni­go ne­pri­tu­ri, liept iš­kas­ti 10 uo­lek­čių gra­bės po Vil­niaus mies­to sie­na."

Yra ir ki­tų pa­tvar­ky­mų: "Už akies pa­mu­ši­mą vie­šu­moj – 45 gra­šiai. Už ži­po­no pa­los at­plė­ši­mą – 35 gra­šiai. Už spy­ri­mą į pa­stur­ga­lį – 50 gra­šių. Už plau­kų pe­ši­mą dėl kerš­to – 60 gra­šių, dėl špo­so – 1 auk­si­nis."

Tai­gi, jau prieš ke­lis šim­tus me­tų gir­tuok­lys­tė ir jos su­ke­lia­mos pa­sek­mės bu­vo lai­ko­mos ne­kul­tū­rin­gu ir nu­si­kals­ta­mu el­ge­siu. Ar šian­dien ne per daž­nai ir ne per rū­pes­tin­gai už­sii­ma­me šių be­va­lių žmo­nių glo­ba? Sun­kiai dir­ban­čių­jų są­skai­ta...

Dau­gė­jant de­mok­ra­ti­jos, ja go­džiau­siai nau­do­ja­si sa­vo tei­ses ži­nan­tys nu­si­kal­tė­liai, ki­tų pi­lie­čių ne­ger­bian­tys įžū­lė­liai, dy­ki­nė­to­jai.

(Ko­men­ta­ro au­to­rė yra Kel­mės ra­jo­no ta­ry­bos na­rė)