45 grašiai už akies pamušimą

Į se­niū­nės ka­bi­ne­tą atė­jęs vy­ras ant jos sta­lo iš­dė­lio­jo pei­lius ir pra­dė­jo reikš­ti pre­ten­zi­jas. Iš­si­gan­du­si jau­na mo­te­ris skam­bi­no pa­gal­bos te­le­fo­nu. Ta­čiau ten iš­gir­do klau­si­mą: "Ar nie­kas ne­su­ža­lo­tas?" Ka­dan­gi dar nie­kas ne­pap­jau­tas, se­niū­nė, pa­si­ro­do, skam­bi­na be rei­ka­lo. Jei­gu skam­bins dar, ga­li tek­ti su­si­mo­kė­ti bau­dą.

To­kias ir pa­na­šias pro­ble­mas ke­lia ne vie­nos se­niū­ni­jos gy­ven­to­jai. Kai­muo­se vis dar yra ag­re­sy­vių, ne­prog­no­zuo­ja­mo el­ge­sio gir­tuok­lių, ku­rie nuo al­ko­ho­lio apim­ti psi­cho­zės, ke­lia pa­vo­jų do­riems, dir­ban­tiems, vai­kus au­gi­nan­tiems žmo­nėms.

Dau­ge­lis dar pri­si­me­na prieš ke­le­rius me­tus įvy­ku­sią Kra­žių tra­ge­di­ją, kai už nu­žu­dy­mus 20 me­tų ka­lė­jęs R. Be­kin­tis, su­grį­žęs iš ka­lė­ji­mo, Kra­žiuo­se atė­mė gy­vy­bes ke­tu­rioms mo­te­rims. Pa­na­šu, jog biu­rok­ra­ti­nė­se įstai­go­se tai jau už­mirš­ta.

R. Be­kin­tis nu­teis­tas iki gy­vos gal­vos ka­lė­ti. Ta­čiau Kra­žiuo­se li­ko dar vie­nas vei­kė­jas sla­py­var­de Han­sas, ku­ris gir­tau­ja, val­ka­tau­ja ir yra ne­prog­no­zuo­ja­mo el­ge­sio.

De­ja, bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro dar­buo­to­jams pa­vo­jus ne­gre­sia, to­dėl jiems at­ro­do, jog ant se­niū­nės sta­lo iš­dė­lio­ti pei­liai yra tik gir­tuok­lio po­kštas.

Te­gu bū­na tas bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras, jei­gu jau taip no­ri­me at­ro­dy­ti eu­ro­pie­tiš­kai. Ta­čiau vie­tos gy­ven­to­jai ga­lė­tų tu­rė­ti ir vie­tos po­li­ci­jos kon­tak­tus. Ra­jo­no po­li­ci­nin­kai ge­riau nei bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras ži­no opiau­sius sa­vo te­ri­to­ri­jos taš­kus ir kiek jie ga­li bū­ti pa­vo­jin­gi.

Pa­me­nu vie­ną at­ve­jį, kai kel­miš­kė pa­ma­tė prie sa­vo na­mų vi­dur­žie­mį gu­lin­tį vy­rą. Skam­bi­no bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu net ke­le­tą kar­tų, ta­čiau po­li­ci­ja neat­va­žia­vo. Bend­ra­sis pa­gal­bos cent­ras aiš­ki­no, jog pa­rei­gū­nai to­je vie­to­je nie­ko ne­ra­do. Ta­čiau su­si­sie­kus su po­li­ci­jos vir­ši­nin­ku, pa­rei­gū­nai at­vy­ko per ke­lias mi­nu­tes ir ant snie­go gu­lin­tį var­guo­lį nu­ve­žė į li­go­ni­nę.

Dau­gė­jant de­mok­ra­ti­jos, ja go­džiau­siai nau­do­ja­si sa­vo tei­ses ži­nan­tys nu­si­kal­tė­liai, ki­tų pi­lie­čių ne­ger­bian­tys įžū­lė­liai, dy­ki­nė­to­jai.

Tuo tar­pu nuo dir­ban­čio ir apie sa­vo tei­ses ne­tu­rin­čio ka­da gal­vo­ti žmo­gaus pa­slau­gos, už ku­rias jis mo­ka mo­kes­čius, tar­si tols­ta. Be bend­ro­jo pa­gal­bos cent­ro ne­ga­li iš­si­kvies­ti po­li­ci­jos, gais­ri­nės ar grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos. Be šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mo kreip­tis į akių ar au­sų dak­ta­rą. Vi­sos pa­slau­gos tei­kia­mos tar­si ap­lin­ki­niais ke­liais. Tuš­tė­jan­čių kai­mų gy­ven­to­jai jau ne­be­ten­ka tei­sės pa­si­nau­do­ti vie­šuo­ju trans­por­tu, nes per bran­gu iš­lai­ky­ti nuo­sto­lin­gus marš­ru­tus. Per bran­gu iš­lai­ky­ti mo­kyk­las, bib­lio­te­kas, kul­tū­ros na­mus, me­di­ci­nos punk­tus. Vis­kas cent­ra­li­zuo­ja­ma.

De­ja, mo­kes­čių mo­kė­to­jui ten­ka iš­lai­ky­ti su pei­liais vaikš­čio­jan­čius ne­prog­no­zuo­ja­mo el­ge­sio dy­kū­nus ir vi­so­kias ki­to­kias tik nuo­sto­lius vi­suo­me­nei ne­šan­čias so­cia­li­nes gru­pes. Gal cent­ra­li­zuo­ki­me ir jas?

Su­vež­ki­me vi­sus į vie­ną vie­tą, duo­ki­me pa­val­gy­ti, ką nors nau­din­go vi­suo­me­nei pa­dir­bė­ti pri­žiū­rė­to­jų aki­vaiz­do­je. Mies­tas ir kai­mas ap­si­va­lys. Žmo­nės ga­lės ra­miau gy­ven­ti.

Bet­gi bi­jo­me Eu­ro­pos. Ką ji pa­sa­kys? Ne­duok­die nu­sta­tys, jog pa­žei­džia­mos ag­re­sy­vių gir­tuok­lių tei­sės! Jų tei­sė val­ka­tau­ti, trik­dy­ti gy­ven­to­jus, ne­si­gy­dy­ti al­ko­ho­liz­mo, tu­ber­ku­lio­zės, psi­chi­kos li­gų.

Ir vi­sai ne­svar­bu, kad ša­lia esan­tys žmo­nės taip pat tu­ri tei­sę ra­miai gy­ven­ti, ne­nu­ken­tė­ti nuo jų, vi­suo­me­ni­nia­me trans­por­te neuž­sik­rės­ti tu­ber­ku­lio­ze ar utė­lė­mis.

Daž­nai kal­ba­me apie to­le­ran­ci­ją. Ste­bi­mės, kai ko­kio nors kvar­ta­lo gy­ven­to­jai su­ky­la, kad ša­lia jų ne­bū­tų nak­vy­nės na­mų, ne­vaikš­čio­tų psi­chi­nę ne­ga­lią tu­rin­tys, ne­prog­no­zuo­ja­mo el­ge­sio žmo­nės. Sa­ko­me – jie ne­kal­ti, jie – li­go­niai.

Bet, ant­ra ver­tus, ko­dėl šie gy­ven­to­jai tu­ri taiks­ty­tis su nei­gia­mo­mis emo­ci­jo­mis ir pa­vo­jais? Su­sir­gęs žmo­gus, pa­pras­tai, gy­do­si, kad ne­tap­tų naš­ta sa­vo ar­ti­mie­siems ir bū­tų nau­din­gas vi­suo­me­nei. Ko­dėl no­rą gy­dy­tis pa­reiš­kia tik re­tas al­ko­ho­li­kas?

Nors, per­tvar­kius po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tus, gat­vė­se dir­ba mo­bi­lio­sios gru­pės ir pri­si­šauk­ti pa­gal­bą ga­lė­tų bū­ti tar­si pa­pras­čiau, ta­čiau ją tu­ri kvies­tis ap­lin­ki­niais ke­liais, per bend­rą­jį pa­gal­bos cent­rą. Kol pa­gal­bos cent­ras skam­bi­nan­čio­jo iš­klau­si­nės vi­sas de­ta­les, kol pa­skam­bins po­li­ci­jai, kol ši at­va­žiuos, nes ta­vo pa­vo­jus ga­li pa­tek­ti ne į pa­tį pa­vo­jin­giau­sią ly­gį, žmo­gus ga­li bū­ti ir nu­te­rio­tas. Ar tai ne per di­de­lė kai­na už de­mok­ra­ti­ją ir to­le­ran­ci­ją?

1636 me­tais Vil­niu­je bu­vo iš­gul­dy­ti vie­ši pa­tvar­ky­mai, kaip tu­ri elg­tis kož­na die­vo­bai­min­ga ir viež­ly­ba asa­ba jo­mar­ke, sa­vo gil­di­jos po­bū­vy­je ir ki­to­niš­ka­me suė­ji­me.

Pir­ma­me punk­te įra­šy­tas toks pa­tvar­ky­mas: "Gink Die­ve ne­val­na pri­si­plem­pus ariel­kos bas­ty­tis tarp žmo­nių vie­šu­moj ir sa­vo ne­svie­tiš­ku smir­dė­ji­mu, o tai­po­gi ka­la­ku­tiš­kais tauš­ka­lais pik­tin­ti žmo­nes. Jei bus taip, tai sū­džia tu­ri baus­ti 30 lie­tu­viš­kų gra­šių, ale jei pi­ni­go ne­pri­tu­ri, liept iš­kas­ti 10 uo­lek­čių gra­bės po Vil­niaus mies­to sie­na."

Yra ir ki­tų pa­tvar­ky­mų: "Už akies pa­mu­ši­mą vie­šu­moj – 45 gra­šiai. Už ži­po­no pa­los at­plė­ši­mą – 35 gra­šiai. Už spy­ri­mą į pa­stur­ga­lį – 50 gra­šių. Už plau­kų pe­ši­mą dėl kerš­to – 60 gra­šių, dėl špo­so – 1 auk­si­nis."

Tai­gi, jau prieš ke­lis šim­tus me­tų gir­tuok­lys­tė ir jos su­ke­lia­mos pa­sek­mės bu­vo lai­ko­mos ne­kul­tū­rin­gu ir nu­si­kals­ta­mu el­ge­siu. Ar šian­dien ne per daž­nai ir ne per rū­pes­tin­gai už­sii­ma­me šių be­va­lių žmo­nių glo­ba? Sun­kiai dir­ban­čių­jų są­skai­ta...

Dau­gė­jant de­mok­ra­ti­jos, ja go­džiau­siai nau­do­ja­si sa­vo tei­ses ži­nan­tys nu­si­kal­tė­liai, ki­tų pi­lie­čių ne­ger­bian­tys įžū­lė­liai, dy­ki­nė­to­jai.

(Ko­men­ta­ro au­to­rė yra Kel­mės ra­jo­no ta­ry­bos na­rė)

Komentarai

Saulius    Sek, 2020-01-19 / 08:28

In reply to by kike

Tai prie sovietų nebuvo alkoholikų, nebuvo med. blaivyklų, niekas negirtavo , nepsichavo ? Jaunimui galit makaronus kabint, bet ne man.Oi galėčiau čia pavyzdžių ir istorijų paporint iš tos jūsų godojamos santvarkos, puikiai prisimenu tuos laikus.
V.    Pen, 2020-01-17 / 09:13
Komentaro autorė demonstruoja visišką neišmanymą, kaip veikia Bendrasis pagalbos centras, kaip jis sąveikauja su policija ir kitomis skubios pagalbos tarnybomis. Prieš publikuojant savo pamąstymus viešojoje erdvėje reikėtų rimčiau pasidomėti šiuo klausimu, o ne remtis paviršutiniškais gandais.
chi    Sek, 2020-01-19 / 21:32
šiaip neblogas straipsnis. Taip ir yra. Policijos komisariatuose buvo budinčios dalys, kuriose dirbo profesionalūs, teritorijas žinantys pareigūnai, kurie patrulių ekipažui nusakydavo vietą metro tikslumu, o be to buvo apylinkės inspektoriai, kurie teritoriją privalėjo žinoti kaip savo penkis pirštus. O jei susergi, tai kol atsakysi į klausimus 112 operatorei, tai ir numirsi, o dar į tuos pačius klausimus turi atsakyt GMP dispečerei. Vyresnio amžiaus ar nervingesniam žmogui tikrai sunku susikalbėti, Nesuprantu kam dubliuoti? tiesiog jungtu iš karto su GMP ir viskas. Taip Sauliau, pijokų visada buvo ir bus, (aš taip pat prisimenu tarybinius laikus) bet su jais reikia kovoti, o ne žaisti demokratiją ir toleruoti jų pijokavimą viešuose vietuose. Dar prieš kelis metus bent išvešdavo išsimiegot, o dabar vietoje surašo protokolą ir palieka toliau linksmintis. Vienu žodžiu///
.    Ant, 2020-01-21 / 11:06
labai panašius rašinėlius skaitydavau cecho sienlaikraštyje /kartais ir "Raudonojoje vėliavoje" ar "Komunistiniame žodyje"/ apie buržuazines liekanas tarybinio žmogaus, statančio socializmą, gyvenimo kelyje...

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.