Naujausios
Rezultatas vis vien bus vienas – pensija bus labai maža ir jokios gudrybės bei instrukcijos čia nepadės. Valstybė neturi pinigų. Neturi jų ir tie, kurie išeina į pensiją. Tikriausiai sukaupti reikalingus pinigus "oriai" (nemėgstu šito žodžio) senatvei galės tie, kuriems dabar 20 ar 30 metų. Tai iš viso niekaip neguodžia pagyvenusių žmonių, nesvarbu, kiek buvo aiškinimų buvo per televiziją. Rezultatas vienas – pensininkų laukia skurdas. Pridėkim dar tai, jog skurdas ateis kaip tik tuo metu, kai blogės sveikata, reikės daugiau pinigų vaistams.
Mokytojai šiais metais streikavo dėl mažų atlyginimų. Mokyklose, kaip rodo statistika, dirba senesnio amžiaus specialistai. Jų pensijos bus mažos ir dabar gaunami atlyginimai atrodys kaip gerovės viršūnė.
Dabar į pensijas išeinantys žmones stovėjo "Baltijos kelyje", kūrė Sąjūdžio grupes, siekė valstybės Nepriklausomybės ir savos valdžios. Ar galima sava valdžia vadinti tas Lietuvos struktūras, kurios beveik su šypsena aiškina, jog keliais eurais padidės, laikui bėgant pensija, užmiršdami, jog kainos kyla ir infliacija yra neišvengiama? Taip gali kalbėti tik neblogai apsirūpinęs biurokratas.
Siūloma prie pensijos dar prisidurti kelis eurus, dirbant ir toliau. Arba savo darbą, arba kokia nors šlavėja arba budėtoju prie turtingos firmos durų. Tačiau net šie darbai tampa deficitiniais. Kitas pasiūlymas kurti savo verslą. Skamba gražiai, bet pensijiniame amžiuje sunku įsivaizduoti, kad savo verslą sukurtų buvusi medicinos sesutė arba matematikos mokytojas.
Yra dar vienas aspektas – senesnio amžiaus žmones yra diskriminuojami dėl amžiaus, todėl žmonėms per 50 metų, darbą surasti beveik neįmanoma. Nebent užsienyje, jei tik dar leidžia sveikata. Daug kam neleidžia, o ir sunku įsivaizduoti, kaip buvusi literatūros mokytoja dirba Norvegijoje statybininke arba vadinamame "žuvų fabrike".
Neseniai išrinkome ES Parlamento narius. Jiems turėtų labiausiai skaudėti galvą dėl silpniausių žmonių padėties Lietuvoje. Tikrai neabejoju, jog padaryti kažką būtų galima, nes apie tai jau buvo kalbėta ES, bet šalys narės, taip pat ir Lietuva, socialines problemas laiko neatskiriamu šalies suverenumo klausimu. Lengviau juk balsuoti už kokią nors neįpareigojančią rezoliuciją, kad ir Venesuelos klausimu, nei imtis tikrų problemų, kurios, beje, liečia visas buvusias socialistines valstybes, ne tik Lietuvą.
Keliams remontuoti Lietuvoje ES randa pinigų, bet valstybių vadovai nenori įgalioti ES padėti tiems, kurie jais vaikšto – ne. Tokie prioritetai.