Naujausios
Į karjerus sugrįžta miškas
Pakruojo rajone, kuriame miškų belikę perpus mažiau nei vidutiniškai šalyje, suskaičiuota per dvidešimt į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų augalų ir grybų, gyvena ir reti, saugomi gyvūnai.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Gamtos specialistai pastebi, kad Pakruojo rajone, labai sukultūrintame krašte, baigus naudoti karjerus, juose sparčiai atsikuria natūralios augalų bendrijos. Gamtininkų teigimu, tokios vietos tampa pačiomis vertingiausiomis. Petrašiūnų dolomitų karjerų teritorijoje aptiktas augalas melsvasis gencijonas, čia, nepaisant dar netoliese tebeksploatuojamų karjerų, gyvena retų rūšių paukščiai. Šukionių kaimo karjerą gamtininkai pavadino rūšių lobynu — nes čia auga daug raktažolių pelenėlių, tuklių, baltijinių gegūnių, kitų apyrečių augalų. Šiame karjere specialistai rado ir vieno iš rečiausių Lietuvos augalų pelkinės gencijonėlės populiaciją.
Rajono miškuose randama retų rūšių drugių, taip pat — į Raudonają knygą įrašytas žirgelis — kruvinoji strėlikė.
Yra ir keletas draustinių, skirtų saugoti retas rūšis. Laumenio botaniniame — zoologiniame draustinyje gyvena viena iš didžiausių Lietuvoje nendrinės rupūžės populiacijų.
Kai kurių gamtininkų teigimu, baigtų naudoti karjerų nereikia rekultivuoti, o leisti šioms vietovėms natūralizuotis pačioms.
Su tokiu požiūriu nesutinka Pakruojo ekologė Kazimiera Klabienė, besilaikanti nuomonės, kad žmonės, padarę žaizdas gamtai, privalo padėti jas ir užgydyti. Ir kad saugoti gamtą dera ne tik draustiniuose, bet ir visur. Nes kiekviena vieta, kievienas žemės lopinėlis — savaip vertingas, taip, kaip ir kiekvienas žmogus.
SUGRĮŽIMAS: Į jau nebenaudojamų karjerų vietą Petrašiūnuose sugrįžta miškas, apylinkėse atsiranda retų augalų bei paukščių.
LOBYNAS: Šukionių karjero apylinkes gamtininkai vadina rūšių lobynu.
Autorės nuotr.