Naujausios
Gyvenimą praskaidrina laikraščiai, atvirukai ir muzika
„Šiaulių krašto“ prenumeratorė Laima Markevičienė, 24 metus dirbusi kultūros srityje, šiandien gyvenimą praskaidrina iš sudžiovintų žolynų kurdama atvirukus, skaitydama spaudą arba akordeonu prisimindama kadaise pačios grotas melodijas.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Ištikima prenumeratorė
Laima Markevičienė Lankaičių kaime (Joniškio rajonas), kuriame namą jai nupirko žentas, gyvena devynerius metus. Lygiai tiek laiko moteris kas mėnesį prenumeruoja „Šiaulių kraštą“. Perskaito jį nuo pradžios iki galo. Jei ne iš karto, tai vėliau peržiūri ir grįžta prie anksčiau praleistų tekstų.
„Noriu apsišviesti, žinoti, kas aplink ir Lietuvoje dedasi. Domina įvairios naujovės, labai mėgstu jūsų spausdinamus receptus,“ – sako Laima.
Moteris prenumeruoja ne vieną leidinį. Iš kuklios neįgalumo pensijos įsigyja laikraščių, žurnalų, kuriuose gausu patarimų sodui, daržui, pasakojimų apie kaimą ir apie kultūrą.
24 metai skirti kultūrai
Kultūra – turbūt pagrindinė tema, kuria prenumeratorė galėtų kalbėti ir kalbėti.
Iš sekcijos ji ištraukia keletą albumų. Verčia savo gyvenimo lapus. Čia – kai dirbo Joniškio rajone „Vilkijos“ kolūkyje, čia – Pakruojo rajono Stačiūnų kultūros namuose, čia – jau Pasvalio rajonas.
Ypač gausu nuotraukų iš Stačiūnų, kur Laimai Markevičienei puikiai sekėsi: turėjo ir vaikų, ir suaugusiųjų kolektyvų. Moteris, baigusi chorvedybos mokyklą, kitus mokė ir dainuoti, ir šokti, ne vieną kapelą subūrė. Vienoje nuotraukoje pagyvenusios moterys vilki įprastais drabužiais, pasipuošusios tik baltomis skarutėmis. Kitoje – tie patys veidai, bet kolektyvo narės jau vilki dailiais tautiniais rūbais. Greta – jaunesnių moterų ansamblis ilgomis iki žemės suknelėmis.
Laima dirbo negailėdama savęs. Jai patiko veikla. Nors kultūros darbuotojo alga ir anuomet buvo menka – 80 rublių, bet pakako. Dar prisidurdavo, pakeitusi muzikos mokytoją mokykloje.
Išmoko groti iš klausos
Trauką muzikai L. Markevičienė jautė nuo vaikystės. Anuomet 6–8 klases dėl ligos ji praleido Šilutės sanatorijoje. Ten ir mokėsi, ir buvo gydoma. Sanatorijoje vaikus mokiusi muzikos mokytoja pastebėjo Laimos gabumus ir paskolino jai akordeoną. Mergaitė, gulėdama lovoje ant nugaros (taip rekėjo dėl stuburo problemų), pati savarankiškai surado bosų ir klavišų pagrindinės melodijos dermę. Grojo iš klausos. Kai muzikos mokytoja susirgo, Laima jau kitas mergaites mokė dainuoti „Šermukšnėlę“, pritardama instrumentu.
Tėvai supratę, kokia dukros ateitis, 1961 metais nupirko akordeoną, kurį Laima išsaugojo iki šių dienų. Sako, niekam neleidusi juo groti, tik pati. Darbe grodavo „valdišku“ instrumentu.
Gėlių atvirukai
Paskutiniu metu Ukmergės rajone gyvenusi ir iš ten į Joniškio rajoną atkeliavusi buvusi kultūros darbuotoja ilgus vakarus leidžia iš sausų gėlių kurdama atvirukus. Gėlių vasarą prisirenka savo darželiuose, pievose. Jai pačiai ypač patinka paprastos laukų gėlės, žolės. Net neišvaizdi smilga ar pienės lapelis atviruke virsta grakščiu pagrindiniu akcentu.
Klijus moteris tepa žąsies plunksna ir lapus, žiedus, žiedlapius deda fantazijose gimusiomis formomis, kompozicijomis.
„Kai atsisėdu prie stalo dirbti, negaliu atsitraukti. Kartais praleidžiu po keturias valandas. Per žiemą sukūriau ne vieną dešimtį atvirukų,“ – džiaugiasi L. Markevičienė.
Jai patinka spalvos, todėl džiovintas gėles klijuoja ne tik ant balto, bet ir ant spalvoto popieriaus.
Autorės nuotr.
AKORDEONAS: Laima Markevičienė išsaugojo iki šių dienų 1961 metais tėvų nupirktą akordeoną, kuriuo kartais pagroja pati sau arba apsilankiusiems svečiams.
ATVIRUKAI: Lapus, žiedus, žiedlapius moteris klijuoja fantazijose gimusiomis formomis, kompozicijomis.