Jaunos moters išsėtinę sklerozę sustabdė vaistais

Zi­tos Kat­kie­nės nuo­tr.
Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Neu­ro­lo­gi­jos sky­riaus gy­dy­to­jas neu­ro­lo­gas And­rius Kaz­laus­kas pa­ta­ria ne­dels­ti ir vos pa­ju­tus neįp­ras­tus simp­to­mus kreip­tis į me­di­kus.
Klas­tin­ga li­ga iš­sė­ti­nė skle­ro­zė vis daž­niau pa­ža­bo­ja­ma nau­jos kar­tos imu­no­te­ra­pi­niais vais­tais. Gy­dy­to­jas neu­ro­lo­gas And­rius Kaz­laus­kas sa­ko, kad sėk­mės at­ve­jų ga­lė­tų bū­ti ir dau­giau, jei žmo­nės, pa­ju­tę pir­muo­sius li­gos po­žy­mius, kreip­tų­si į me­di­kus.

Li­gos po­žy­miai ap­sun­ki­na gy­ve­ni­mą

Klas­tin­ga li­ga iš­sė­ti­nė skle­ro­zė Au­re­li­ją (var­das pa­keis­tas) už­klu­po jau­nys­tė­je. Iki tol nie­kuo ne­si­rgu­si jau­na mo­te­ris pa­ju­to, kad blo­gė­ja jos re­gė­ji­mas. Mo­te­ris krei­pė­si į šei­mos gy­dy­to­ją, jis iš­ra­šė siun­ti­mą pas neu­ro­lo­gą.

Tai, kad apa­ki­mas vie­na aki­mi ga­li bū­ti ner­vų už­de­gi­mo – neu­ri­to – prie­žas­ti­mi, Au­re­li­ja ir su­ži­no­jo, ap­si­lan­kiu­si pas neu­ro­lo­gą. Bet ši diag­no­zė – ne pa­sku­ti­nė. Neu­ro­lo­gas jai sky­rė mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so ty­ri­mą. Re­zul­ta­tas pri­bloš­kė, jai diag­no­zuo­ta iš­sė­ti­nė skle­ro­zė. 26-erių me­tų mo­te­ris su­si­ra­do šios li­gos ap­ra­šy­mus ir su­ži­no­jo, kad jos lau­kia vie­nas pa­blo­gė­ji­mas po ki­to: ne­ma­tys, ne­vaikš­čios, ne­lai­kys šla­pi­mo, sės į neį­ga­lio­jo ve­ži­mė­lį. Šian­dien, praė­jus 15 me­tų, Au­re­li­ja ir ma­to, ir vaikš­to, net ir kū­di­kio su­si­lau­kė – li­gą pa­vy­ko su­stab­dy­ti prieš 11 me­tų pra­dė­tais nau­do­ti imu­no­te­ra­pi­niais vais­tais.

Ta­čiau iki to li­gos po­žy­miai, ap­sun­ki­nan­tys gy­ve­ni­mą, se­kė vie­nas po ki­to. Akies ner­vų už­de­gi­mą, ve­du­sį link apa­ki­mo, pa­vy­ko įveik­ti lei­džia­mais imu­no­te­ra­pi­niais vais­tais. Au­re­li­ja pa­me­na var­gi­nan­tį gy­dy­mą, ly­di­mą vais­tų pa­ša­li­nių po­žy­mių. Apa­ki­mą pa­vy­ko įveik­ti.

Ap­ri­mo ir li­gos po­žy­miai, mo­te­ris jau­tė­si pui­kiai. Ne­ti­kė­tai, praė­jus še­še­riems me­tams, li­ga vėl pri­mi­nė sa­ve.

"Su šei­ma poil­sia­vo­me Pa­lan­go­je. La­bai stip­riai įde­giau ir va­ka­re pa­ju­tau, kad nu­tir­po ko­jų pirš­tai, – pa­sa­ko­ja mo­te­ris. – Ko­jos ta­po vis sun­kes­nės ir sun­kes­nės, ne­lanks­čios, vaikš­čio­ti ta­po vis su­dė­tin­giau".

Tai­ko­mas gy­dy­mas hor­mo­ni­niais vais­tais pa­si­tei­si­no ir po 2–3 mė­ne­sių ko­jos pa­leng­vė­jo. Neu­ro­lo­gas pa­tvir­ti­no, kad įvy­ko li­gos re­mi­si­ja. Ta­čiau įvy­ko dar ir tai, apie ką mo­te­ris sva­jo­jo dau­ge­lį me­tų – ji pa­sto­jo. Nėš­tu­mo me­tu ne­bu­vo tai­ko­mas gy­dy­mas hor­mo­nais, tad li­ga vėl ėmė ro­dy­ti sa­vo po­žy­mius. Pir­miau­sia ap­sun­ko ko­jos.

Duk­ry­tė gi­mė ir au­go svei­ka. Pra­dė­jo lan­ky­ti dar­že­lį. Ta­čiau tik me­tus mo­te­ris pa­jė­gė vai­ką ve­džio­ti į ug­dy­mo įstai­gą, nes vaikš­čio­ti pasidarė la­bai sun­ku, ko­jos tar­si bū­tų su­gip­suo­tos, ne­pa­ju­di­na­mos. Skir­tas gy­dy­mas ma­žai te­pa­dė­jo.

Prieš ket­ve­rius me­tus Au­re­li­jai pa­keis­tas gy­dy­mas – skir­ti la­ši­na­mi imu­no­te­ra­pi­niai vais­tai.

"Kas tris sa­vai­tes rei­kia atei­ti į Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­rių, kur ir su­la­ši­na­mi vais­tai", – pa­sa­ko­ja mo­te­ris ir džiau­gia­si, vėl ga­lin­ti vaikš­čio­ti, nes li­ga vėl pa­ža­bo­ta.

Au­re­li­ja ži­no, jog šis gy­dy­mas vals­ty­bei kai­nuo­ja la­bai daug – už vie­ną am­pu­lę tek­tų mo­kė­ti 1 600 eu­rų.

Ne­se­niai bu­vo at­lik­tas mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so ty­ri­mas. Re­zul­ta­tai džiu­gi­nan­tys – nau­jų li­gos ži­di­nių nė­ra.

Au­re­li­ja sa­ko, jog tam, kad ser­gant au­toi­mu­ni­ne li­ga ga­lė­tų gy­ven­ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą, vien vais­tų ne­pa­kan­ka. Ji nuo­lat lan­ko rea­bi­li­ta­ci­ją, lanks­tu­mą ir koor­di­na­ci­ją la­vi­nan­čius pi­la­te­so už­siė­mi­mus. Ki­ne­zi­te­ra­peu­tas įver­ti­no funk­ci­nes ga­li­my­bes ir su­da­rė tin­ka­miau­sią jai ki­ne­zi­te­ra­pi­jos pro­gra­mą. Nors fi­zi­nis krū­vis grei­tai iš­var­gi­na, bet Au­re­li­ja sten­gia­si ne­pa­si­duo­ti ir pa­ti ko­vo­ti su li­ga.

Svarbi psi­choe­mo­ci­nė būk­lė

Sa­ko­ma, kad vi­sos li­gos pra­si­de­da nuo ner­vų. Šis po­sa­kis ypač tin­ka, kal­bant apie iš­sė­ti­nę skle­ro­zę – per­mai­nin­gą li­gą, ku­rios pra­džia ga­li bū­ti bet ku­ris ner­vas, nuo ku­rio ji sė­ja­si po vi­są or­ga­niz­mą, pa­kenk­da­ma dau­ge­liui ki­tų or­ga­nų.

Pa­sak Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Neu­ro­lo­gi­jos sky­riaus gy­dy­to­jo neu­ro­lo­go And­riaus Kaz­laus­ko, me­di­kai iš­sė­ti­ne skle­ro­ze va­di­na lė­ti­nę, pro­gre­suo­jan­čią ir la­bai luo­ši­nan­čią cent­ri­nės ner­vų sis­te­mos li­gą. Ser­gan­tiems iš­sė­ti­ne skle­ro­ze pa­ma­žu nyks­ta ner­vi­nes ląs­te­les su­pan­tis dan­ga­las mie­li­nas. Dėl to įvai­rio­se gal­vos ir nu­ga­ros sme­ge­nų sri­ty­se su­si­da­ro už­de­gi­mo ži­di­niai, virs­tan­tys skle­ro­zi­nė­mis plokš­te­lė­mis, ku­rios api­ma vis ki­tas sme­ge­nų da­lis, to­dėl li­ga pro­gre­suo­ja.

Iki tol nie­kuo ne­si­rgu­si jau­na mo­te­ris pa­ju­to, kad blo­gė­ja jos re­gė­ji­mas.

Šia li­ga su­ser­ga jau­ni 15–25 me­tų žmo­nės, ak­ty­vūs ir dar­bin­gi. Su­sir­gę ir ne­si­gy­dy­da­mi per 10–15 me­tų tam­pa neį­ga­lūs, slau­go­mi li­gos pa­ta­le.

Gy­dy­to­jas neu­ro­lo­gas A. Kaz­laus­kas sa­ko, kad Šiau­liuo­se ser­gan­čių­ iš­sė­ti­ne skle­ro­ze yra apie 400. Per 120 klas­tin­gos li­gos var­gi­na­mų žmo­nių yra su­si­bū­rę į ser­gan­čių­ iš­sė­ti­ne skle­ro­ze drau­gi­ją, tad drau­ge ne tik lei­džia lais­va­lai­kį, bet ir spren­džia dėl li­gos iš­ky­lan­čias so­cia­li­nes, gy­dy­mo pro­ble­mas, da­li­ja­si pa­tir­ti­mi, įgū­džiais.

Gy­dy­to­jas sa­ko, jog la­bai svar­bus ar­ti­mas ser­gan­čių­ ir jų šei­mos na­rių ry­šys, pa­gal­ba. Ser­gan­tiems šia li­ga silps­ta pa­žin­ti­nės funk­ci­jos, to­dėl la­bai svar­bu kuo anks­čiau pra­dė­ti gy­dy­mą vais­tais ir su­stab­dy­ti šį pro­ce­są. Pa­gal­bos rei­kia ir ta­da, kai silps­ta re­gė­ji­mas, blo­gė­ja ei­se­na, var­gi­na nuo­var­gis, su­trin­ka emo­ci­nės reak­ci­jos.

Kiek­vie­no gy­dy­mas in­di­vi­dua­lus

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės neu­ro­lo­gai imu­no­te­ra­pi­ją vie­nuo­li­ka me­tų tai­ko ser­gan­tiems iš­sė­ti­ne skle­ro­ze gy­dyti. Yra še­šio­li­ka pre­pa­ra­tų, ta­čiau jie vi­si skir­ti tik val­dy­ti li­gos ei­gą, kol kas iš­sė­ti­nė skle­ro­zė nė­ra pa­gy­do­ma. Vi­si vais­tai yra imu­no­te­ra­pi­niai.

Re­ci­dy­vuo­jan­čiai ir re­mi­tuo­jan­čiai iš­sė­ti­nei skle­ro­zei gy­dy­ti ski­ria­mi imu­no­mo­du­lia­to­riai. Sun­kioms pro­gre­suo­jan­čioms for­moms gy­dy­ti ski­ria­mi imu­no­sup­re­san­tai.

Vi­siems ser­gan­tiems iš­sė­ti­ne skle­ro­ze tai­ko­mi la­bai bran­gūs, imu­ni­nę sis­te­mą vei­kian­tys vais­tai. Vais­tai ski­ria­mi in­di­vi­dua­liai, ku­ris vais­tas veiks­min­giau­sias, le­mia su­tri­ki­mo lo­ka­li­za­ci­ja. Kuo anks­čiau pa­cien­tas pra­de­da­mas gy­dy­ti imu­no­te­ra­pi­ja, tuo re­zul­ta­tai ge­res­ni – su­lė­ti­na­ma li­gos ei­ga, li­go­nis iš­lie­ka dar­bin­gas, ma­žai pri­klau­so­mas nuo ki­tų pa­gal­bos.

La­bai svar­bus ir pa­cien­to san­ty­kis su sa­vo li­ga. Re­zul­ta­tai sta­bi­les­ni kai ir li­go­nis rū­pi­na­si sa­vo dar­bo ir poil­sio re­ži­mu, mi­ty­bos re­gu­lia­ru­mu ir nuo­sai­ku­mu, ski­ria dė­me­sio sa­vo or­ga­niz­mo fi­zi­nei būk­lei, emo­ci­niam sta­bi­lu­mui. Ne tik vais­tai su gy­dy­to­ju nu­le­mia li­gos ei­gą.

Pa­sak neu­ro­lo­go, kiek­vie­no pa­cien­to gy­dy­mas in­di­vi­dua­lus. Gy­dy­mui ski­ria­mi li­gos ei­gą mo­di­fi­kuo­jan­tys vais­tai. Paū­mė­ji­mo me­tu ski­ria­mos di­de­lės do­zės imu­no­sup­re­san­tų ar­ba gy­dy­mas plaz­mo­fo­re­zė­mis. Li­gos ei­ga kont­ro­liuo­ja­ma imu­no­mo­du­lia­to­riais bei bio­lo­gi­nės te­ra­pi­jos pre­pa­ra­tais. Prieš ke­le­tą mė­ne­sių Lie­tu­vo­je pa­tvir­tin­ti ir jau pra­dė­ti nau­do­ti du pre­pa­ra­tai – di­džiau­sia nau­jie­na ir pui­ki ži­nia ser­gan­tiems iš­sė­ti­ne skle­ro­ze.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.