Naujausios
Vyksta globaliniai arba visą pasaulį tiesiogiai liečiantys procesai. Jie grėsmingi tiek Kinijai, tiek JAV, kurios prezidentas nenori pripažinti problemos, tiek Lietuvai. Tai yra viena pačių svarbiausių dabarties problemų, kuriai reikalingas viso pasaulio sutarimas, o susitarus, tų sutarčių vykdymas.
Tačiau pastaraisiais metais mažėja tarptautinių organizacijų įtaka. Tiksliau, jos pradedamos ignoruoti, o jų sprendimai, jei tokius ir pavyksta priimti, ignoruojami. Labai blogą pavyzdį čia rodo Jungtinės Amerikos Valstijos. Donaldui Trumpui tarptautinės organizacijos yra nepakenčiamos, nes “America first” ir vien amerikiečiai žino, ko jiems reikia. Rusija taip pat nelinkusi rimtai imtis šios problemos, o dabar net keliose vietose Rusijoje vykstantys protestai susiję su ekologija. Tiksliau su atliekų perdirbimu bei jų laidojimu.
Europos Sąjunga ekologijai skiria daug dėmesio, bet vien ES pastangų, kurios kai kam atrodo juokingos, sakykim plastikiniai maišeliai ar lauko tualetai, neužtenka. Tai taip pat svarbu, ypač žinant, kiek daug plastiko teršia jūras ir vandenynus. Tačiau ne viena valstybė, ypač tos, kurios siekia ekonomiškai pasivyti lyderius, nekreipia dėmesio į ekologines problemas. Nesvarbu, kiek teršiama, svarbu ekonominis rezultatas ir didesni pelnai. Tiesa, ES Parlamente bus daugiau Žaliųjų ir norisi tikėtis, jog jie užsiims ekologija, o ne politikavimu.
Jau dabar pasaulio valstybės varžosi, kiek kam turi priklausyti Arkties. Ir tos valstybės ne tik Rusija, Kanada, JAV bei kitos, esančios netoli Arkties šalys, bet ir Kinija. Jokiais geografiniais argumentais nepaaiškinsi Kinijos pretenzija į Arktį. Yra tik pora paaiškinimų – Kinija siekia ekonominės ir politinės naudos. Juk nutirpus ledynams bus galima eksploatuoti po ledynais esančias naudingas iškasenas. Spėjama, kad ten yra ne tik dideli naftos ar dujų ištekliai, bet it daug įvairiausių brangakmenių. Kiek ir kam dalis Arkties priklauso nesutariama, bet kuriama net karinė infrastruktūra savo pretenzijoms pagrįsti. Ir tik nedidelė dalis mokslininkų bei vis augantis būrys aktyvistų perspėja, jog, ištirpus ledynams, vanduo turės kažkur tekėti. O tai tikriausiai reikš kai kurių salų bei prie jūros esančių pakrančių apsėmimą. Kitaip tariant, nepasotinamas pelno siekimas neišvengiamai sukels didesnius nuostolius nei atneš pelno. Tačiau dabar matyti tik pirmieji klimato atšilimo ženklai ir jų galima “nepastebėti” vardan didelių pelnų ateityje.
Beje, mokslininkai skelbia, jog klimato kaita vyksta greičiau nei tikėtasi. Todėl visiškai galiu įsivaizduoti apsemtą Klaipėdą arba kokią nors amerikietę, sėdinčią su iš Arkties brangakmenių suvertais karoliais netoli tos vietos, kur anksčiau buvo Niujorkas.
Sąmokslo teorija? Paklauskite bet kurio ūkininko, ar klimatas keičiasi. Jis dabar geriausiai tai jaučia, kas vyksta. Pajus ir kiti, jei nieko ir labai skubiai nebus daroma.
Šią savaitę Lietuvoje palijo, buvo škvalas, laužomi medžiai, gadinami automobiliai ir pastatai. Vakarų Europoje tuo tarpu karščiai kaip Sacharoje. Bet ir mums nereikėtų per daug džiaugtis. Liepa, kaip sako sinoptikai, vėl prasidės 30 laipsnių karščiu. Visa tai klimato kaitos pirmieji ženklai.
