Žmonės ir bebrai: griebiamasi gudrybių

Žmo­nės ir be­brai: grie­bia­ma­si gud­ry­bių

Kiek­vie­ną pa­va­sa­rį ūki­nin­kai ir miš­ki­nin­kai skai­čiuo­ja be­brų pa­da­ry­tus nuo­sto­lius – dėl jų sta­to­mų už­tvan­kų už­lie­ja­mi pa­sė­liai ir pie­vos, žūs­ta už­tvin­dy­ti miš­kų plo­tai. Gam­tos my­lė­to­jai tei­gia, kad tai – na­tū­ra­lūs pro­ce­sai gam­to­je, o ūki­nės veik­los plo­tų sa­vi­nin­kai ir val­dy­to­jai tvir­ti­na, jog be­brų po­pu­lia­ci­ją rei­kia re­gu­liuo­ti. Ko­vo­je su be­brais grie­bia­ma­si ir ne­tra­di­ci­nių prie­mo­nių.

Ja­ni­na VAN­SAUS­KIE­NĖ

pakruojis@skrastas.lt

Do­va­no­jo da­lį pie­vos

Į Eže­rė­lės upe­lį ša­lia vien­kie­mio Pra­nių kai­me (Pak­ruo­jo r.) be­brai par­si­kraus­tė gal prieš po­rą de­šimt­me­čių. Nuo to lai­ko pau­py­je bu­vu­sios ūki­nin­kų Nor­bu­tų lan­kos ge­ro­kai su­ma­žė­jo.

„Beb­rai upe­lį ne tik tven­kė, gul­dy­da­mi į jį au­gu­sius la­puo­čius, bet ir pla­ti­no va­gą. Iš siau­ro, šva­raus ir srau­naus upe­liu­ko pa­si­da­rė di­džiu­lė be­bry­nė – už­pel­kė­ju­si lan­kos da­lis, – pa­sa­ko­ja Vil­ma Nor­bu­tie­nė, ro­dy­da­ma be­brų val­das. – Beb­rai čia pa­si­da­rė van­dens ka­na­lų, ku­riuos ties­da­mi sker­sai ir ly­giag­re­čiai upe­lio va­gos už­tvin­dė be­veik hek­ta­rą ūki­nin­kų že­mės.“

Mo­te­ris pa­sa­ko­ja, jog, no­rė­da­mi su­tram­dy­ti be­brų už­ma­čią čia plės­ti sa­vo val­das, ėmė­si ar­dy­ti jų už­tvan­kas. Ta­čiau po ke­le­rių me­tų ran­kos nu­svi­ro: iš­griau­tas už­tva­ras be­brai per nak­tį spė­da­vo ne tik at­sta­ty­ti, bet ir su­tvir­tin­ti že­me bei ve­lė­no­mis.

„Pra­šė­me ir me­džio­to­jų pa­gal­bos, – pa­sa­ko­ja po­nia Vil­ma. – Ke­lias nak­tis vie­nas toks at­kak­lus me­džio­to­jas bu­dė­jo prie tos be­bry­nės, bet be nau­dos“ – juo­kia­si Pranių vien­kie­mio gy­ven­to­ja. – Sa­ko, kad be­bras – gud­rus, jį su­me­džio­ti ne taip pa­pras­ta.“

Nor­bu­tai įsi­ti­ki­no, kad be­brai ne tik gud­rūs, bet ir įžū­lūs. Prieš ke­le­rius me­tus jie pa­gul­dė ąžuo­liu­ką, ke­lis de­ko­ra­ty­vi­nius me­de­lius ir net pu­šai­tę (ma­no­ma, kad be­brai spyg­liuo­čių ne­grau­žia) prie so­dy­bos kūd­ros. „Kūd­ros mel­duo­se jie bu­vo įsi­ren­gę val­gyk­lą, – šmaikš­tau­ja Vil­ma. – Spė­jo­me iš­gel­bė­ti tik laz­dy­ną, kai jį ap­tvė­rė­me tink­lu.“

Beb­rai šią vie­to­vę pa­mė­go, nes vien­kie­mio te­ri­to­ri­ja ir lan­ka prie upe­lio ne­bu­vo pa­lies­ti me­lio­ra­ci­jos. Šie­met pa­va­sa­rį be­brai bu­vo už­tvin­dę ir da­lį pa­miš­kės bei ke­liu­ką į so­dy­bą. Nor­bu­tams te­ko sa­vo au­to­mo­bi­lius pa­lik­ti ki­ta­me, be­veik už ki­lo­met­ro esan­čia­me, vien­kie­my­je, ir į na­mus bei iš jų ke­liau­ti pės­čio­mis.

Da­li­ja­ma­si ir miš­kais

Šį pa­va­sa­rį be­brai su­si­tem­pė už­tvan­kas ir Ro­za­li­mo miš­ko par­ke. Užt­vin­dę grio­vį, jie sa­vo bu­vei­nę įsi­kū­rė ne­to­li pės­čių­jų ta­ko, be­maž už po­ros šim­tų met­rų nuo mi­to­lo­gi­nio ak­mens.

Van­duo už­lie­jo par­ko me­džius, vie­nus jų gul­dė be­brai, ki­tus iš pri­mir­ku­sio miš­ko dir­vo­že­mio leng­vai iš­ver­tė stip­rūs pa­va­sa­ri­niai vė­jai.

Pak­ruo­jo miš­kų urė­di­jos Ro­za­li­mo gi­ri­nin­ki­jos gi­ri­nin­kas Dai­nius Ja­ne­liū­nas sa­ko, kad šį pa­va­sa­rį ras­to­ji be­bry­nė par­ko pa­kraš­ty­je, ne­to­li ka­pi­nių, ap­lin­kos me­džiams pa­vo­jų ne­su­kė­lė, ta­čiau at­si­ra­du­sią­ prie pės­čių­jų ta­ko pla­nuo­ja­ma ar­dy­ti.

O štai Lin­ku­vos – Žei­me­lio gi­ri­nin­ki­jo­je be­brai prieš ke­lio­li­ka me­tų ge­ro­kai pa­ko­re­ga­vo ūki­nę veik­lą miš­kuo­se.

Pak­ruo­jo urė­di­jos miš­ki­nin­kas Vir­gi­ni­jus Ka­ci­le­vi­čius ma­no, jog ta­da žmo­gus pa­si­ju­to be­jė­gis prieš be­brą.

„Beb­rai me­džiams kir­sti lei­di­mų ne­pra­šo, – aiš­ki­no V. Ka­ci­le­vi­čius. – Jei be­bry­nė įku­ria­ma kur sun­kiai priei­na­mo­je vie­to­je vi­du­ry miš­kų, nuo­sto­liai neiš­ven­gia­mi.“

Nuos­to­lių neiš­veng­ta ir Lau­me­nių draus­ti­nio šiau­ri­nė­je da­ly­je, kur be­brai už­tvin­dė di­džiu­lius miš­ko plo­tus. Miš­ki­nin­kai ban­dė juos gel­bė­ti kas­da­mi grio­vius, ta­čiau vis ­tiek apie be­veik dvi­de­šimt hek­ta­rų miš­ko li­ko ap­sem­ta. Da­lis me­džių žu­vo.

Iš už­tvin­dy­to miš­ko ne­ga­lė­da­mi paim­ti net žu­vu­sių me­džių me­die­nos, miš­ki­nin­kai bu­vo pri­vers­ti vi­są neiš­gel­bė­tą plo­tą už­leis­ti be­brams – pa­lik­ti gam­ti­nei įvai­ro­vei puo­se­lė­ti.

Grie­bia­si ne­tra­di­ci­nių bū­dų

Beb­rai yra uni­ka­li gy­vū­nų rū­šis, sau­go­ma pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos paukš­čių ir bu­vei­nių di­rek­ty­vą, to­dėl yra nu­sta­ty­ta tvar­ka jų po­pu­lia­ci­jai re­gu­liuoti.

Vie­na įpras­ti­nių prie­mo­nių – be­bra­vie­čių įver­ti­ni­mas ir pri­pa­žin­tų ne­pers­pek­ty­vio­mis (ten, kur be­brai pri­da­ry­tų daug ža­los) nai­ki­ni­mas.

Ki­ta, ag­re­sy­ves­nė prie­mo­nė – be­brų me­džiok­lė. Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos de­par­ta­men­to Gy­vo­sios gam­tos ap­sau­gos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­kas Rai­mun­das Šiukš­te­ris tei­gia, kad Pak­ruo­jo ra­jo­ne 2016–2017 me­tų se­zo­ną bu­vo su­me­džio­ti 242 be­brai. Re­mian­tis ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų tu­ri­mais duo­me­ni­mis, ma­žiau­siai per pa­sta­ruo­sius tre­je­tą me­tų.

Tuo tar­pu Lie­tu­vos me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos Pak­ruo­jo sky­riaus pir­mi­nin­kas Eu­ge­ni­jus Gū­ra sa­ko, jog esa­mas ne­di­de­les ar nau­jai ku­ria­mas be­bra­vie­tes nai­kin­ti ga­li­ma ne tik šiuos grau­ži­kus me­džio­jant.

Štai ne­to­li Lin­ku­vos gi­ri­nin­ki­jos pa­sta­tų įsi­kū­rę be­brai įsi­drą­si­no atei­ti net į gi­ri­nin­ki­jos so­dą pa­grauž­ti obe­lai­čių.

Gi­ri­nin­kas Ar­tu­ras Stan­ke­vi­čius ne­pra­šė me­džio­to­jų pa­gal­bos, bet ėmė­si ne­tra­di­ci­nių be­brų at­bai­dy­mo prie­mo­nių.

„Ka­dan­gi be­brai vei­kia nak­ti­mis, tai po­rą nak­tų pa­li­ko­me vi­su gar­su įjung­tą ra­di­jo im­tu­vą. Beb­rams triukš­mas la­bai ne­pa­ti­ko ir jie kaip mat iš­si­kraus­tė“, – links­mai sa­vo pa­ty­ri­mu da­li­jo­si gi­ri­nin­kas.

Vie­nas Prei­čiū­nų ūki­nin­kas sa­kė ži­nąs lai­ko pa­tik­rin­tą prie­mo­nę be­brams bai­dy­ti.

Vy­ras me­džių ir krū­mų ka­mie­nus iš­te­pa van­de­ny­je iš­tir­py­to mo­lio ir šuns eksk­re­men­tų mi­ši­niu. Taip da­ro nuo anks­ty­vo pa­va­sa­rio iki va­sa­ros be­veik kas po­rą sa­vai­čių, o jei ly­ja – ir daž­niau. Esą šio kva­po be­brai ne­mėgs­ta, to­dėl yra pri­vers­ti at­si­sa­ky­ti jiems pa­trauk­lių vie­tų prie ūki­nin­ko lau­kų ir jo nuo­sa­va­me miš­ke.

ELTA nuotr.

Au­to­rės nuo­tr.

Vien­kie­my­je gy­ve­nan­ti Vil­ma Nor­bu­tie­nė ro­do, kas li­ko iš pau­py­je bu­vu­sios lan­kos, kai čia ap­si­gy­ve­no be­brai: jiems už­tvin­džius upe­l,į už­lie­ti plo­tai užau­go kark­lais, ku­riuos grau­ži­kai nau­do­ja nau­joms už­tvan­koms sta­ty­ti.

Ro­za­li­mo miš­ko par­ke be­brai už­tvan­koms sta­ty­ti pa­gul­dė me­džius, ku­rių ka­mie­nų skersmuo – dau­giau nei met­ras.

Miš­ki­nin­kams pa­si­žy­mė­tų kirs­ti ber­žų tik­riau­siai ne­teks nei jiems, nei be­brams. Užt­vin­dy­to­je miš­ko par­ko da­ly­je me­džiai daž­niau­siai pū­va ir griū­va pa­tys.

Beb­rų po­pu­lia­ci­ja gau­sė­ja

Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, be­brų ap­skai­ta vyk­do­ma kiek­vie­ną me­džiok­lės se­zo­ną – nuo rugp­jū­čio 1-osios iki ba­lan­džio 15-osios. Nors po­pu­lia­ci­jos ap­skai­ta nė­ra tiks­li, Lie­tu­vos me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos sky­rių ra­jo­nuo­se pa­teik­tais duo­me­ni­mis, šių gy­vū­nų po­pu­lia­ci­ja pa­sta­rai­siais me­tais au­ga.

Skai­čiuo­ja­ma, kad apy­tik­riai nuo praė­ju­sio rugp­jū­čio iki šių me­tų ba­lan­džio ap­skri­ties te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­no 5715 be­brų, o praė­ju­sį se­zo­ną – 5206. Pa­teik­ti duo­me­nys ro­do, kad šį se­zo­ną dau­giau­siai be­brai vei­sė­si Kel­mės ra­jo­ne. Čia jų pri­skai­čiuo­ta 1916, su­me­džio­ta 697. Pak­ruo­jo ra­jo­ne iš 1122 gy­ve­nu­sių be­brų, po­pu­lia­ci­ja su­ma­žin­ta iki 880 gy­vū­nų.

Šiau­lių ra­jo­ne be­brų po­pu­lia­ci­ja iki šio pa­va­sa­rio šiek tiek ma­žė­jo: šių me­tų pra­džio­je su­skai­čiuo­ta 1161 gy­vū­nas, per­nai tuo pat lai­ku – 1216. Per pa­sta­rą­jį se­zo­ną su­me­džio­ta 410.

Re­mian­tis pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja, ma­žiau­siai be­brai vei­sia­si Ak­me­nės ra­jo­ne (čia pri­skai­čiuo­ti 438 be­brai, su­me­džio­ta apy­tik­riai pu­sė – 237) ir Jo­niš­kio ra­jo­ne (pri­skai­čiuo­ta 447 be­brai, su­me­džio­ta 321).

Pa­gal 2015–2016 me­tų duo­me­nis, be­brų po­pu­lia­ci­ja gau­sė­jo vi­suo­se ap­skri­ties ra­jo­nuo­se, iš­sky­rus Šiau­lių.

De­par­ta­men­tas nu­ro­do, jog 2015 me­tų pra­džio­je Lie­tu­vo­je gy­ve­no 43802 be­brai. Per 2015–2016 me­tų me­džiok­lės se­zo­ną jų su­me­džio­ta 19293. Šių gy­vū­nų po­pu­lia­ci­ja spar­čiai gau­sė­ja.

Nuo 2003 me­tų ša­ly­je be­brų po­pu­lia­ci­jos gau­sa re­gu­liuo­ja­ma juos me­džio­jant.