
Naujausios
Žmonės ir bebrai: griebiamasi gudrybių
Kiekvieną pavasarį ūkininkai ir miškininkai skaičiuoja bebrų padarytus nuostolius – dėl jų statomų užtvankų užliejami pasėliai ir pievos, žūsta užtvindyti miškų plotai. Gamtos mylėtojai teigia, kad tai – natūralūs procesai gamtoje, o ūkinės veiklos plotų savininkai ir valdytojai tvirtina, jog bebrų populiaciją reikia reguliuoti. Kovoje su bebrais griebiamasi ir netradicinių priemonių.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Dovanojo dalį pievos
Į Ežerėlės upelį šalia vienkiemio Pranių kaime (Pakruojo r.) bebrai parsikraustė gal prieš porą dešimtmečių. Nuo to laiko paupyje buvusios ūkininkų Norbutų lankos gerokai sumažėjo.
„Bebrai upelį ne tik tvenkė, guldydami į jį augusius lapuočius, bet ir platino vagą. Iš siauro, švaraus ir sraunaus upeliuko pasidarė didžiulė bebrynė – užpelkėjusi lankos dalis, – pasakoja Vilma Norbutienė, rodydama bebrų valdas. – Bebrai čia pasidarė vandens kanalų, kuriuos tiesdami skersai ir lygiagrečiai upelio vagos užtvindė beveik hektarą ūkininkų žemės.“
Moteris pasakoja, jog, norėdami sutramdyti bebrų užmačią čia plėsti savo valdas, ėmėsi ardyti jų užtvankas. Tačiau po kelerių metų rankos nusviro: išgriautas užtvaras bebrai per naktį spėdavo ne tik atstatyti, bet ir sutvirtinti žeme bei velėnomis.
„Prašėme ir medžiotojų pagalbos, – pasakoja ponia Vilma. – Kelias naktis vienas toks atkaklus medžiotojas budėjo prie tos bebrynės, bet be naudos“ – juokiasi Pranių vienkiemio gyventoja. – Sako, kad bebras – gudrus, jį sumedžioti ne taip paprasta.“
Norbutai įsitikino, kad bebrai ne tik gudrūs, bet ir įžūlūs. Prieš kelerius metus jie paguldė ąžuoliuką, kelis dekoratyvinius medelius ir net pušaitę (manoma, kad bebrai spygliuočių negraužia) prie sodybos kūdros. „Kūdros melduose jie buvo įsirengę valgyklą, – šmaikštauja Vilma. – Spėjome išgelbėti tik lazdyną, kai jį aptvėrėme tinklu.“
Bebrai šią vietovę pamėgo, nes vienkiemio teritorija ir lanka prie upelio nebuvo paliesti melioracijos. Šiemet pavasarį bebrai buvo užtvindę ir dalį pamiškės bei keliuką į sodybą. Norbutams teko savo automobilius palikti kitame, beveik už kilometro esančiame, vienkiemyje, ir į namus bei iš jų keliauti pėsčiomis.
Dalijamasi ir miškais
Šį pavasarį bebrai susitempė užtvankas ir Rozalimo miško parke. Užtvindę griovį, jie savo buveinę įsikūrė netoli pėsčiųjų tako, bemaž už poros šimtų metrų nuo mitologinio akmens.
Vanduo užliejo parko medžius, vienus jų guldė bebrai, kitus iš primirkusio miško dirvožemio lengvai išvertė stiprūs pavasariniai vėjai.
Pakruojo miškų urėdijos Rozalimo girininkijos girininkas Dainius Janeliūnas sako, kad šį pavasarį rastoji bebrynė parko pakraštyje, netoli kapinių, aplinkos medžiams pavojų nesukėlė, tačiau atsiradusią prie pėsčiųjų tako planuojama ardyti.
O štai Linkuvos – Žeimelio girininkijoje bebrai prieš keliolika metų gerokai pakoregavo ūkinę veiklą miškuose.
Pakruojo urėdijos miškininkas Virginijus Kacilevičius mano, jog tada žmogus pasijuto bejėgis prieš bebrą.
„Bebrai medžiams kirsti leidimų neprašo, – aiškino V. Kacilevičius. – Jei bebrynė įkuriama kur sunkiai prieinamoje vietoje vidury miškų, nuostoliai neišvengiami.“
Nuostolių neišvengta ir Laumenių draustinio šiaurinėje dalyje, kur bebrai užtvindė didžiulius miško plotus. Miškininkai bandė juos gelbėti kasdami griovius, tačiau vis tiek apie beveik dvidešimt hektarų miško liko apsemta. Dalis medžių žuvo.
Iš užtvindyto miško negalėdami paimti net žuvusių medžių medienos, miškininkai buvo priversti visą neišgelbėtą plotą užleisti bebrams – palikti gamtinei įvairovei puoselėti.
Griebiasi netradicinių būdų
Bebrai yra unikali gyvūnų rūšis, saugoma pagal Europos Sąjungos paukščių ir buveinių direktyvą, todėl yra nustatyta tvarka jų populiacijai reguliuoti.
Viena įprastinių priemonių – bebraviečių įvertinimas ir pripažintų neperspektyviomis (ten, kur bebrai pridarytų daug žalos) naikinimas.
Kita, agresyvesnė priemonė – bebrų medžioklė. Šiaulių regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimundas Šiukšteris teigia, kad Pakruojo rajone 2016–2017 metų sezoną buvo sumedžioti 242 bebrai. Remiantis aplinkosaugininkų turimais duomenimis, mažiausiai per pastaruosius trejetą metų.
Tuo tarpu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Pakruojo skyriaus pirmininkas Eugenijus Gūra sako, jog esamas nedideles ar naujai kuriamas bebravietes naikinti galima ne tik šiuos graužikus medžiojant.
Štai netoli Linkuvos girininkijos pastatų įsikūrę bebrai įsidrąsino ateiti net į girininkijos sodą pagraužti obelaičių.
Girininkas Arturas Stankevičius neprašė medžiotojų pagalbos, bet ėmėsi netradicinių bebrų atbaidymo priemonių.
„Kadangi bebrai veikia naktimis, tai porą naktų palikome visu garsu įjungtą radijo imtuvą. Bebrams triukšmas labai nepatiko ir jie kaip mat išsikraustė“, – linksmai savo patyrimu dalijosi girininkas.
Vienas Preičiūnų ūkininkas sakė žinąs laiko patikrintą priemonę bebrams baidyti.
Vyras medžių ir krūmų kamienus ištepa vandenyje ištirpyto molio ir šuns ekskrementų mišiniu. Taip daro nuo ankstyvo pavasario iki vasaros beveik kas porą savaičių, o jei lyja – ir dažniau. Esą šio kvapo bebrai nemėgsta, todėl yra priversti atsisakyti jiems patrauklių vietų prie ūkininko laukų ir jo nuosavame miške.
ELTA nuotr.
Autorės nuotr.
Vienkiemyje gyvenanti Vilma Norbutienė rodo, kas liko iš paupyje buvusios lankos, kai čia apsigyveno bebrai: jiems užtvindžius upel,į užlieti plotai užaugo karklais, kuriuos graužikai naudoja naujoms užtvankoms statyti.
Rozalimo miško parke bebrai užtvankoms statyti paguldė medžius, kurių kamienų skersmuo – daugiau nei metras.
Miškininkams pasižymėtų kirsti beržų tikriausiai neteks nei jiems, nei bebrams. Užtvindytoje miško parko dalyje medžiai dažniausiai pūva ir griūva patys.
Bebrų populiacija gausėja
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, bebrų apskaita vykdoma kiekvieną medžioklės sezoną – nuo rugpjūčio 1-osios iki balandžio 15-osios. Nors populiacijos apskaita nėra tiksli, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyrių rajonuose pateiktais duomenimis, šių gyvūnų populiacija pastaraisiais metais auga.
Skaičiuojama, kad apytikriai nuo praėjusio rugpjūčio iki šių metų balandžio apskrities teritorijoje gyveno 5715 bebrų, o praėjusį sezoną – 5206. Pateikti duomenys rodo, kad šį sezoną daugiausiai bebrai veisėsi Kelmės rajone. Čia jų priskaičiuota 1916, sumedžiota 697. Pakruojo rajone iš 1122 gyvenusių bebrų, populiacija sumažinta iki 880 gyvūnų.
Šiaulių rajone bebrų populiacija iki šio pavasario šiek tiek mažėjo: šių metų pradžioje suskaičiuota 1161 gyvūnas, pernai tuo pat laiku – 1216. Per pastarąjį sezoną sumedžiota 410.
Remiantis pateikta informacija, mažiausiai bebrai veisiasi Akmenės rajone (čia priskaičiuoti 438 bebrai, sumedžiota apytikriai pusė – 237) ir Joniškio rajone (priskaičiuota 447 bebrai, sumedžiota 321).
Pagal 2015–2016 metų duomenis, bebrų populiacija gausėjo visuose apskrities rajonuose, išskyrus Šiaulių.
Departamentas nurodo, jog 2015 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 43802 bebrai. Per 2015–2016 metų medžioklės sezoną jų sumedžiota 19293. Šių gyvūnų populiacija sparčiai gausėja.
Nuo 2003 metų šalyje bebrų populiacijos gausa reguliuojama juos medžiojant.