Naujausios
Egzaminą laikė augintiniai ir jų šeimininkės
Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto docentė, edukologijos mokslų daktarė Jūratė Valuckienė ir medikė, klinikos „Tavo sveikatos namai“ administracijoje dirbanti Jelena Džiugienė susitiko šunų paklusnumo treniruotėje.
Jūratė, kaip ir kiekvienas atsakingas šeimininkas, norėdama, kad su augintiniu būtų drąsu, saugu ir įdomu, su Moreliu lankė paklusnumo treniruotes. Ten greitai pamatai, ar šuo gali bendrauti su kitais, dalytis savo emocija.
Tada atėjo mintys apie kaniterapijos veiklas – žmonėms sveikstant, gyvenant atskirai nuo savo šeimos, vaikams, turintiems nerimo, raidos problemų, ryšys su gyvūnu suteikia smagių emocijų akimirkų.
Jelena mintimis apie kaniterapiją gyveno porą metų. Ji parodose pastebėjo, kad jos šuo į raidos problemų turinčius vaikus reaguoja kitaip, jiems leisdavo jį paglostyti, pabendrauti.
Moteris augino nuostabius šunis, tačiau trūko postūmio juos testuoti ir įsitikinti, ar jie tinka kaniterapijai. Šunų rengimas terapinei veiklai vyksta tik Kaune ir Vilniuje.
Po susitikimo parodoje paskambino Kaniterapijos klubo prezidentei Vytautei Matusevičienei. Moteris pažadėjo sau, kad jei augintinė tiks kaniterapijai, ir ji pati eis studijuoti. Paskambino Jūratei ir pakvietė į testavimą važiuoti kartu.
Kai moterys pradėjo domėtis, sužinojo, kad tik dvi aukštosios mokyklos – Klaipėdos universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – rengia kaniterapeutus, testuoja šunis, rengia kaniterapijai.
Pirmiausia jų šunys buvo pripažinti tinkami kaniterapijai. Beveik metus važinėjo į dresūros mokyklą Kaune. Tuomet ir pačios pradėjo galvoti apie studijas. Sužinojo, kad Klaipėdos universitete vykdomos trys asistuojamos gyvūnų terapijos: delfinų, žirgų ir kaniterapijos.
„Vieneri su trupučiu studijų metų, praktika skirtingose sveikatinimo įstaigose ir, ko gero, galima sakyti, kad mūsų komanda – šuo ir šeimininkas – esme pasirengę būti ne edukatoriais, o kaniterapeutais, teikiančiais sveikatinimo paslaugas“, – nueitą kelią apibendrino Jūratė.
Šiaulietės priklauso Kauno kaniterapijos klubui, kuris turi ne vienerių metų patirtį, vykdo edukacijas, projektus, turi susitarimus su ligoninėmis, bendradarbiauja su globos ir slaugos bendruomenėmis.
Klaipėdos universitete jos įgijo ne tik žinių, bet turėjo praktiką Klaipėdos Litorinos mokykloje, Palangos vaikų sanatorijoje „Gintaras“, reabilitacijos ligoninėje.
„Kai Jelena pasiūlė studijas, man, kaip akademiniam žmogui, buvo smalsu, kokia čia sistema, kaip vyksta kaniterapijos užsiėmimai, koks jų paveikumas. Buvo ir noro įprasminti laisvalaikį su savo augintiniu“, – pasakojo Jūratė.
Ypatingi Cherry, Beauty ir Morelis
Studijos baigtos ir komanda darbui visiškai pasirengusi.
Jelena 5 metų Beauty ir 3 metų Cherry parsivežė iš veislyno Čekijoje. Pirmiausia Beauty, o po 2,5 metų – ir Cherry. Lietuvoje bobteilų veislyno nėra, o ir šios veislės šunis galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.
Šie šunys yra draugiškos prigimties, ramūs ir labai socialūs. Jie yra švelnaus temperamento, kantrūs, todėl puikiai tinka terapijai. Jų pūkuota švelni išvaizda padeda kurti saugumo ir šilumos pojūtį, o tai terapijos užsiėmimuose labai svarbu.
„Bobteilas, dar vadinamas senuoju anglų aviganiu – tai išskirtinės išvaizdos, didelio kailio debesėlis, kuriame slepiasi ne tik stiprus darbinis šuo, bet ir mylintis, žaismingas šeimos narys. Bobteilas – tikras linksmuolis: protingas, mylintis, prisitaikantis ir visada pasiruošęs žaisti. Jis lengvai užmezga ryšį su vaikais, kitais gyvūnais ir net nepažįstamais žmonėmis. Nors gali būti didelis ir gauruotas, savo elgesiu primena meškiuką – švelnus, bet kartu ir tvirtas“, – savo mylimus šunis apibūdino Jelena.
Morelis yra naujametinis šuo, jam gruodžio 31-osios naktį sueis treji metai. Šuo atkeliavo iš atsakingos veisėjos veislyno Vilniuje.
„Šuo – tai santykis, tai bendražygis, bendramintis. Visada juokavau, kad metams bėgant man reikės korgio ir mini kuperio. Pirmas punktas jau įvykdytas“, – juokėsi šiaulietė.
Jūratė pasakojo, kad valų korgis pembrukas – senoji valų piemenų šunų veislė, išvesta ganyti avis. Tai pirmiausia darbinis aviganis, o ne karališkų rūmų šuo, savo balsu ir greitomis, nors ir labai trumpomis kojomis gebantis suvaldyti didžiulę avių bandą.
Jūratė pastebėjo, kad korgio prigimtis yra ne ne tik jėga, bet ir balsas. Pagrindinis objektas, ant kurio jis loja, yra šeimininkė. Taip jis aiškinasi santykius, reiškia savo nuomonę.
Šuo visuomet šypsosi. Ir tam yra priežastis: pasak senųjų valų legendų, korgiais jodinėjo fėjos. Šuns ketera ir baltos nugaros žymės – tarsi mažo balno pėdsakai, palikti šių mitinių būtybių. Jūratei Morelis – laimę ir džiaugsmą nešantis fėjų šuo, su kuriuo labai smagu.
Cherry, Beauty ir Morelis – puikiai sutaria. Moterys juokiasi, kad tai viena gauja. Dažnai kartu važiuoja į renginius. Morelis patogiai įsitaiso savo bičiulių kompanijoje.
Dėl augintinių ir žmonių kontakto jaučiasi ramiai
Jūratė ir Jelena prisiminė pirmąjį vizitą su jau sertifikuotais šunimis į globos namus.
„Buvau rami ir užtikrinta dėl savo šunų. Labiau jaudinausi, kaip vesti edukaciją. Šuniukai labai jaučia: jei seneliai sėdi ratu, o vienas – nutolęs, jie nepaliks jo vieno, apeis ir jį. Žmogus, kuris nenori bendrauti su šuniuku, net nepastebi, kaip pradeda jį glostyti, stebėti“, – prisiminimais dalijosi Jelena.
Eidamos pas senelius arba vaikus, šunų šeimininkės dėl jų jaučiasi ramios. Sertifikavimo metu tikrinama, ar šuo eina į kontaktą, ar jis neturi agresijos, ar nesibaido skirtingų dirgiklių: kvapų, triukšmo, keistos žmonių elgsenos.
„Mūsų merginos ir šis vaikinukas viską įveikė“, – didžiavosi Jelena.
Kaniterapijai tinka įvairių veislių šunys, tačiau yra tam tikras veislių sąrašas, kurios nerekomenduojamos terapijai.
Jūratė akcentavo, kad ne kiekvienas šuo tinka kaniterapijai. Pirmiausia, jis privalo neturėti agresijos požymių, nereaguoti į skirtingus dirgiklius, nebijoti kontakto su žmonėmis ir panašiai. Šunis galima rengti ir testuoti kaniterapijai pagal skirtingas metodikas, šiauliečių augintiniai parengti pagal slovėnų metodiką.
Šuo – nepamainomas motyvatorius
Pašnekovės atkreipia dėmesį, kad terapijos su šunimi nauda yra įrodyta mokslo. Kontaktas su šunimi mažina stresą, nerimą, gerina nuotaiką, skatina judėti ir bendrauti, mažina vienišumą, padeda emocinei sveikatai. Vaikams su specialiaisiais poreikiais šuo padeda gerinti dėmesio koncentraciją, kalbos įgūdžius, savireguliaciją.
Šunys lengviau bendrauja su vaikais, nes jie yra smalsūs, aktyvūs, judrūs.
„Nei delfinas, nei žirgas, nei šuo pats savaime negydo. Susitikimas su gyvūnu sukuria pozityvią aplinką ir motyvuoja veiksmams, kurie reikalingi konkrečiam žmogui. Kaniterapija yra prasminga specialistų komandoje, kurie kuria ilgalaikę sveikatinimo programą. Ypač vaikai džiaugiasi susitikimu su gyvūnu ir stengiasi užduotis atlikti ne dėl tėvų ar specialistų, o dėl šuns. Yra atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių, kad bet kokių užsiėmimų lankomumas pagerėja „šuns dienomis“. Kaniterapija – tai sveikatinimas, pagalba žmogui be vaistų“, – įvardijo Jūratė.
Jelena pasakoja, kad kontakto metu visą laiką stebi ir šunį, ir vaiką. Užsiėmimo pradžioje tėvai ir vaikai supažindinami su minimaliomis taisyklėmis.
„Buvo mergaitė, kuri labai bijojo šuns, bet per antrą užsiėmimą ji per drabužius jau glostė šunį. Tai buvo didelis rezultatas, nes mama sakė, kad mergaitė labai bijo šunų“, – pasakojo Jelena.
Kaniterapeutės akcentuoja, kad šuo motyvuoja sveikti. Jis tinka tik tiems, kuriuos šuo motyvuoja. Jelena prisiminė, kaip dirbo su raidos sutrikimų turinčiu vaiku sanatorijoje. Bendraudamas su šunimi jis norėjo ir skaičiuoti, ir spalvas pažinti – pasiekė didelių pokyčių.
„Aš pati esu medikė. Mes dirbome su žmonėmis, kurie yra po insulto ar turėjo stuburo traumą, nevaldė rankų. Jiems buvo maloniau rankomis atlikti ergoterapiją su šunimi nei su mediniais daiktais. Šuo kartu atlieka specialų masažą. Yra speciali technologija – ranka braukti per šuns plaukus. Pirma ranką sušildo, o vėliau atliekami tam tikri veiksmai“, – komentavo Jelena.
Ji akcentavo, kad jos bobteilės yra skirtingo būdo. Cherry ramesnė, ji labiau tinka vaikams, kuriuos reikia nuraminti. Beauty yra aktyvesnė ir ji dirba su vaiku, kurį reikia aktyvinti, rasti veiksnių, kad būtų judresnis.
Kaniterapeutė prisiminė aklą močiutę, kuriai patinka liesti Cherry plauką, jį tyrinėti. Šie šunys turi ilgą šiurkštoką plauką, panašų į vilną, tačiau nesišeria. Jei žmogus sunkiai valdo ranką, gali tempti pagal plauką nuo jo viršaus iki apačios ir taip ją lavinti.
„Užsiėmimuose bobteilėms pina kasytes, sega segtukus. Čia tikroji kaniterapija – ne žaidimai, ne kamuoliukai. Šunis reikia šukuoti. Parodome šukas, aiškiname, kokios jos yra skirtingos, šukuojame šunis. Cherry yra mūsų Barbė, nors išvaizda abiejų panaši“, – šypsosi bobteilių šeimininkė.
Ateityje – kaniterapija žmonėms ir moksliniai tyrimai
„Aš manau, kad kaniterapijos užsiėmimai sveikatos priežiūros įstaigoje ar ugdymo įstaigose yra prieinamiausia asistuojamos gyvūnų terapijos forma, galvojant apie pagalbą bet kuriam vaikui: nei žirgo, nei delfino į įstaigą paprastai neatsineši ir neatsivesi“, – pažymėjo Jūratė.
Jelena akcentavo, kad kaniterapeutas jau priklauso sveikatos priežiūros įstaigai, jis turi licenciją.
Nuo gruodžio klinikoje „Tavo sveikatos namai“ Cherry ir Beauty komandoje su šeimininke oficialiai dirbs su vaikais, kuriems reikalinga jų pagalba.
„Pavyzdžiui, vaikas nenori skaityti. Šuo nekritikuoja. Vaikas gali gulėti ant kilimo kartu su šunimi, gali būti bet kokioje pozoje ir skaityti savo mylimą knygutę. Ir jis ateina skaityti šuniui. Gruodžio mėnesį mes paskelbsim skaitymus su Cherry ir Beauty vaikams, kuriems sunkiai sekasi skaityti“, – planais pasidalijo Jelena.
Jos keturkojės „kolegės“ turi ir savo feisbuko paskyrą, kuri vadinasi „kaniterapija su Beauty ir Cherry“.
„Terapinis šuo nėra tik gražus augintinis – tai partneris, kuris realiai keičia kitų žmonių gyvenimus. Man mano bobteilės yra komandos narės, padedančios sukurti džiaugsmą, ramybę ir saugumą kiekvienam, kurį sutinkame“ – neslepia pasididžiavimo savo augintinėmis Jelena.
Jūratė dar nežino, kur link pasuks jos veikla kartu su Moreliu. Su savo žiniomis ir praktika šioje srityje jai būtų įdomu būtų ateiti į talką Šiaulių akademijos kolegoms, dirbantiems įtraukiojo ugdymo, specialiosios pedagogikos specialistų rengimo srityje.
„O gal Šiauliuose ateityje galėtų veikti kaniterapijos centras, panašus į Klaipėdos delfinų terapijos centrą, savo veiklą taip pat grindžiantis moksliniais tyrimais?“ – iššūkį kelia docentė.
Ir dar viena gera žinia. Morelis greitai savo šeimininke ir bendrais namais dalysis su bičiuliu, irgi korgiu, kuris taip pat bus rengiamas padėti žmonėms.
