Naujausios
Žmogus gimsta būti laimingas
Jeigu žmogui buvo leista gimti, vadinasi, jam buvo skirta oro, vandens, maisto, energijos ir kitų išteklių. Taupiai naudodamas gamtos duotus resursus, žmogus turėtų būti laimingas. Bet... Kasdienis stresas ir ekstremalaus gyvenimo propaganda daro mus nelaimingus. O nelaimingi yra ligoniai. Tokias mintis dėsto Ajurvedos mokslo skleidėjas Aurelijus Piešinas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Smurtas prieš save
Į Kelmę Aurelijus Piešinas atvažiavo su kolegos, profesoriaus iš Delio universiteto sūnumi. Berniuko tėvai keliems mėnesiams atvyko skaityti paskaitų į Lietuvą. Ir pats Aurelijus tik prieš keletą dienų sugrįžo iš Indijos. Jis skleidžia Ajurvedos mokslą, Vydūno idėjas ir kalba apie laimę kaip apie prigimtinę kiekvieno žmogaus teisę. Gyvenimas — vertybė, jeigu jis sąmoningas ir visavertis.
„Dar šiame gyvenime mes patiriame reinkarnaciją, — sako Ajurvedos skleidėjas. — Vieną kūną turime kūdikystėje, kitą jaunystėje ir sulaukę brandos, dar kitokį — senatvėje. — Tik niekas mums neįteikė instrukcijos, kaip tuo kūnu naudotis, nors ji parašyta prieš kelis tūkstantmečius. Juk įsigydamas bet kokį daiktą gauni instrukciją, kaip juo naudotis. O kaip mes elgiamės su savo kūnu, kuris yra ypač sudėtingas mechanizmas? Nepamiegame, nepavalgome. Tai prilygsta smurtui prieš save.“
Iš kur atsiranda smurtas? A. Piešinas cituoja Pitagorą: kol žmonės žudys gyvūnus, žudys ir vienas kitą. Sėdami smurtą niekuomet nebūsime laimingi, nes smurtas grįžta atgal.
Ajurvedos mokslo skleidėjas pateikia ir subtilesnio smurto pavyzdžių. Tėvai verčia vaiką valgyti, nors jis tuo metu nenori. Medikai pripažįsta, jog aštuoniasdešimt procentų vaikų suserga dėl tėvų neišmanymo, kaip juos auginti.
Gyvenimo trumpinimas
A. Piešinas sako, jog gimdamas žmogus atsineša ir gamtos jam paskirtus oro, vandens, laimės, sveikatos, imuniteto, intelekto išteklius. Svarbiausias žmogui duotas resursas — gyvybė. Miręs žmogus — irgi yra žmogus. Tik jis nevertingas.
Kaip mes elgiamės su savo didžiausia vertybe gyvybe? Manoma, kad svarbiausias gyvenimo matas yra ne metai, o mums duotas fiksuotas kvėpavimų skaičius. Juk nekvėpuodami negalime ištverti nė kelių minučių.
Stresas, dideli fiziniai ir emociniai krūviai dažnina mūsų kvėpavimą. Vadinasi, mums duotą kvėpavimų skaičių išnaudosime greičiau.
Šiandien reklamuojamas ekstremalus gyvenimo būdas, didžiuliai tempai, nesirūpinimas savimi trumpina žmogaus gyvenimą. Jis pateikė pavyzdį: tarkim, keliems paaugliams davus po šimtą litų, vienas juos išleis per valandą, kitas per dieną, trečias naudos taupiai ir išmintingai.
Akademikas pasakojo apie savo draugą, kuris atsisakė didmiesčio. Įsikūrė kaime. Čia gyvena gamtoje ir turi laiko rūpintis savimi. Kartu su vištom gulti ir kartu su gaidžiais kelti — reiškia paklusti saulei, kurios energija žmogui turi daugiausia įtakos. Senuosiuose raštuose kalbama, jog žmogus suserga dėl prieštaravimo gamtai. Prieštaraudamas gamtai, jis griauna pats save.
Svarbiau ne „ką“, o “kada“
„Jeigu mūsų svarbiausias resursas — gyvybė, tai kodėl valgome negyvą maistą?„ — klausia A. Piešinas, propaguojantis vegetarizmą. Vienam jo draugui sovietiniais laikais buvo iškelta byla už kenkimą savo sveikatai. Mat tas žmogus nevalgė mėsos. Ajurvedos mokytojas sako, kad žmogaus dantys ir žarnynas yra kaip žolėdžio. Išeitų, kad jis negali valgyti mėsos. Tik yra supančiotas arba aistros, arba neišmanymo.
Dabar požiūris į mitybą pasikeitė. Tik šiandieninis žmogus neturi laiko jai skirti ypatingo dėmesio. Mintame pusfabrikačiais. O pusfabrikačiai — negyvas maistas. Apskritai, maistas būna gyvas tik tris valandas po pagaminimo.
„Valgymą reikėtų suprasti kaip aukojimą, — sako A. Piešinas. — Prieš valgymą reikalinga malda ir dėkojimas. Juk maistą žmogui išaugina žemė, saulė ir vanduo. Žmogus tik manipuliuoja tomis energijomis.“
Mityboje, pasak A.Piešino, svarbūs trys faktoriai: kada valgome, ką valgome ir kiek valgome. Svarbiausias faktorius: „kada“. Mat nelaiku suvalgytas kad ir sveikiausias maistas pavirsta nuodu. Gebėjimas virškinti susijęs su saule. Mat ugnis atsakinga už transformaciją. Kai saulė zenite, virškinama geriausiai. Taigi, valgyti palankiausias laikas nuo 10 iki 14 valandos. Saulei nusileidus, skrandžio pajėgumas virškinti lygus nuliui. Maistas sandėliuojamas. Rytą, kai jis pradedamas virškinti, jau yra pavirtęs į nuodą. Iš kur bus laimė ir sveikata?
Ajurvedos mokslo skleidėjas sako, jog svarbu ir ką bei kiek valgyti. Pavyzdžiui, mėsos valgymas yra tam tikra smurto rūšis, nes valgoma nužudyto gyvūno mėsa. Dar Vydūnas yra sakęs, jog gyvenimą ilgina tik dorybingas maistas.
Manoma, jog skaniausias ir naudingiausias namuose žmonos, mamos pagamintas maistas. Nes jis gaminamas su meile. „O su kokiomis emocijomis gaminamas maistas valgyklose?“, — klausė A. Piešinas.
Subtilusis kūnas
„Žmogus — holistinė būtybė. Kūnas yra tik matomoji jo asmenybės išraiška, — sako A. Piešinas. — Tačiau žmogus turi ir kitą subtilųjį kūną, kurį sudaro jo intelektas ir jausmai. Žmogus klauso muzikos ir paskaitų, lanko teatrą, skaito knygas, keliauja. Kodėl gyvūnai glaudžiasi prie žmogaus? Todėl, kad žmogui duoti intelekto resursai. Jeigu to neturėtų, žmogus prilygtų gyvūnui.“
Su subtiliuoju kūnu, anot akademiko, sunkiau susitvarkyti. Mus kasdien atakuoja informacijos srautai. Negalime nusiraminti. Neturime emocinio imuniteto. Gal todėl manoma, jog šiame amžiuje ligos apniks subtilųjį žmogaus kūną. Dominuos psichinės ligos. Nuo emocinio ir intelektualinio persivalgymo.
Matomąjį kūną pagydyti lengviau. Išėmei susidėvėjusį sąnarį, įdėjai naują, dirbtinį. Bet laimingu žmogaus nepadarys jokia operacija. Būtų gerai, jei galėtum išoperuoti nelaimę ir įsodinti laimę.
Ajurvedos mokslo skleidėjas pataria visur, visose gyvenimo situacijose turėti saiką.
Nereikia nei persivalgyti, nei persidirbti. Jeigu turi jėgų, dirbk. Jei pavargai, pailsėk. O svarbiausia — nenutolti nuo gamtos, kuri diktuoja žmogui palankiausią gyvenimo ritmą.
OPTIMIZMAS: Ajurvedos mokslo skleidėjas Aurelijus Piešinas nesupranta, kodėl lietuviai — nelaimingi ir pirmauja savižudybėmis. Juk turime ramią šalį. Nėra karų ir cunamių. Turime kojas ir rankas. Tik nemokame to vertinti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.