Naujausios
Vienintelis Lietuvoje
Žirklių muziejaus savininkai Kęstutis ir Edita Mėliniai gyvena Grinių kaime, Pakražančio seniūnijoje. Važiuojant nuo Šiaulių Kryžkalnio link, pravažiavus Pakražančio bažnyčią, reikia sukti dešinėn, į Raudiškės gatvę. Kur yra unikalus objektas, pasufleruoja prie kiemo įsmeigta vėliava su Žirklių muziejaus logotipu.
Mėliniai pasitinka apsivilkę specialiai muziejui sukurtais marškinėliais ir kviečia į ekskursiją.
Žirklių muziejų šeima įkūrė buvusioje lauko virtuvėje. Kęstutis šypsosi: visą žiemą plušėjo, kol sudėliojo ekspoziciją.
Žirklių muziejus atidarytas šių metų gegužės 30 dieną, per tą laiką jau sulaukė per 200 lankytojų. Žirklių muziejus – vienintelis toks Lietuvoje. Kitas arčiausias Žirklių muziejus yra už 800 kilometrų Lenkijoje.
„Pradžioje buvo kaip ir mano mintis, o dabar jau mūsų“, – apie muziejų sako K. Mėlinis. – Žmona jau veda ir ekskursijas, ir siūlo idėjas.“
Vyras rodo dovaną – maišelį su žirklėmis pasiuvo ir išsiuvinėjo žmona Edita. Apie vienas iš ekspozicijos žirklių E. Mėlinienė parašė pasaką anūkams „Ypatingos žirklės“.
K. Mėlinis – kolekcininkas nuo vaikystės. Rinko saldainių popierėlius, augant, juokiasi, kito ir kolekcijos – cigarečių pakelių, alaus etikečių. O monetas renka iki šiol.
Suko galvą, kokia galėtų būti išskirtinė kolekcija. Vieną bemiegę naktį taukšt į galvą mintis – žirklės! Pirmosios kolekcijos žirklės prieš septynerius metus atkeliavo iš Rietavo turgaus. Kelioninės, sulakstomos, baltarusių gamybos.
Lietuvoje K. Mėlinis nepažįsta kito žmogaus, kuris rinktų žirkles. O žirkles, patikina, sutiksi kiekvienoje srityje.
„Žirklės lydi žmogų nuo gimimo iki mirties. Net kosmose žirklės yra – skrenda aplink Žemės rutulį. Amerikietis, taisydamas kosminę stotį, pametė netyčia, jos ir skrieja. Mėnulyje pabuvo žirklės „Apollo 11“ misijos metu“, – žirklių pasaulio įdomybes žeria kolekcininkas.
Kas išrado žirkles, nežinoma. Trumpą žirklių istoriją muziejaus savininkas pristato ekspozicijoje. Pirmosios žirklės, K. Mėlinio žiniomis, atsirado Mesopotamijoje prieš 3 000–4 000 metų, jos buvo vienanarės. Kolekcijoje yra tokio tipo viduramžių replika.
Lietuvoje pirmosios žirklės rastos Gibaičių kapinyne Šiaulių rajone. Jos datuojamos III amžiumi.
„Legenda, kad da Vinčis išrado žirkles, jis tik nupiešė“, – tvirtina kolekcininkas.
„Šitos yra iškastos iš žemės“, – rodo įdomų eksponatą. Šias žirkles pirko iš metalo laužo supirkėjo. Žirklių ieško internete, sendaikčių, bagažinių turgeliuose. Žirklių manija užkrėtė visą šeimą.
Kai surinkta tokia gausybė žirklių, ar dar įmanoma rasti kažką naujo? „Įmanoma! Tik daug atsiremia į kainą. Japonijoje, Turkmėnistane yra nuostabių žirklių!“ – entuziastingai reaguoja kolekcininkas.
Pradėjęs rinkti žirkles, K. Mėlinis suprato, kad jų pasaulis yra platesnis, tad kolekciją pildo ir žnyplėmis, kirpikliais, suvenyrais, susijusiais su žirklėmis.
K. Mėlinis atsimena visų žirklių istorijas, kaip jos pateko į kolekciją, kokia jų paskirtis: „Kai domiesi, nesunku ir prisiminti.“
Ekspozicijoje yra žirklės, kurias padovanojo Plaktukų muziejaus iš Vilkaviškio įkūrėjas, pernai išėjęs anapilin. Savo prosenelio žirkles dovanojo proanūkis. Moteris iš Belgijos perdavė anytos turėtas žirkles. Iš Norvegijos atkeliavo šokoladinės žirklės.
Ekspozicijoje galima pamatyti žirkles iš Egipto, Tailando, Olandijos, Šveicarijos, Italijos, Islandijos, Bulgarijos, Pietų Korėjos ir kitų šalių.
Ekskursiją po muziejų kolekcininkas pradeda nuo gyvenimo pradžios: akušerių žirklių, skirtų kūdikio virkštelei nukirpti.
Toliau rikiuojasi žaislinės žirklės, puoštos plastmasinėmis gyvūnų dekoracijomis, atpažįstamos iš vaikystės. Mažiausios kolekcijoje – 22 milimetrų barbių žirklės. Šalia – ir smurfų kirpykla. Yra ir žirklės, skirtos keturiems pirštams – vaikams mokyti.
„Rodos, paprastas daiktas buitinės žirklės, bet kai įsižiūri, dizainas, spalvos, gamintojai skiriasi, – rodydamas eksponatus, sako kolekcininkas. – Čia – tarybinės žirklės, kas įdomiausia, lotyniškomis raidėmis USSR užrašyta, jos buvo ruoštos importui, tokių retai galima aptikti. O čia jau paprastos, skirtos vietos rinkai.“
Kanceliarines žirkles keičia grožio pasaulis. „Moterų skyrelis“, – juokiasi K. Mėlinis, rodydamas į veidrodį, dekoruotą žirklėmis. Čia surikiuotos žirklės plaukams iš nosies pašalinti, antakiams, manikiūrinės, pedikiūrinės...
Pasirodo, yra ir žirklės, pritaikytos kairiarankiams bei dešiniarankiams – tereikia jas perversti ir tampa patogios kirpti bet kuria ranka.
„Pasigražinus reikia apsirengti, kitas skyrelis – siuvėjų žirklės“, – praneša K. Mėlinis. Čia – ne tik žirklės medžiagai kirpti, bet ir sagų kilpoms daryti. Yra ir elektrinės. Siuvėjų pasaulį papildo Palangos Juzės skulptūrėlės ir kiti suvenyrai, susiję su garsiuoju Motiejaus Valančiaus sukurtu personažu.
Atskirai kolekcininkas surikiavo Lietuvoje gamintas žirkles. Vardija, kad jos buvo gaminamos Klaipėdos aklųjų kombinate, tuometiniame Kapsuke (Marijampolėje), Druskininkuose, Varėnoje, Kuro aparatūros gamykloje Vilniuje. Dabar Lietuvoje, kiek žino, žirklių niekas nebegamina. Daugiausia, apie 70 procentų, žirklių, sako K. Mėlinis, pagaminama Kinijoje, Taivane.
Begalinės istorijos ir įdomybės
„Pasipuošėme, reikia dirbti – tvarkyti aplinką“, – stabtelime prie dar vieno skyrelio. Čia surikiuoti dideli įrankiai, skirti žolei, šakoms, žiedams kirpti.
„Iš mūsų kaimo žmogus dvejus metus Ispanijoje mandarinus, apelsinus skynė su šitomis žirklėmis. Kai sužinojo, man padovanojo“, – dar vieną istoriją pasakoja kolekcininkas.
Kai Mėlinių dukra dirbo Anglijoje, parvežė žirkles, skirtas pakuotėms karpyti.
„Čia vyriškas kampelis, žirklės vielai kirpti. Šios galėjo būti naudojamos tarpukario Lietuvos kariuomenėje, o atkeliavusios kaip labdara iš Vokietijos. Bandžiau išsiaiškinti, bet statutuose neaprašyta. O čia – Kauno geležinkelio stoties plombatorius, 1962 metų.“
Dar vienas skyrius skirtas gyvulių – arklių, avių – priežiūros įrankiams. K. Mėlinis pademonstruoja, kaip vienos masyvios žirklės lengvai išsiardo.
Padirbėjus ir susergama, tad į atskirą skyrių kolekcininkas surikiavo medicinines žirkles: kirpti gipsui, siūlams ištraukti, naudojamas operacinėse, pirmosios pagalbos.
„Pasigydėme, reikia pavalgyti“, – judame pirmyn prie virtuvėje naudojamų žirklių: gabaliniam cukrui, picai, pyragaičiams, jūros gėrybėms, kiaušiniams, prieskoniams susmulkinti, bananui „sukarpyti“... Žirklės iš Pietų Korėjos naudojamos vietoje peilio kepsniams. Dailios, puoštos žirklutės – vynuogėms.
Iš virtuvės patenkame į rankdarbių skyrelį: „Čia yra labai gražių žirklių. Kai pradėjau kolekcionuoti, nustebino, kad popieriaus karpiniai mažai karpomi žirklėmis, tam naudojami peiliukai. Tikras vieninteles turiu, kurios skirtos popieriams karpiniams, jos smailios.“
Akvariumo priežiūrai sukurtos vėlgi skirtingos žirklės – augalui nukirpti, akmenukui pakelti. Žvejams gyvenimą palengvina neskęstančios žirklės. Dar yra žirklės kabliukui išimti, suspausti, valui nukirpti, sliekams smulkinti.
„Dabar labai populiaru kelionės, čia – įvairiausios kelioninės žirklės, rinkinukai kartu su siūlais. Ukrainietiškos Charkovo žirklės – suvenyras dėžutėje, gamintos sovietmečiu“, – pakelia dar vieną eksponatą K. Mėlinis.
„Pakeliavus laikas surimtėti, pasimelsti, užsidegame žvakes“, – artėjant prie ekspozicijos pabaigos, sako kolekcininkas. Uždega žvakę, kuri savaime užgęsta, jas naudodavo dvaruose, jų paskirtis vaško lazdelei pašildyti vokams antspauduoti.
Įmantrios žirklės liturginiams rūbams siūti, populiarios tarp vienuolių. Dar vienerios žirklės parvežtos iš Milano. Kai 2000 metais buvo minimi jubiliejiniai krikščionybės metai, italų firma pagamino žirkles su šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II atvaizdu.
„Kiek besimelstume, esame nuodėmingi. Čia – žirklės cigarams. Užsikūrėme cigarą, reikia atidaryti šampaną.Tikro šampano kamštis tvirtinamas ne su vielutėmis, o „šniūriukais“, tad būdavo prie butelio pridėtos ir žirklės „šniūriukui“ nukirpti.“
Kolekcijoje yra ir cirko klouno, ir net mago žirklės!
Mėgiamiausiu eksponatu K. Mėlinis vadina žirkles iš Pietų Korėjos – jos naudojamos kaip plaktukas ir kaip muzikos instrumentas. Garsas išties įspūdingas!
Naujausias „grobis“, šypsosi kolekcininkas, seni darbo saugos plakatai, kuriuose vaizduojamos žirklės.
K. Mėlinis ekspoziciją papildė ir įdomybėmis: surinko, kaip įvairiausiomis kalbomis skamba žodis „žirklės“. Ekskursijoje apsilankiusiems vaikams labai patinka ieškoti žirklių atvirukuose, kalendoriukuose, pašto ženkluose, degtukų, alaus etiketėse. Specialiai muziejaus lankytojams šeimininkai sukūrė ir dėlionių su žirklėmis.
Kolekcininkas jau turi naujų idėjų: planuoja sukabinti Europos miestų, miestelių herbus, kuriuose yra pavaizduotos žirklės. Tokių suskaičiavo apie 30.
Žirkles K. Mėlinis pernai eksponavo Kelmės krašto muziejuje, tuo metu turėjo 960 eksponatų. Dabar, sako, sunku ir skaičiuoti, bet bus apie 1 200. Kiti dar pakeliui į muziejų, nes kolekcionavimas – nenutrūkstantis procesas.
Geriausia dovana – žirklės
K. Mėlinis – miškininkas, tad pakviečia apžiūrėti ir gamtos įdomybių – sodyboje surikiuotų įdomiausių formų akmenų. Apie juos – atskiros istorijos ir legendos. Ir būtinai rekomenduoja aplankyti netoliese, Vileikių kaime, esantį milžiną – Kriaučiaus akmenį, trečią pagal dydį Lietuvoje.
Abu Mėliniai yra dirbantys, tad norint pamatyti Žirklių muziejų, geriausia pasiskambinti ir susitarti laiką. Patogiausia atvykti po darbo arba per išeigines.
Kolekcininkas feisbuke sukūrė Žirklių muziejaus puslapį, žinia apie išskirtinę vietą plinta ir iš lūpų į lūpas. Šeima džiaugiasi, kad lankytojų jau buvo iš Šventosios, Alytaus, Kauno, Šiaulių.
Ar yra žirklės, kurių labai, labai norisi? „Stiklapūčių žirklės, jos labai brangios. Norėtųsi bent vienerių“, – sako kolekcininkas. Kol kas jas turi tik pavaizduotas suvenyrinėje lėkštėje.
Žmona juokiasi: vyras visomis progomis nori vienintelės dovanos – žirklių. Ir tik žirklių!
E. Mėlinienė ne tik įsigilino į žirklių niuansus, bet ir kaupia savo kolekciją – puodelių, daugiausia parsivežtų iš kelionių, aplankytų vietovių. Šimtuoju kolekcijos puodeliu atsitiktinai, bet labai simboliškai tapo puodelis, papuoštas Žirklių muziejaus logotipu.
