Naujausios
Vytelės virsta kūriniais
Agneta Urmonaitė pinti iš vytelių pradėjo tik prieš metus. Pirmieji – smulkūs, bet apie autorės menišką požiūrį bylojantys darbeliai. Darbai, pateikti šių metų tautodailės parodai, žvilgsnį traukia pirmiausia originalumu, naujų kūrybos idėjų paieška.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Mokinės gabumai nekėlė abejonių
Drąsučiuose gyvenanti Agneta Urmonaitė Šiaulių rajono tautodailės parodai pateikė keletą iš vytelių nupintų kūrinėlių. Gražių. Kruopščiai atliktų. Čia ir vežimėlis, kurį nupinti, apsiūti, apnerti truko apie pusantros savaitės, ir rogutės – kuris mažylis nenorėtų tokiais dirbiniais pažaisti? Bet ypač originalus – ežiukas.
„Jis man pačiai labai mielas. Darbelis – su idėja. Saldaininė. Ežiukas – su spygliukais, kad atbaidytų mažiukus smaližius“, – šypsodamasi aiškina A. Urmonaitė.
Ji maždaug tik prieš metus, pernai sausio pradžioje, pradėjo mokytis pinti iš vytelių. Agnetos mokytoja tapo tautodailininkė Irena Bučiūnienė, jos giminaitė, jau seniai garsėjanti meistriškumu. Auklėtinės gabumai, matyt, jau tada ir jai nekėlė abejonių, nes I. Bučiūnienė savo mokinės darbus pasiūlė eksponuoti vasario mėnesį vykstančioje parodoje. Tai buvo nedideli, A. Urmonaitės nuomone, paprasti darbeliai.
Iš vytelių pinti darbai Agnetai patikdavo jau seniai. Kokioje nors mugėje ar parduotuvėje pamačiusi pintų kūrinėlių, gėrėdavosi: gražu... Žiūrėdavo į juos ir galvodavo, jog gal kada nors ir pati išmoktų pinti. Kartą pasiryžo: o kodėl nenusipynus kokį nors krepšį ar ką nors kita?
I. Bučiūnienė pamokė. Agnetai užteko keleto užsiėmimų, kad suprastų, kaip tai daroma. Suprato, kad vėliau reikia pačiai dirbti, stengtis, tobulėti. O ji – užsispyrusi, tobulėti ją skatina devizas „Nieko nėra neįmanoma“.
Nors dar prieš imantis pinti, darbo ir rūpesčio – daug.
Kruopštus darbas
Pirmiausia reikia pasirūpinti vytelių. Kiti pynėjai dažniausiai jas perkasi, bet Urmonai ruošiasi patys. Jų renkasi miške, prie karjerų. Tuo pasirūpina jos tėvelis. Vytelių reikia labai daug – įvairaus ilgio bei storio.
Po to vyteles, anot Agnetos, reikia „gerinti“. Jos turi būti lygios, dailios, be žievelės.
Jau nužievintos vytelės padailinamos, suskaldomos elektra varomu aparatu su skylutėmis, tinkančiomis įvairaus storio vytelėms. Jos tampa dailios, gražios.
Šį seną aparatą padovanojo Irena ir Antanas Bučiūnai. Jis buvo neveikiantis, sudegusiu varikliu, ir peiliukai nebepjovė. Bet Virginijus Urmonas, Agnetos tėvelis, – nagingas žmogus, aparatą sutvarkė, nudažė – jis dar ilgai tarnaus.
Kad vytelės neaižėtų, nelūžtų, jas reikia pamirkyti vandenyje.
Prieš pradedant pinti, dar reikia pasiruošti vadinamųjų modeliukų. Ir juos tėvelis nutekina.
A. Urmonaitė sako, kad pinti nėra sudėtinga, kai įpranti. Kai pirmą kartą iš Bučiūnų daugiau sužinojo apie šį užsiėmimą, ji dar porą dienų mąstė, ar jai verta mokytis, ar sugebės. Visa tai atrodė labai sudėtinga.
Reikia daug jėgų. Ypač – rankų, nes turi vytelę tempti, spausti, kad būtų lygu, kad nesusidarytų tarpai.
Bet, įgijus įgūdžių, Agnetos manymu, svarbiausia yra idėja. Tada mąstoma, kaip ją įgyvendinti. Taip radosi ir tautodailės darbų parodai pateiktas pintas ežiukas – norėjosi kažko žaismingo, įdomaus.
Nukonkuravo kinų darbai
Šiaulių rajono tautodailininkų vadovė Birutė Poškienė sako, kad pynimas, kaip ir audimas, rajone yra apmiręs. Pynėjus nukonkuravo kinų darbai – pigūs, gerai atrodantys, nors ir nepatvarūs.
O juk praeityje pynėjų buvo nemažai. Su vytelėmis darbavosi, parodose dalyvavo Aleksandras ir Janina Stankai, Zita ir Juozas Sobutai. Labai gražūs Irenos Bučiūnienės darbai. Kuria Marytė Janulienė su savo mokiniais iš Kūrybos namų.
O pernai B. Poškienei paskambino I. Bučiūnienė ir pasakė turinti mokinę, Agnetą Urmonaitę, kuri jauna, gabi ir labai norinti pinti. Paklausė, ar ji galėtų dalyvauti parodoje.
Pirmieji A. Urmonaitės darbeliai buvę smulkesni, „o šiemet – fantastika“. B. Poškienė tikisi, kad Agneta atgaivins pynimą rajone.
Autoriaus nuotr.
PYNĖJA: Agneta Urmonaitė vyteles pasiruošia, pina rūsyje įrengtoje patalpoje.
EKSPONATAI: Agnetos Urmonaitės darbai – Šiaulių rajono tautodailės parodoje.
ĮNAGIAI: Vytelėms paruošti prireikia įvairiausių įrankių.
PRADŽIA: Nuo vytelės prasideda sudėtingas kūrinys.
AGREGATAS: Vytelės dailinamos senu sutvarkytu specialiu elektra varomu aparatu.