Vynuogių rojus įkurtas šiltnamiuose

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Giedrius Balčiūnas šiltnamyje 300 veislių vynmedžių susodino prieš dvejus metus.
Joniškio rajone Butniūnų kaime šiltnamiuose tarpsta desertinės vynuogės – tikras rojus saldžių uogų mėgėjams. Šiuose šiltnamiuose jo savininkas joniškietis Giedrius Balčiūnas su drauge Rima augina 450 vynmedžių, juos pasodino prieš dvejus metus ir jau skina nemenką derlių – ankstyviausios veislės subręsta ir tinkamos valgyti liepos pabaigoje, o paskutinės prinoks iki šalnų spalio mėnesį. Vynuogininkas parduoda ne tik uogas, nors jos – pagrindinė prekė, bet ir daiginimui skirtas šakeles, sodinukus.

Vynuogynas reikalauja nemažai priežiūros, kad gerai derėtų: reikia laistyti, gelbėti nuo ligų, rišti, genėti, ravėti. Su sekatoriumi „plantacijas“ tenka apeiti bent kas antrą ar kas trečią dieną. Tačiau abiems šie darbai yra malonumas. Giedrius apie vynuogių veisles, kaip jomis rūpintis, galėtų pasakoti valandų valandas.

Sodyba vynuogynui

Joniškietis Giedrius Balčiūnas vynuogių auginimu domisi seniai, gal daugiau nei 15 metų. Tėvų namuose įsirengęs šiltnamį, ten pirmiausia pradėjo eksperimentuoti, išbandydamas, kurios veislės tinkamiausios auginti Lietuvoje, kurios skaniausios. Jį domina būtent desertinės, o ne vynui gaminti tinkamos vynuogės. Pomėgiui vis labiau užkariaujant dėmesį ir tampant gyvenimo būdu bei pajamų šaltiniu mažos teritorijos nebeužteko, tad vyras 2015 metais nusipirko sodybą-vienkiemį Butniūnų kaime, kur tebuvo pastatų griuvėsių pamatų likučiai ir rūsys, išlaikytas iki šiol.

Vyras iškasė tvenkinį, suformavo pylimą, pasistatė garažą, pavėsinę. Netrukus pasodino graikinių riešutmedžių sodą. Kasant tvenkinį išrausta didelių riedulių. Vieną jų buvę savininkai sodybos pakraštyje pastatė savo giminei atminti.

300 veislių vienoje vietoje

2019 metų pavasarį Giedrius Balčiūnas savo rankomis pasistatė vieną didelį šiltnamį ir birželio 9-ąją – tiksliai pamena šią reikšmingą datą – pasodino daugiau nei 300 veislių vynmedžių. Kol kas tai, ko gero, vienas didesnių vynuogynų visoje Lietuvoje su tokia didele veislių įvairove. Bent jau pats joniškietis tokio dar neužtiko, nors su vynuogininkais bendrauja, dalinasi patirtimi. Tiesa, daugiausia informacijos jis randa internete, „YouTube“ platformoje, nes konsultantų tarnybos, kaip žemės ūkio kultūrų, gyvulių augintojams, mūsų šalyje nėra. Todėl visos sėkmės ir nesėkmės patiriamos tiesiogiai per asmeninę patirtį.

Nors Lietuvoje jau yra žmonių, kurie vynuogėmis užsodina didelius laukus – 1,5–3 hektarus – jie negali gauti jokių išmokų, rašyti projektų finansavimui.

„Laikomasi nuostatos, kad Lietuvoje vynuogės neauga, tai ne mūsų krašto kultūra. Tokia ironija, nors realybėje matome, kad žmonės sodina vynmedžius ir jie dera“, – sako Giedrius Balčiūnas. Desertinių vynuogių nuo vieno vynmedžio galima priskinti ir 30, ir daugiau kilogramų, tik reikia mokėti tinkamai jas prižiūrėti.

Vynmedis gali pragyventi kelias žmonių kartas

Vis dėlto žmonės dar neretai mano, kad užtenka vynuogę pasodinti, duoti jai atramą ir tegul vyniojasi vijoklis. Tačiau išties tai yra vynmedis, kurio šakos medėja. Jis gali pragyventi net kelias šeimininkų kartas iki 150 metų ir duoti derlių.

Vynuogių, auginamų šiltnamiuose, darbai vyksta visus metus, tik sausio mėnesį savininkai gali atsikvėpti. Pavasarį augalai ima vegetuoti ir saugodamas nuo galimų šalnų Giedrius savo šiltnamyje iš vidaus buvo padaręs agroplėvelės kupolą. Atlaikė puikiai iki 6 laipsnių šalčio. Galima nuo šalnų saugoti ir deginant žvakes, bet labiau tai tiktų nedideliame šiltnamyje. Vynuoges šiltnamyje reikia laistyti ir tręšti, kad jos „išmaitintų“ savo užmezgusias dideles kekes. Reikia purkšti ir nuo ligų, nes jas mėgsta miltligė, puola erkutės, antraknozė ir kitos ligos. Ypač svarbus ir bene didžiausias darbas yra genėjimas, kuris vyksta nuolat: genima rudenį, lapams nukritus, pavasarį vos išsprogus pumpurams išlaužomi nereikalingi ūgliai, žydint išskabomi pertekliniai žiedynai, vėliau kerpami „posūniai“ ir trumpinamos viršūnės.

„Vynuogininkų pagrindinis įrankis yra sekatorius. Nuolat reikia ūglius genėti, nes jie gali per dieną paaugti ir iki 10 centimetrų“, – sako Giedrius.

Dar reikia žinoti, kuriuos kirpti, nes derantys žiedynai auga tik ant ūglių, kurie išaugę iš praėjusiais metais sumedėjusių ūglių. Šiltnamyje itin dosnų derlių vynmedžiai turėtų pradėti duoti trečiais savo gyvenimo metais, o 4–5 metais jau „dirbtų pilna apkrova“.

Net iki 3 kilogramų

Išskinti tenka ne tik žiedynus, bet ir nemažai užmezgusių kekių, nes augalas gali pakankamai visų neišmaitinti. Vaikštant po šiltnamį tiesiog gaila žiūrėti, kaip vynuogininkas jas retina. Tačiau taip reikia, jos keliauja tiesiog į kompostą. Užtat likusios kekės, kurių taip pat čia tiek daug, kad net akys raibsta – gali užaugti net iki 3 kilogramų.

Vienas iš desertinių vynuogių parametrų yra derėjimo laikas. Lietuvos klimate uogas gali sunokinti vynmedžiai, kurių sunokimo periodas trunka iki 120 dienų. Tai – maksimalus laikas, kai Lietuvos oras dar tinkamas. Tų veislių, kurios subręsta per 150 dienų, sodinti neverta, jos tinka tik pietiniams kraštams. Bet jau yra išvesta tokių, kurios nuo pumpurų iki derliaus nuėmimo uogas užaugina per 80 dienų.

Vaikščiodami šiltnamio tuneliais ragaujame uogas. Amerikietiškų, japoniškų, ukrainietiškų, rusiškų, bulgariškų veislių. O jau kokios uogos! Apvalios kaip agrastai, pailgos lyg gilės, vienos smailėjančios, kitos – smailėjančios ir užsirietusios, su sėklytėmis ir besėklės... Spalvos irgi mirga marga: nuo žalių, geltonų, rausvų iki violetinių ir tamsiai mėlynų, beveik juodų. Skoniai taip pat skiriasi: vienos labiau įprastos, kitos primena egzotinį vaisių litį arba ananasą, dar kitos – saldų vyną, turi muskato prieskonį. Visų išragauti neįmanoma, o ir dera jos skirtingu laiku. Pirmosios pradedamos skinti liepos pabaigoje, o vėlyviausios ištraukia iki šalnų. Šiemet dėl šalto pavasario derlius vėlavo maždaug dvi savaites.

Kadangi Giedrius Balčiūnas šiuo pomėgiu užsiima jau ne pirmus metus, žinantys iš anksto užsisako uogų. Kita dalis realizuojama turguose. Susidomėję vynuogių įvairove, žmonės atvyksta pasivaikščioti po vynuogyną, padegustuoti uogų. Virtualiai po vynuogyną pasidairyti galima „Facebook“ puslapyje „Gardžios vynuogės“.

Vynuogės gali neprastai derėti ir lauke. Savo reikmėms tokių vynuogių užsiauginsite parinkę tinkamą vietą prie pietinės namo sienos, kuri labiausiai įšyla, kur jos labiausiai apsaugotos nuo vėjų. Šiam augalui svarbiausia – saulė ir šiluma. Jeigu prie vynmedžio padėsite akmenų, jie irgi sulaikys šilumą. Dirvožemiui vynuogės nereiklios, juk jos yra pietinių kraštų augalas, kuris ten įsitvirtina ir akmenuotoje žemėje, priemolyje.