Vokietija: nuo Antikos iki šių dienų (1)

Vokietija: nuo Antikos iki šių dienų (1)

Vokietija – šalis, jungianti šešiolika federalinių žemių. Šis maršrutas vingiuoja per Tiuringiją, palei Harco kalnus, Reino ir Mozelio slėnius į Bavariją. Ten, kur išliko Šventosios Romos imperijos palikimas. Kur gyveno ir kūrė Gėtė ir Šileris, Herderis ir Vylandas, Nyčė, Bachas, Bethovenas... Kur pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Perdegę ir besiilsintys

Įkvepianti statistika – Vokietijoje veikia 5 tūkstančiai muziejų ir 7500 bibliotekų, leidžiama 350 dienraščių, kurių bendras tiražas siekia 25 milijonus. Šalyje kasmet išleidžiama ar perleidžiama apie 94 000 knygų.

Liūdnoji statistika – kas trečias vokietis, peržengęs 80-etį, serga Alzheimeriu. Daug dirbantį vokiečių jaunimą ir viduriniąją kartą kamuoja burn-out – „perdegimo“ sindromas – išsekimas.

Pagyvenę vokiečiai itin mėgsta keliauti. Keliauja ne tik į užsienį, dažname Vokietijos mieste sutiksi vokiečių senjorų grupes.

Mažas miestas, didelė kultūra

Kelionės pradžia – Tiuringija – buvusios VDR dalis. Kaip tik nevadinama Tiuringijos sostinė Erfurtas: bažnyčių, tiltų miestu, Mažąja Venecija. Mieste nutiesti 142 tiltai.

Tiuringijos kultūros centras – Veimaras, mažas miestas su didele kultūra. VDR laikas aptriušęs Veimaras sužydėjo 2000 metais, tapęs Europos kultūros sostine. Daugybė iškilių asmenų pavardžių sietinos su šiuo miestu.

1775 metais Veimare prasideda J. V. Gėtės laikotarpis. Senamiesčio pasididžiavimas – autentiškas barokinis J. V. Gėtės namas, kuriame klasikas gyveno 50 metų. Name veikia muziejus, jo lankymo kaina – 8 eurai. Išliko ir J. V. Gėtės vila angliško stiliaus parke prie Ilmo upės.

Du kartus J. V. Gėtę Veimare lankė poetas Adomas Mickevičius, mieste jam atminti skirtas biustas.

J. V. Gėtės medis Veimare – ginkmedis. Klasikas mėgdavo ginkmedžio arbatą: neva nuo jos protas liko šviesus. Tad turistams siūlomi ne tik su J. V. Gėte, bet ir ginkmedžiu susiję suvenyrai.

Veimare trejus metus gyveno ir kitas vokiečių klasikas F. Šileris. Jo name taipogi veikia muziejus, bet pastate autentikos išlikę mažai.

Bičiulių draugystė įamžinta paminklu. Nors J. V. Gėtė buvo žemesnis už F. Šilerį, paminkle jie – vieno ūgio. Didis žmogus negali būti mažesnis.

Akį traukia Herderio bažnyčia, miesto rotušė, daugybė paminklų bei garsioji hercogienės Anos Amalijos biblioteka.

Netoliese Veimaro ir Erfurto – skaudus istorijos liudininkas – Bunhenvaldas. Krematoriumo bokštas kaip priekaištas matyti nuo kelio.

Raganų ir velnių vestuvės

Harco kalnuose miega Raudonbarzdis. Legenda pasakoja, kad jo barzda yra įaugusi į akmens stalą. „Ar dar suka ratus virš kalno varnas?"– kartas nuo karto ginklanešio klausia Raudonbarzdis. Kai varnas nebesuks, Raudonbarzdis kardu perskels stalą ir kalnas grius.

Brokeno kalnas – aukščiausia Harco kalnų vidurio Vokietijoje viršukalnė – siekia 1141,1 metro.

Brokeno kalno viršukalnėje vyksta raganų ir velnių vestuvės. Raganos čia suskrenda garsiąją Valpurgijos naktį – iš balandžio 30-osios į gegužės 1-ąją.

306 dienas viršukalnę gaubia rūkas, apie 100 dienų – sniegas. Žiemą temperatūra nukrenta iki 28 laipsnių.

Makasimalus užfiksuotas vėjo greitis buvo 263 kilometrai per valandą. Šaltojo karo metais lankytojams kalnas buvo neprieinamas, čia veikė VDR žvalgybos bazė.

Kalbama, kad kalne gyvena Brokeno šmėka – ant kalno matyti keistos šešėlių konfigūracijos.

Viduramžių miestas

Žemutinėje Saksonijoje esantis Goslaras, vienas iš gražiausių senosios Vokietijos miestų, įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, tarsi sustingęs laike.

Goslaras susiformavo anksti, jo vystymąsi spartino šalia kalnuose rasta įvairių metalų rūda.

Per Antrąjį pasaulinį karą ant Goslaro nenukrito nė viena bomba, išliko siauros gatvelės su XV–XVI amžiaus fachverko namais.

Namai puošyba lenkia vienas kitą. Langinės – tarsi atvirukai, tapyti geometrinėmis figūromis, augalų motyvais, namų sienos dekoruotos Biblijos tekstais, išlikusios ir namų statymo datos.

Buvusio kalnakasių rajono gyventojų namukai maži, fachverko stiliaus. Prekybinė miesto dalis prasideda artėjant prie turgaus aikštės.

Iš Goslaro kilusi ir garsioji Siemens šeima. Pirmieji Siemens atstovai buvo batsiuviai. XVII amžiuje jau žinomi kaip turtingi pirkliai, 1693 metais pasistatę iki šių dienų išlikusį namą. Dabar name gyvena administratorius, o Siemens šeima kas trejus metus name organizuoja susitikimus.

Alus vietoje vandens

„Stovime ant imperatoriaus žemės“, – šypsosi senjorė vietos gidė-savanorė.

Imperatoriaus pilis pastatyta 1040 metais. Imperatorius Henrikas III jodamas per šalį, pilis statydavo vaizdingose vietose.

Pirmasis pilies aukštas yra toks, koks buvo XI amžiuje. Rūmų vakarinėje pusėje nėra langų: tikėta, kad visos blogybės ateina iš Vakarų.

Išliko ir XIII amžių siekiantys miesto sienos fragmentai, pylimas, apsauginis griovys.

Net 320-yje Goslaro namų buvo gaminamas alus. Jį gėrė visi, nes gruntinio vandens mieste nėra. Dabar tik vienas profesionalus Goslaro aludaris gamina senovinį alų.

Goslare yra lankęsis ir J. V. Gėtė. Gidė šmaikštavo, kad lengviau išvardinti, kur poetas nesilankė, nei kur viešėjo.

Paminklas paskutiniam belaisviui

Netoli Goslaro buvo geležinkelio stotis, į kurią iš Sovietų Sąjungos grįždavo Antrojo pasaulinio karo vokiečių belaisviai.

Apie atvykusį traukinį pranešdavo varpas, dabar saugomas netoli buvusios imperatoriaus pilies. Ir dabar varpas skambesiu primena skaudžią istoriją. Šalia varpo – paminklas paskutiniajam Antrojo pasaulinio karo vokiečių belaisviui atminti.

Muziejuje saugomi 7 milijonai vokiečių parašų, kuriuos kancleris Konradas Adenaueris 1952 metais vežė Stalinui, prašydamas paleisti vokiečų karo belaisvius.

Kvedlinburgas praneša apie Lietuvą

UNESCO saugo ir Kvedlinburgą. Nedidelį miestą, kurio vienuolyne, įsikūrusiame prie Šv. Servacijaus bažnyčios, rašytame metraštyje 1009 metais pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

Reklaminiuose bukletuose miestas mini šį faktą. Pirmadienį muziejus neveikia, tad pamatyti eksponuojamos metraščio kopijos nepavyko.

Nesėkmę atperka įspūdinga Kvedlinburgo senamiesčio architektūra: Šv. Norbertino ir Šv. Viperto romaninės bažnyčios, turgaus aikštė ir jos pasididžiavimas – XIII–XIV amžių rotušė. Dar vienas atodūsis iš viduramžių.

(Bus daugiau)

Živilės KAVALIAUSKAITĖS nuotr.

PANORAMA: Kvedlinburgo panorama.

NAMAS: Siemens šeimos šaknys – Goslare. Šeimos namas, statytas 1693 metais.

DRAUGAI: Paminklas bičiuliams Veimare: V. J. Gėtė ir F. Šileris. Nors J. V. Gėtė buvo žemesnis už draugą, paminkle to nematyti.

MUZIEJUS: Šiame name Veimare penkis dešimtmečius gyveno J. V. Gėtė.

RACIONALUMAS: Veimaro gyventojai gėlynams išnaudoja net mažyčius sklypelius.

TILTAS: Erfurto Pirklių tiltas užstatytas namais, po juo teka upė.

ATMINTIS: Paminklas paskutiniam Antrojo pasaulinio karo belaisviui. Greta – apie sugrįžtančių belaisvių traukinius skelbęs varpas Goslare.

PUOŠYBA: Gausi, išmoninga Goslaro namų puošyba.

GATVĖ: Siaurutės Goslaro gatvelės žavi autentika.

ISTORIJA: Vienuolynas Kvedlinburge, kurio analuose pirmą kartą 1009 metais paminėta Lietuva.