Naujausios
Jonaitis, Petraitis – juokingiausios žydiškos pavardės
Rašytojas Markas Zingeris sako, jog anekdotus apie žydus reikia pasakoti tik inteligentams. Išties šios tautos subtiliam humoro jausmui niekas neprilygsta. Prisimindami Mozės klaidžiojimus po dykumą, žydai juokauja, jog kelią į laisvę jie pamini valgydami palapinėse. Berklio (JAV) universiteto istorijos profesorius Jurijus Slezkinas sako, jog visi mes esame kažkiek žydai. Manęs paprašė ištarti žodį „gerai“. Kadangi „r“ nekaip tariu, tai nežinau, ką pašnekovas pagalvojo, bet žydai man artimi, nes jie netriauškia „čipsų“, negeria „Coca-colos“, nepietauja degalinėse, nebrenda giliai į jūrą, deginasi pavėsyje.
Žydai visad buvo susiję su diplomatija ir keitimusi informacija. Kai atsirado pinigai – su pinigais.
Žydai tapo pirmeiviais kone kiekvienoje veiklos srityje: Einšteinas, Bohras, Durkheimas, Levi-Straussas, Freudas, Adleris, Kleinas, Spinoza, Bergsonas, Wittgensteinas, Mahleris, Schoenbergas, Heine, Bellow’as, Agnonas... Net 22 procentų Nobelio premijų atiteko žydams.
Kodėl visi mes esame žydai? Todėl, kad kiekvienas šiuolaikiniame pasaulyje gali tapti žydu – t. y. tarpininku, verslininku arba kokios nors srities profesionalu.
Lankantis įvairiuose pasaulio kampeliuose, tenka vis įtikinėti, kad mūsų šalis – ne buvusi Rusija, kad sostinė – ne Ryga, kad mes – ne slavai. Izraelyje to aiškinti nereikia. Visi ten žino Lietuvą, žino Vilnių, lietuvių kančias, išsikovotą nepriklausomybę. Kai kur susikalbėti gali net lietuviškai. Ir laikas Izraelyje toks pat, kaip ir Lietuvoje.
Žaviuosi žydų anekdotais. Todėl dar jų pluoštelis.
Kalbasi du draugai.
– Ryt žmonos gimtadienis. Ką jai padovanoti? Dovanai paskirčiau iki 50 eurų? – klausia vienas.
– Tai dovanok 20 eurų, – pataria draugas.
O štai žydo patarimas.
- Kodėl jie cigarečių pakelius visokiomis baisybėmis iliustruoja? Parašytų: surinktos lėšos bus skirtos Seimo narių atlyginimų padidinimui, ir visi bemat mestų rūkyti.
Žydo požiūris į šiuolaikines technologijas.
- Kodėl jūs nepatenkinti internetu: ten galite rašyti ką norite – ir jums lengviau ir kitiems nusispjaut.
Moteris, išeidama iš namų, pamatė kaimyną, bet apsimetė, kad jo nepažįsta. Kaimynas pradžiugo ir apsimetė, kad praturtėjo.
Dviejų žydų pokalbis.
– Kuo vardu tavo naujasis draugas.
– Nesunku įsiminti, bet ... pamiršau. Panašu – kaip Napoleonas... Prisiminiau – Rozenbliumas.
Būna ne tik lengvai įsimenamų, bet ir juokingų žydiškų pavardžių. Pavyzdžiui: Ivanovas, Petrovas, Sidorovas, Petraitis, Jurgaitis, Kavaliauskas...
Tarptautinis smuikininkų konkursas. Dalyviai: David Natanzon (JAV), Isaak Levinson (Kanada), Leonid Kaganovič (Prancūzija), Abram Fridman (Argentina), Efim Šmukler (Australija), Naum Abramovič (Anglija), Sergej Ivanov (Izraelis).
Dirigentas pianistui:
– Semionai Markovičiau, Jūs taip familiariai grojate Prokofjevą, tarsi su juo būtumėte kartu degtinėlę gėrę.
Sūnus klausia tėvo:
– Tėti, ar užaugęs aš taip pat būsiu žydas?
– Priklausys nuo to, kuo užsiiminėsi.
–
– Jūsų pavardė?
– Abramovič.
– Jūs žydas?
– O jūs abejojate?
