Naujausios
Mažiau vaistinių – daugiau šypsenų!
Anksčiau dažniau šypsodavomės? Gal daugiau šypsenų regim šiandien. Sakoma, jog šypsomės mažiau dėl vaistinių. Palangoje kažkadais buvo viena vaistinė, dabar jų – 15. Šiauliuose, pamenu, buvo keturios vaistinės. Kur „Valerijonas“, dar kita Vilniaus g. turgaus link, Varpo ir Aušros alėjos sankryžoje ir pakeliui į geležinkelio stotį. Gal ne visas pamenu, o pietinio rajono tuomet dar nebuvo. O kiek jų dabar?
Gyvename laikotarpyje, kai net mada tapo mišiniu visko, kas buvo per pastarąjį šimtmetį. Be to, sako, pernelyg daug valgome. Patariama skaityti perkamų maisto produktų sudėtį ir nepirkti produkto, kuris turi sudėtį. Jeigu produkto sudėties nėra, labai gerai: kruopos yra kruopos, bulvės yra bulvės, agurkai – agurkai, pomidorai yra pomidorai ir t.t. Nors ir keista: mėsa turėtų būti mėsa, bet štai – sudėtį turi. Blogiausiai su padažais, jų sudėtį ypač reikia išstudijuoti, nes jie ant medžių neauga.
Stenkimės gyventi be rūpesčių. Apie tokį gyvenimą yra štai ką Jurgis Mačiūnas pasakęs Jonui Mekui: „Kai pavėlavai į traukinį, kvaila kur beskubėti.“
Ieškau anekdotų, kuriuos išgirdę juoktumėmės ne iš reikalo, o nuoširdžiai.
Vandenyne skęsta laineris. Kapitonas panikuoja, o tada jam pasakoma, kad tarp keleivių yra rabinas, galintis daryti stebuklus. Kapitonas jį pasikviečia ir klausia:
– Rabi, ką galima padaryti?
– Ar yra internetas? – klausia rabinas.
–Taip,– atsako kapitonas.
–Tuomet parduokit laivą, – pataria rabis.
Apie užsienio kalbas.
– Fima, tu pradėjai mokytis angliškai?
– Yes.
– Ir kiek žodžių jau žinai?
– Two.
– Tik du?
– Yes.
Dar panašus su kalbų mokymusi.
– Tu ti, tu tu tu, – lietuviai Londono viešbutyje į 222-ą kambarį užsisako 2 puodelius arbatos.
Keli šiandienos anekdotai.
– Abramai, ar žinai, kad gydytojai jau gali pakeisti žmogaus lytį?
– O, kaip įdomu, tad gal greitai galės pakeisti ir tautybę?
Vyras – Dievui:
– Viskas nesiseka: ir darbe problemos, ir su žmona nesutariam, ir skolos, ir sveikata...
Dievas ilgai klausėsi ir sako:
– Visa tai suprantama, bet tu man štai ką pasakyk: ar gyvenimą pratęsti?
Velykinis anekdotas.
Mirė ateistas ir skuba į dangų. Šv. Petras, aišku, nori jį išginti, bet Dievas sako: „Ne, ne, jis man reikalingas sekretoriate.“ Pasodina jį prie telefono ir ateistas uoliai atsakinėja į kiekvieną skambutį: „Dievo nėra, Dievo nėra...“
Šiaulietiškas anekdotas. Moteriai autobuse vyriškis užleido vietą.
– Jūs turbūt vilnietis, kad toks mandagus? – nustebo moteris.
– Taip. O jūs turbūt šiaulietė, kad net „ačiū“ nepasakėte?
Lietuviai nėra komedijų mylėtojai. Nesakysiu, kad būtų pamilę ir dramas. Mums artimiausios – melodramos. Turiu bičiulį ypač mėgstantį pasakoti Polo Makartnio ir Lindos meilės istoriją, nors kažkas taikliai pastebėjo, jog ji nesiskiria nuo kitų tokių istorijų, juo labiau, kad, kai jie drauge dainuoja, supranti, jog meilė yra ne tik akla, bet ir kurčia.
Dažniau vienas kitą pagirkime. Draugas viena garsiausia pasaulyje fraze sugebėjo pagirti savo žmoną, kuri, mums sėdint svetainėje prie stalo, vis bruzdėjo virtuvėje: „Ir vis dėlto ji sukasi!..“ O vyrams norėčiau patarti – jei apie savo amžių moteris nekalba, neklausinėkime: koks mūsų reikalas.
Sulaukus Velykų pasitaiko sveikinančių: „Kristus prisikėlė!“ Atsakoma: „Tikrai prisikėlė“. Nesenai taip pasveikinau bičiulį. Šis nustebo ir tepasakė: „Nu“.
Nuo Velykų pradedame galvoti apie atostogos. Mūsų atostogos vienos iš ilgiausių Europoje, o gal ir pasaulyje. Laisvadienių taip pat nestokojame. Lietuviai mėgstanti švęsti tauta. Švenčių kilmė ir paskirtis įvairi: šventės, susijusios su dievų garbinimu, svarbios valstybės istorijos datos, tarptautinės šventės, humoristinės šventės, profesinės šventės, asmeninės ir šeimos šventės.
Gyvenimas be atostogų ir švenčių būtų keistas. O be Kalėdų ir Velykų juo labiau. Gero Velykų savaitgalio, net, jei jį tenka praleisti namuose! Juk su bičiuliais vis tiek anksčiau ar vėliau susitiksim. Danguje ar pragare. Jei ne dabar, tai truputį vėliau.