Naujausios
Virgis Stakėnas kviečia siekti rekordo
58-erių muzikantas šiaulietis Virgis Stakėnas save vadina tipiniu lietuviu, kuriam krepšinis — antroji religija. Šiaulietis laukia Europos krepšinio čempionato, o prieš tai visus kviečia pirmadienio vakare siekti Gineso rekordo, mušinėjant kamuolius.
Giedrius VAITKEVIČIUS
Rekordo siekimas suvienija žmones
— Ar sieksite rekordo?
— Deja, ne. Tuo pat metu vesiu asmeninę šventę — „djembe“ pristatymą. Pirmadienį pasitinku iš Jungtinių Amerikos Valstijų parskrendančią sesę. Gurkšnosim alų, šnekėsimės, tačiau siela, kaip ir visi lietuviai, būsiu šalia.
— Ar tikite rekordo sėkme?
— Yra gudručių, kurie bet kokia kaina siekia įeiti į istoriją ir, tarkime, suvalgo ilgiausią makaroną. Man ne tiek svarbus rekordo faktas, kiek tai, jog renginys suvienija žmones. Džiugu, kad bus ir tokių, kurie kamuolį laikys pirmą kartą gyvenime.
Krepšiniui — sentimentai
— Koks jūsų santykis su krepšiniu?
— Kaip ir visi lietuviai, esu alaus, krepšinio ir gamtos vertintojas. Alaus vartojimą esu sumažinęs — reikia propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Kuo toliau, tuo labiau myliu gamtą, o krepšinį kaip mylėjau, taip myliu. Lietuviai turi tris religijas — Dievą, krepšinį ir gyvenimo džiaugsmą.
Niekada nebuvau krepšininkas. Gal ir gerai, nes prastų žaidėjų užtenka. Jaunystėje esu sportavęs vandensvydį. Šiauliuose buvo įsteigta komanda ir Lietuvos jaunimo čempionate laimėjome antrąją vietą. Buvau žaidėjas, kurį sunku paskandinti. Baigiau vidurinę mokyklą, įstojau į Vilniaus universitetą, medicinos studijas. Atsirado gitara, kuri viską pakreipė kita linkme.
Dabartinė krepšininkų karta — man mažiau žinoma, jų asmeniškai nepažįstu. Sentimentai likę kartai, kuri Lietuvos krepšinį iškėlė į aukščiausią lygį — Sabonio kartai. Su jos atstovais draugas nesu — esame pažįstami. Kai atsidarė sienos į Europą, teko groti Sabonio, Kurtinaičio, Chomičiaus išleistuvėse.
Marčiulionis jau buvo išvykęs, su juo sieja draugystė. Didžiuojuosi, kad mačiau priešpaskutines jo varžybas Golden Steito „Warriors“ komandoje. Turėjau muzikinį turą Amerikoje, jis pakvietė į varžybas. Marčiulionis pakvietė papietauti, o likus keturioms valandoms iki varžybų, pagal NBA taisykles, turėjo grįžti į viešbutį. Šarūnas įteikė kvietimą į rungtynes.
Pirmą kartą žiūrėjau NBA varžybas. Iš gerų vietų mačiau nesustojamą traškučių valgymą, kaip dirba arenos vedėjai, klounai. Tikėjausi, kad taip kada nors bus Lietuvoje.
Prieš kelerius metus Šarūnas buvo pakvietęs į sodybą Molėtų rajone, kur atvyko buvusių TSRS žvaigždžių komanda. Teko bendrauti su visomis įžymybėmis. Pasirodo, Tkačenka yra nepaprastai geros sielos milžinas.
Teko būti ir „Žalgirio“ pergalės Maskvoje liudininku. Tuo metu Rusijos sostinėje turėjau muzikinį darbą, tad ėjau į TSRS superfinalo rungtynes. Atsimenu CSKA sirgalių skanduotę: “Iki šiol nėra geresnės komandos už CSKA“. Trečdalis tribūnos skandavo “Ant kalno mūrai...“ Varžybų metu Sabonis atliko garsųjį žąsiuką.
Esu parašęs dainą „Basket blues“. Jos žodžiai: “Kada gi sugrįš iš kelionės Šarūnas Marčiulionis? Kada gi Sabonis parveš vaikelius?“ Tuo metu Lietuva buvo “nukraujavusi“, o vėliau atsirado Lietuvos krepšinio lyga. Labai džiaugiuosi, kad vienas lygos iniciatorių — Šarūnas Marčiulionis. Dabar užaugo naujoji karta, kuri duoda į kaulus amerikiečiams.
— Ar šiemetinis krepšinio bumas įtraukė?
— Meluočiau, jei sakyčiau, kad tai manęs neliečia.
Negalėjau patikėti, kad į Šiaulius atvažiuos Tonis Parkeris, Dirkas Novickis.
— Ar turite bilietų į čempionato rungtynes?
— Tikiuosi laimingo atsitiktinumo — kad kas nors pakvies sėdėti ant atsarginių suolo. Muzikinis vasaros sezonas baigėsi, bet darbų ne mažiau. Varžybas stebėsiu per televizorių.
Girdėjau kalbų, kad Šiaulių pogrupis — įdomiausias. Sklando legendos, jog Parkeriui Šiauliuose pasamdytas namas. Jis atvažiuoja su šeima. Pas mus tai neįprasta. Iš sovietinių laikų liko požiūris, kad sportininkai turi gyventi vieni. Man patinka, jog pradėjo rodyti krepšininkų žmonas, vaikas, tėvus. Palaikymas — labai svarbus dalykas. Kai tėvai atvažiuoja, vaikas nori įrodyti, jog pasirinko teisingą kelią, kad tėvai didžiuojasi pelnytai.
Šiauliams — galimybė patekti į pasaulio žemėlapį
— Ką Šiauliams duos Europos čempionatas?
— Tai paskata sutvarkyti miestą, nes yra daug neasfaltuotų gatvių, nenukirptų žolynų, nenudažytų tvorų. Miestas turi galimybę patekti į pasaulio žemėlapį. Juo labiau, kad čempionatas sutampa su Šiaulių dienomis.
— Kokį įspūdį palieka Šiaulių arena?
— Žinau, kad jos baisiai pavydėjo kauniečiai.
Vienas mano svečias iš Amerikos didmiesčio buvo nustebęs, kad, jo manymu, kuklus miestas turi tokią puikią areną.
Man patiko arenos kėdės — atsisėdau ir labai gerai jaučiausi. Nebijojau, kad kėdė išsiskleis. Sužinojau, kad kėdės iš Amerikos. Man patinka profesionalus požiūris.
Vilniaus „Siemens“ arena man patiko, bet jaučiuosi mažas trupiniukas. Norisi būti bent žirniu.
Jei nebus medalio — jokios tragedijos
— Ar Lietuvos krepšinio rinktinė pasiruošusi čempionatui?
— Nenoriu prognozuoti ir būti melagiu ar pranašu. Linkiu, kad rinktinė užimtų kuo aukštesnę vietą. Jei vieta bus papuošta medalio spalva, tai bus labai simboliška. Jei ne — jokios tragedijos. Didžiausias darbas padarytas — krepšinio virusas dabar aukščiausio lygio ir jis užkrėtė labai daug žmonių.
Pagalvoju, kas būtų, jei įjungtume laiko mašiną ir surinktume Lietuvos „Gintaro svajonių komandą“, kurioje žaistų visi geriausi krepšininkai — ne tik Sabonis, Karnišovas, bet gal ir Paulauskas, Butautas?
Atsiranda kalbų, kad tiek lėšų, kiek skiriama sportui, būtų skirta kultūrai. Norėčiau. Tačiau leiskime įvykti čempionatui. Po jo galėsime daryti muzikantų pirmenybes.
— Kas bus čempionato prizininkai?
— Šiemet gali atsirasti pilkas arkliukas, kuris sumaišys visas kortas. Mačiau prognozes — lietuviams pranašaujamas pusfinalis. Aš turiu savo lentelę, bet ją pasiliksiu sau.
Man patinka, kad krepšinis nestovi vietoje. Anksčiau amerikiečiai krepšinio pasaulį skirstė į Ameriką ir džiungles. Dabar Europos klubai yra lygiaverčiai NBA žaidėjų donorai.
BŪGNAS: Virgis Stakėnas į krepšinio sirgaliaus rolę galės įsijausti su afrikietišku būgnu „djembe“, kurį gimtadienio proga padovanojo žmona.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Tikrai ne kasdien gali tapti pasaulinio rekordo dalimi, tad turime gerą progą parodyti, ką mums reiškia krepšinis. Kviečiu visus dalyvauti ir pajausti artėjančio Europos krepšinio čempionato pulsą, gerai praleisti laiką ir kartu įsiamžinti pasididžiavimo vertame renginyje. Jau dabar galima teigti, kad bus pasiektas Lietuvos rekordas, nes iki šiol analogiškų akcijų nebuvo rengta. Be to, kiekvienas miestas gali siekti savo rekordo. Argi nesmagu būtų ateinančioms kartoms pasakoti, kad Panevėžys, pavyzdžiui, dalyvių gausa aplenkė Klaipėdą„ ,–sakė Lietuvos rekordų agentūros Factum„ ekspertas Laimis Bratikas.