Vir­tu­vė­je pra­ver­čia ži­nios ir kū­ry­ba

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Vilius Kairys, išėjęs į pareigūno pensiją, virtuvėje sukasi dar dažniau. Jo gaminti patiekalai vilioja skoniu, kvapais ir spalvomis.
Praeityje Šiaulių apskrities policijos greitojo reagavimo rinktinės pareigūnas, kriminalistas Vilius Kairys – ir prisiekęs virtuvės meistras, visokiais skaniais išradimais daug metų stebinantis šeimą, draugus ir buvusius kolegas. Prie įmantriausių virtuvės paslapčių, kurių kadaise sėmėsi iš savo tetos Zofijos, Kėdainiuose garsaus restorano „Nevėžis“ šefės, Vilius nevengia pridėti ir šiek tiek improvizacijos. Rezultatas – iš koto savo skoniu, spalvomis ir patiekimu verčiantys mėsos, grybų, miltiniai patiekalai.
Šių metų šventės ne kitokios – šeimos svečiai ir vėl nustebinti.

Po darbų – į virtuvę

Seniai, labai seniai buvo ta diena, kai Vilius pirmąkart padėjo tetai Zofijai suktis virtuvėje, kurioje ji ruošė vestuvėms skirtus patiekalus. Tada jam buvo bemaž 15 metų. Paaugliui virtuvėje taip patiko, kad mielai padėdavo šeimininkauti ir kitais kartais.

Teta, V. Kairio mamos sesuo, greičiausiai pajuto, kad vaikas mielai gamina ir greitai mokosi, todėl negailėjo jam patarimų, kaip gaminti, ką derinti, iš kokių klaidų pasimokyti. Pamokymų negailėjo ir Viliaus mama, taip pat gera šeimininkė.

Meilė maisto ruošimui nepraėjo net tada, kai V. Kairys įsidarbino policijoje Kėdainiuose ir kai sukūrė šeimą bei persikraustė gyventi į Šiaulius, įsidarbino Šiaulių kelių policijoje, paskui Greitojo reagavimo rinktinėje ir galiausiai – Kriminalinėje policijoje. Juokaujant galima pasakyti, kad ir gyveno ritmu: dieną – darbas, o vakare – maisto ruošimas šeimai.

Šiaulių apylinkės teismo aptarnaujančio personalo darbuotoju vyras įsidarbino išėjęs į užtarnautą pareigūno pensiją. Jo sukurtų desertų ne sykį teko paragauti visiems bendradarbiams.

Dabar virtuvėje Vilius pluša nebe vienas, o kartu su dukra Diana. Tiesa, ji, anot pašnekovo, labiau linksta į Rytų virtuvę ir, galima sakyti, yra šios virtuvės žinovė. Viliui išdidu, kad dukra savo kulinariniais sugebėjimais kartais jau jį lenkia, o patiekalų puošyboje jai nėra lygių.

Grybų šaltiena ir gardieji čeburekai

Iš daugybės tortų receptų gaminti Vilius labiausiai mėgsta du – „Maskarponės“ ir „Medutį“. Vis dėlto mieliau renkasi patiekalus iš mėsos, daugiausiai kiaulienos, sako, esantis nepataisomas mėsėdis. Viliaus „arkliukas“ – marinuoti rūkyti šonkauliukai arba kiaulienos kepsnys, arba troškinys išskaptuotame duonos kepaliuke.

Mėsos patiekalai, žinoma, su gausiomis daržovėmis. Namuose šeima turi nedidelį daržiuką ir būtinai šiltnamį (koks kėdainietis be šiltnamio ir agurkų!), tad patiekalus būtinai gardina ekologiškomis daržovėmis. O kokie troškiniai iš pačių užaugintų sezoninių daržovių!

Svarbią vietą šiauliečio virtuvėje užima ir džiovinti bei šaldyti baravykai. Pirmus apvirus, o paskui abu ir dar svogūną draugiškai sumalus bei pakepus keptuvėje su juodaisiais ir kvapiaisiais pipirais, druska, gaunasi gardus Kalėdoms ir kitoms rimtoms progoms tinkančių virtinių įdaras. Panašiu principu gaminama ir grybų šaltiena, kuriai, žinoma, reikia grybų nuoviro su ištirpinta želatina.

Ir, žinoma, – čeburekai. Jais prieš daug metų Viliaus teta Zofija buvo apkerėjusi visus Kėdainius. Tų čeburekų receptą žinojo tik ji pati ir niekam daugiau nedavė. Vis dėlto patikėjusi Viliaus išmanumu virtuvėje, moteris išmokino čeburekus kepti ir jį. Dabar šeimos svečiai šiuos čeburekus taip pamėgę, kad virtuvėje šeimininkui tenka suktis mažiausiai kartą per mėnesį.

Po to, kai šeima įsigijo lauko kepsninę, didelė dalis patiekalų gamybos proceso persikėlė būtent ten. Vilius sako, kad kone visus patiekalus, kuriuos kažkada jis išmoko ir gamino įprastoje virtuvėje, šiandien sėkmingai gamina savo „Komado“ kepsninėje – kepa, troškina, rūko ir panašiai.

Gardėsiai kitaip

O dabar laikas pakalbėti apie garsiuosius V. Kairio šonkauliukus, kuriuos pagal atsitiktinai rastą receptą gamina jau seniai, bet kas kartą sugeba nustebinti šeimą ir draugus.

Rūkyti kiaulienos šonkauliukai – netradicinis, bet puikus būdas išrūkyti šonkaulius.

Reikės nuplėšti plėvę nuo vidinės šonkaulių pusės ir marinuoti 12 valandų (marinato receptas – vėliau). Jeigu kaulai nelabai mėsingi, reikėtų marinate sumažinti druskos kiekį. Šonkaulius nusausiname ir rūkome 1,5–2 valandas 110 laipsnių temperatūroje mėsa į viršų.

Vyniojant į foliją patepti truputėliu sviesto iš abiejų pusių ir apipilti šlakeliu alaus.

Dėti ant lauko kepsninės grotelių (šį kartą mėsa žemyn) ir kepti folijoje apie 30–40 minučių 150 laipsnių temperatūroje. Išvynioti iš folijos – mėsa turi būti minkšta, bet neslinkti nuo kaulo. Dėti ant grotelių mėsa į viršų, aptepti barbekiu padažu ir kepti 10–15 minučių. Patepti padažu antrąkart ir vėl kepti 10–15 minučių.

Barbekiu padažu šonkauliukų galima ir neaptepti. Tada prie šonkauliukų labai tiks rauginti kopūstai, rauginti agurkai, krienai arba koks nors kitas lietuviškas gėris.

Universalus marinatas

Reikės: 5 litrų vandens, 250 gramų druskos, 150 gramų cukraus, 5 skiltelių česnako, 4 lauro lapelių, juodųjų ir kvapiųjų pipirų.

Užvirti vandenį, ištirpinti druską ir cukrų, sudėti pipirus ir lauro lapelius. Atvėsinti ir sudėti stambiai supjaustytus česnakus.

Beje, šis marinatas tinka ne tik šonkauliukams, bet ir vištienai, kalakutienai, kiaulienai, žuviai marinuoti. Marinato reikėtų tiek, kad apsemtų marinuojamą mėsą arba žuvį. Pastatyti vėsiai ir palikti 12–24 valandoms.

Čeburekai

Tešlai reikės: 0,5 litro kefyro, 0,5 litro vandens, 200 gramų varškės, 20–30 gramų mielių, šaukštelio sodos, miltų tiek, kad neliptų prie rankų, ir druskos.

Įdarui – faršas ir prieskonių pagal skonį.

Minkoma tešla paliekama šiltai, kol pakils.

Į faršą su prieskoniais įpilama 100–150 miligramų vandens – dėl to kepant atsiras sulčių.

Formuojami čeburekai ir kepami aliejuje – jis turi apsemti čeburekus. Arba čeburekus galima kepti lauko kepsninėje ant picos akmens.

Tortas „Medutis“

Reikės: 100 gramų sviesto, stiklinės cukraus, 2 šaukštų medaus, šaukštelio sodos, 3 kiaušinių, miltų.

Kremui – 1 litras grietinės, 2 šaukštai želatinos, 5 šaukštai cukraus, 4 šaukštai grietinėlės želatinai ištirpinti, citrina, sutirštintas pienas „Rududu“.

Vandens vonelėje išmaišyti visus ingredientus, tada sudėti miltus ir suminkyti tešlą, kuri turi būti šilta. Tešla padalijama į devynias dalis ir iškočiojami 2–3 milimetrų storumo paplotėliai. Jie kepami, kol pasidarys šviesiai rudos spalvos. Iškepti paplotėliai apipjaustomi pagal turimą formą.

Į grietinę supilti grietinėlėje ištirpintą želatiną, įtarkuoti citrinos žievelės, išspausti citriną. Kremas turi būti saldžiarūgštis. Jį dėti į šaldytuvą 10–15 minučių.

Kremu pertepti torto lakštus, užtepti viršų ir šonus. Nupjaustytų lakštų likučius sutrupinti ir jai apibarstyti tortą.