Naujausios
Versle nuostolių išvengti neįmanoma
Su Rusija Darių Kuzminską iki karo Ukrainoje siejo glaudūs ryšiai. Nuo šešiolikos metų savo verslą, siūdamas taip vadinamas „štukas“, pradėjęs jaunuolis dalį jų parduodavo Rusijoje. Pradėjęs studijas universitete dėl materialinės padėties turėjo daryti pertrauką – išvyko į Maskvą, kur dirbo bendroje Lietuvos ir Rusijos prekybos įmonėje. Teko paragauti ir statybininko duonos.
Vėliau sukūręs ne vieną su ekologija, sveikata ir tvariu vartojimu susijusį verslą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, neaplenkė ir Rusijos. Pamaskvėje drauge su verslo partneriu įkūrė turizmo kompleksą. Tačiau jau metai, kai pats atsisakė veiklos. Akcijas perleido verslo partneriui. Tačiau kol kas už jas negavo nė vieno dolerio. Viliasi, gal ateityje verslo partneris sumokės. O iš gautų lėšų galės pastatyti sanatoriją Panūdžiuose. Leidimą statyboms jau turi.
„Pinigai nieko nereiškia prieš gyvybes, kurias nusineša karas Ukrainoje,“ – savo poziciją dėsto Darius.
Į Rusijos farmacijos ir kosmetikos įmones verslininkas eksportuodavo žaliavos gydomiesiems kremams ir maisto papildams. Atsisakė ir šio bendradarbiavimo, kuris nešė nemažą pelną. Paklaustas, ar dėl to patyrė daug nuostolių, Darius atsako filosofiškai: „Nėra verslo, kuris nepatirtų nuostolių“.
Savo paramą Ukrainai Darius išreiškė ne vien nutraukdamas verslo ryšius su Rusija. Nusprendė savo namuose priglausti ir įdarbinti nuo karo bėgančią pažįstamų ukrainiečių šeimą, kuri turėtų atvykti šiomis dienomis.
Jurtų kaimelis plečiasi
Apie D. Kuzminsko turizmo bei sapropelio trąšų gamybos verslą „Šiaulių krašte“ rašyta prieš penkerius metus. Tuomet verslininkas jau statė ir kosmetikos gamybos iš sapropelio cechelį.
Verslininkas tautiečiams ir viso pasaulio žmonėms pasiūlė originalų poilsio modelį – pagyventi jurtoje, gamtoje, šalia ežero. Nupirkęs 30 hektarų miško su nedideliu ežerėliu, pirmiausia jurtą pasistatė savo šeimai. Keliaudamas po Azijos šalis buvo įtikėjęs, jog jurta – vienas ekologiškiausių ir sveikiausių būstų, kuris neturi kampų, traukiančių šaltį ir kaupiančių neigiamą energiją. Pasistatę pirmąją jurtą Kuzminskai netruko įsitikinti, jog poilsis ir kietas miegas šiame būste neprilygsta jokiam kitam. Tai pripažino ir į svečius atvažiuodavę šeimos draugai.
Taip gimė dar vieno Dariaus verslo, susijusio su ekologija ir turizmu, idėja. Pastatė dar porą jurtų poilsiautojams. Bet ir jos nepatenkino visų norinčiųjų poreikio. Kaimelis išsiplėtė iki aštuonių, vėliau – iki dešimties jurtų.
Šiuo metu statomi dar šeši skirtingo dydžio ir dizaino azijietiški būstai. Kadangi neretai atvažiuoja vienišių, statoma ir mažesnių – dviviečių jurtų. Jų dizainą kuria pats Darius. Statybose dirbęs ir patirties bei inžinerinių žinių turintis verslininkas ir statyboms vadovauja bei dirba pats su keliais pagalbininkais.
„Jurta nėra nei pigus, nei nesudėtingas statinys, – pasakoja D. Kuzminskas. – Vien audinys išorės dangai kainuoja apie penkis tūkstančius eurų. Tiek, kiek namo stogo danga. Toks audinys naudojamas ir jachtoms. Jis kvėpuoja, atsparus drėgmei, jo neišdegina saulė. Žinoma, būna ir pigesnio audinio, bet jis nebus toks atsparus drėgmei, greitai kandija.
Jurta apšiltinama veltiniu, kurį taip pat tenka pirkti. Reikia kokybiškos medienos grindims. O kur dar visa įranga? Kiekvienoje jurtoje yra granulinis židinys, dušo kabina, mini virtuvėlė su šaldytuvu ir virykle bei indais. Patogi lova. Iš Panūdžių miško medienos padarytas stalas, kėdės ir kiti poilsiui būtini dalykai. Aplink jurtą – terasa su mediniais stalais ir suolais. Gali pusryčiauti, grožėtis ežeru ir gamta, klausytis paukščių.“
Girdisi Palendrių vienuolyno varpai
Statyti daugiau jurtų Panūdžiuose originalią turizmo bazę sukūrusį verslininką skatina nuolat augantis norinčiųjų čia pailsėti skaičius. Net šiuo metu, kai miške dar sniego pusnys, kiekvienam savaitgaliui užsakytos visos jurtos. Vasarai jau iš anksto užsakyta 70 procentų vietų.
„Šiokiadieniais pamedituoti, pagyventi gamtoje, pamąstyti ir tiesiog pabūti vieni atvažiuoja ramybės ieškotojai, nuo triukšmo ir bėgimo pavargę žmonės. Jie pagyvena po tris – keturias paras, – apie verslo subtilybes mintimis dalijasi Darius. – Savaitgaliais suvažiuoja šeimos. Dažniausiai net trys kartos: seneliai ir jų vaikų šeimos su anūkais. Jie įsikuria vienoje didelėje erdvėje, pavyzdžiui, septynvietėje jurtoje. Čia šilta – 22 – 24 laipsniai šilumos. Mes nesiūlome kokių nors papildomų pramogų ar pasilinksminimų. Žmonės čia tiesiog ilsisi ir bendrauja. Vaikšto po apylinkes. Kvėpuoja švariu miško oru. Aplanko už poros kilometrų esantį Palendrių vienuolyną. Jurtose girdisi vienuolyno varpų garsai.“
Neseniai jurtų kaimelyje pastatyta ir antžeminė 30 kilovatvalandžių galingumo saulės elektrinė. Sumažės išlaidos elektrai. Be to, poilsiautojai, jeigu nenorės, galės nekurti ir židinio. Jurtose įrengtos ir sistemos oras – oras, galės šildytis elektra. Vasarą saulės baterijos pagamins elektros jurtose įrengtiems kondicionieriams.
Ieškodamas naujovių D. Kuzminskas iš Anglijos buvo parsivežęs indėniškų namelių „Tipiu“. Tačiau jie nepasiteisino. Savo kokybe neprilygo jurtai, kurioje gulėdamas pro stiklinį žiedą kupolo viršuje gali stebėti žvaigždes ir dangų.
Šiuo metu verslininkas puoselėja kitą idėją: šalia plento tarp Kelmės ir Šiaulių nupirkti žemės sklypą ir jame įkurti nacionalinį etnografinį jurtų muziejų. Vienas Dariaus draugas užsienyje jau yra tai padaręs.
Turizmo sektoriuje verslininkas yra įdarbinęs žmonių, kurie prižiūri jurtas, tvarko, administruoja.
Tėvo verslus perims ir tęs sūnūs
Unikaliais fizinę ir psichinę sveikatą stiprinančiais verslais garsėjantis D. Kuzminskas dabar gyvena tarp Panūdžių ir Vijolių Šiaulių rajone. Vijoliuose, jis būdamas dar visiškai jaunas, pasistatė namą. Ten ir gyvena su žmona Rita bei trimis sūnumis. Į Panūdžius atvažiuoja kaip į darbo vietą. Čia taip pat turi nusipirkęs namelį, kuriame apsistoja ir tvarko su verslu susijusius reikalus. Kol sūnūs lankė mokyklą, šeima negalėjo keltis į Panūdžiuose, tarp miškų įsikūrusį kaimelį.
Dabar namai pamažu tuštėja. Sūnus Povilas jau baigia menedžmento studijas Warwick universitete Londone. Informatikos studijas baigęs sūnus Tadas jau įsikūrė Vilniuje. Gimnazistas Mykolas įstojo studijuoti menedžmento Barselonos universitete.
Tėvas tikisi, jog svetur žinių pasisėmę sūnūs pamažu įsitrauks į jo verslus. O jiedu su žmona, galbūt galės persikelti į poilsio zoną Panūdžiuose.
„Trokštu tik vieno, kad mano vaikams netektų kariauti. Kad jie ne griautų, o kurtų gyvybę ir produktus, kurie reikalingi gyvybei,“– sako Darius.
