„Vabalų“ gerbėjai “suskrido“ prie dvaro

„Vabalų“ gerbėjai “suskrido“ prie dvaro

„Vabalų“ gerbėjai “suskrido“ prie dvaro

Jiems nesvarbios bendraminčių pareigos ir pavardės, turtinė padėtis. Juos visus vienija meilė „vabalais“ vadinamiems automobiliams.

Laima AGANAUSKIENĖ

Vienija pomėgis

Radviliškio rajone įsikūrusio Burbiškio dvaro prieigas praėjusį šeštadienį papuošė kelios dešimtys įvairiaspalvių automobiliukų — čia užsuko aštuntą kartą rajone stovyklaujantys šalies „vabalų“ klubo nariai, svečiai iš Latvijos, Rusijos. Dauguma atvyko kartu su šeimomis, augintiniais.

Vienas iš stovyklos Radviliškyje organizatorių, Erminijus Krasuckis juokavo: „Mes puikiai žinome ne tik vieni kitų “vabalus“ — vieni su kitais draugauja ne tik mūsų vaikai, bet ir šunys“.

Paprašytas išvardinti nors kelių į stovyklą atvykusių žinomiausių „vabalistų“ pavardes, profesijas, Erminijus sutriko: “Daugumos žinau tik vardus. Kitų — net vardo nežinau, tik “niką“ interneto forume. Žinau, kad yra nuo autoservisų darbuotojų iki inžinierių, verslininkų, teisininkų, bet kur jie dirba, nepasakysiu. Manau, kad ir kiti nepasakys. Mums to nereikia. Mus visus vienija bendra idėja, ir to pakanka“.

15 metų veikiančio šalies „vabalų“ klubo nariai kartą per metus suvažiuoja į sezono atidarymo šventę. Paprastai ji būna pavasario pabaigoje ar pačioje vasaros pradžioje. Šiemet jau aštuntą kartą “vabalistus“ į stovyklą pakvietė radviliškiečiai.

Svečiai pripažino: radviliškiečiai tikrai organizuoti, ir jų stovyklos visada būna šaunios, todėl ir dalyvių netrūksta.

Radviliškiečių organizuotumą išduoda ir vienodi žalsvi marškinėliai su logotipu.

Saugo labiau nei kitus automobilius

Tarp jų yra tokių „vabalų“ žinovų, kurie vien pažvelgę į bet kurį “vabaliuką“, pasakys, kelintų metų, kokioje gamykloje rinktas, kas jame yra autentiška ir kas ne, netgi kiek tokių automobilių yra Lietuvoje, o kai kurių — ir užsienyje.

Ne vienas „vabalistas“ turi po kelis “vabaliukus“. Kiti ieško savojo, kol atranda. Pats Erminijus važinėja penktu “vabalu“, tačiau nesako, jog tai jau paskutinis.

Nors dauguma savo mažaisiais automobiliais kasdien nevažinėja, visi pripažįsta, jog „vabaliukus“ saugo ir myli labiau nei kitus automobilius. Dažniausiai “vabalai“ yra sezoniniai automobiliai, šaltuoju metų laiku nenaudojami. Todėl ir apdraudžiami tik tiems keliems mėnesiams.

Ir nemėgink „vabalistui“ sakyti, jog “vabaliukai“ negreiti ir netalpūs automobiliai.

Iš Latvijos, Kraslavos miesto, į Radviliškį su šeima atvažiavęs Stefans Narkeliuns ranka mosteli savojo „vabalo“ link. “Telpam į jį trise su visa reikalinga manta, sūnaus automobiline kėdute. Kas netelpa į bagažinę, randa vietą ant stogo ar automobilio gale. Mūsų sūnus nuo pusės metų su mumis keliauja. Dabar jam puspenktų. Buvom sąskrydžiuose Rusijoje, Estijoje, Lenkijoje ir, aišku, Lietuvoje. Į Krokuvą, pavyzdžiui, buvo suvažiavę 463 “vabalai“ iš keliolikos šalių“.

„Vabalu“ galima išvystyti greitį iki 120 kilometrų per valandą. Ar jums tai mažai?“, — “vabalo“ garbę gynė ir Erminijus.

Nepigus, bet mielas užsiėmimas

„Vabalistai“ neslepia: jų pomėgis nėra pigus. Ir nepamiršta patikslinti — jis vertas tų pinigų.

Kad įsigytų norimą automobilį, ne vienam teko jo ieškoti svečiose šalyse. Tiesa, buvo ir tokių atvejų, kai itin retas „vabalo“ modelis buvo rastas kone patvoryje, apžėlęs dilgėlėmis, nuniokotas vandalų. Prikelti tokią griuveną yra prisiekusio “vabalisto“ garbės reikalas, bet tam reikia ir papurtyti piniginę, paaukoti ne vienerius metus juodo darbo.

Reti egzemplioriai

Į užsienį automobilių važiuodavęs radviliškietis Valdas Paškauskas savąjį „vabalą“ aptiko Vokietijoje užsukęs į “tojotų“ sandėlį. Ten ir pamatė dalimis išardytą ir lentynose jau šešerius metus laikomą reto modelio VW “Karmann Ghia“ kabrioletą. Šių kabrioletų pagaminta labai mažai, kadangi sudegė juos gaminusi gamykla.

Nusipirko, parsivežė, per metus prikėlė antram gyvenimui ir dabar kartu su šeima — žmona Kristina, dukromis Sandra ir Laura bei sūnumi Luku — važinėja juo į bendraminčių sąskrydžius ar poilsiauti.

Radviliškietis Aurimas Navickas tarp „vabalistų“ išgarsėjo antram gyvenimui prikėlęs gerokai apdaužytą reto modelio VW “Karmann Ghia“.

Jį vaikinas internetu nusipirko Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusiame aukcione. Pirkti lūženą, už ją mokėti apie 10 tūkstančių litų Aurimą prikalbėjo brolis, kuris vėliau padėjo automobilį tvarkyti.

Broliai reto modelio „vabalą“ prikėlė per kelerius metus.

Statistika

Retas automobilių gamintojas galėjo pasigirti tokia didele VW automobilių įvairove bei gamyklų gausa. 20 gamyklų įvairiose pasaulio šalyse gamino „vabalus“ ir kitus VW automobilius. Vokietijai 1978 metų pradžioje sustabdžius “vabalų“ gamybą, juos gaminti liko dar 8 šalys, o Meksika, pradėjusi “vabalų“ gamybą 1954 metais, nustojo juos gaminti 2003 metais.

2003-iųjų liepos 30 dieną Puebla Volkswagen gamykloje simboliškai palydėtas paskutinis „vabalas“. Per visą gamybos epochą, daugiau kaip per 60 metų, pasaulyje buvo pagaminta 21 529 464 “vabalai“.

Brazilija, pradėjusi VW autobusėlius gaminti dar šeštajame dešimtmetyje, juos gamina iki šiol. Žymiausių pasaulio automobilių konkurse „vabalas“ išrinktas amžiaus automobiliu.

Autorės nuotr.

„VABALAI“: Burbiškio dvaro prieigose išsirikiavo kelios dešimtys gražuolių “vabalų“. 

KOLEKCIJA: Radviliškiečiui Erminijui Krasuckiui šis „vabalas“ jau penktas. 

RETENYBĖ: Valdo Paškausko šeima reto modelio VW „Karmann Ghia“ kabrioletu važiuoja ir į sąskrydžius, ir poilsiauti. 

FENIKSAS: Aurimas Navickas tarp „vabalistų“ išgarsėjo antram gyvenimui prikėlęs gerokai apdaužytą reto modelio “Karmann Ghia“.

SVEČIAI: Latvis Stefans Narkeliuns su šeima lietuvių „vabalistų“ sambūriuose dalyvauja antrą kartą. 

PUOŠYBA: Kiekvienas „vabalistas“ stengiasi savąjį “vabaliuką“ papuošti kuo originaliau. 

Aurimo NAVICKO albumo nuotr.

LŪŽENA: Taip atrodė Aurimo Navicko „Karmann Ghia“, kai ją vaikinas įsigijo automobilių aukcione Amerikoje.