V. Masalskis: „Mes išnaikinome teatro šeimą“

V. Masalskis: „Mes išnaikinome teatro šeimą“

V. Masalskis: „Mes išnaikinome teatro šeimą“

Praėjusį trečiadienį žinomas aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis į Šiaulius atvežė parodyti savo studentų spektaklį „Gaidos“, o po jo atsakinėjo į publikos klausimus.

V. Masalskis žiūrovams atsivėrė kaip pedagogas, kas rytą nešantis studentams sumuštinius, nekenčiantis menininkų išdavystės televizijoje, kritikuojantis performansus, emigrantų akyse įžvelgiantis beprasmybę, bet tikintis, kad gyvenimas yra ne apie tai.

Nijolė KOSKIENĖ

nikos@skrastas.lt

Vietoj narcizų — teatro šeima

Po savo studentų pasirodymo, kai visa 11 merginų ir vaikino trupė pulsavo tarsi vienas kūnas, aktorius ir pedagogas V. Masalskis prisipažino šią trupę pradėjęs ugdyti visai kitu principu — auginti ne solistus, o menininkus, ne narcizus, o šeimą.

„Keliuosi ketvirtą ryto, nešu, kaip kvailys, jiems sumuštinius, kad jie pajustų, jog jais rūpinamasi. Turime išmokti galvoti, kad jaunais reikia pasirūpinti. Mes juk socializmą įveikėme kolektyviai, o dabar kapitalizmą, egoizmą, garbėtrošką bandome įveikti po vieną“, — kalbėjo savo studentų dievinamas mokytojas.

V. Masalskį pedagogai mokė būti solistu. Jis solistu ir buvo. Tačiau, jo nuomone, nėra nieko baisiau už „neįvykusį solistą“, kuris ima nekęsti meno.

„Mes išnaikinome teatro šeimą, išauginome begalę narcizų, kurie išėjo į televizijas dėl ilgo lito. Kai pasižiūriu, ką menininkas, mano profesijos atstovas, gali padaryti už 200 litų, man darosi skaudu. Jei tas, kuris turi skleisti šviesą nuo scenos, pradėjo kalbėti vulgariau, nei vežikas — man tai baisiausia“, — kalbėjo menininkas, kurio įsitikinimu teatras ir publika turi vienas kitą auklėti, o nenueiti į beprasmybę, lėkštumą ir fiziologiją.

Apie beprasmybę emigrantų akyse

„Aš mačiau emigrantus, beprasmybę jų akyse, taupymą....— kalbėjo V. Masalskis, prisipažinęs, kad jo sūnus yra emigravęs, — Kai paėmė paskolą  butui, jo nesupratau, sakiau: “Niekas negyvena į skolą“. Bet jis sakė: “Tėvai, tu nesupranti“. O šiandien jis atidirba tai dėžutei“.

Apie emigraciją V. Masalskis kalba, kaip apie nelaimę ir baisų dalyką jau vien dėl to, kad emigrantas negali kritikuoti tos šalies, tik girti.

„Aš negalėčiau ten gyventi. Po Amerikos nuo tos jų zoologijos du kartus gulėjau ligoninėje“.

Didžiausias V. Masalskio atradimas

„Man neįdomu, kas valdo pasaulį, — sako V. Masalskis. — Mes jau išgyvenome dvi sistemas — socializmą ir kapitalizmą, ir aiškiai suvokiu, kad kiekviena sistema nori iš manęs padaryti varžtelį, kad jai tarnaučiau“.

Tačiau aktorius džiaugiasi padaręs didžiausią savo gyvenimo atradimą, kad pasaulį valdo ne tai, kas mums koduojama.

„Nuo ryto iki vakaro mums kalbama, kaip viskas yra blogai, ir kokie aplinkui visi niekšai, bet visą mūsų pasaulį valdo ne tie dalykai. Jei valdytų melas, jūs čia nesėdėtumėte, o aš čia nestovėčiau“, — sako aktorius.

Apie performansus

„Kai viskas tapo menu, meno nebelieka, kai viskas šviesa — šešėlio nėra“, — sako V. Masalskis, paklaustas apie performanso mokyklą Lietuvoje.

Menininkas juokdamasis cituoja savo gerą bičiulį, kuris vieną dieną pareiškė daugiau netapysiąs, mat jį nustojo jaudinti moterys.

„Supranti, Valentai, tapybai reikia jėgos, dabar aš darysiu performansus“, — citavo savo bičiulį V. Masalskis.

V. Masalskis - aktorius užleidžia vietą pedagogui

V. Masalskis aktoriaus karjerą pradėjo nuo šešerių metų: užsilipęs ant kėdės įvairiais balsais deklamuodavo J. Marcinkevičiaus „Grybų karą“.

Tačiau pirmąjį bilietą į teatrą nusipirko 18 metų — tada žiūrėjo Panevėžio teatro gastroles. „Man trūko emocijos, energijos, ir aš atėjau į teatrą jo pataisyti, — sako aktorius, — Jei teatras jums patinka, jūs neikite į artistus — jūsų vieta jau užimta. Ateikite, kai norėsite jį pataisyti“

„Mano vieta jau ne ant scenos“, — prisipažįsta V. Masalskis, atsidavęs pedagogo karjerai ir su savo studentais nuo šio rudens persikėlęs į Klaipėdą, kur yra daugiau vietos jaunimui.

V. Masalskio geriausių knygų penketukas

V. Masalskis prisipažįsta dabar skaitantis tik psichologines knygas, paprastai keliasi 4 valandą, kai tylu, ramu, ir skaito.

Didžiausiu atradimu jis pavadino knygas, kurias rekomenduoja perskaityti kiekvienam šiuolaikiniam mąstančiam žmogui. Toks yra V. Masalskio rekomenduojamų knygų penketukas.

1. Horst Kurnitzky — „Necivilizuota civilizacija„

2. Rollo May „Meilė ir valia“

3.Francis S. Kolinsas „Dievo kalba“

4.C.S. Lewis „Tiesiog krikščionybė“

5. Fizikos vadovėlis.

„Mes išnaikinome teatro šeimą, išauginome begalę narcizų, kurie išėjo į televizijas dėl ilgo lito.

 

PAŠAUKIMAS: V. Masalskis nepripažįsta talento. „Man geriau patinka žodis “pašaukimas“. Dabar mano pašaukimas — suteikti galimybę savo vaikams kalbėtis su žiūrovu“, — sako maestro.

PASITRAUKIMAS: V. Masalskio— pedagogo laikas. Su savo studentais ir dėstytojų grupe jis sąmoningai pasitraukė iš Vilniaus, nes ten labai tvanku. „Ypač jaunam žmogui nėra jokios vietos“, — sako aktorius ir pedagogas.

Jono TAMULIO nuotr.