Naujausios
Tūkstančio hektarų ūkis prasidėjo nuo nulio
Savo ūkį Tadas Butkus įkūrė prieš dešimt metų. Tuomet, kai baigė bakalauro studijas Žemės ūkio akademijoje. Studijuoti Kaune patiko. Gyventi dideliame, judriame, jaunų žmonių pilname mieste buvo smagu. Tačiau šaknis norėjosi įleisti į kaimo žemę. Juk todėl ir studijavo žemės ūkio mokslus.
Kaime, pas senelius prabėgo visos Tado vaikystės vasaros. Kiek paūgėjus ir jo tėvai Sigita ir Arūnas Butkai persikėlė gyventi į kaimą. Kaime duoną gali pelnytis tik dirbdamas žemę. „Tėvai ūkininkauti pradėjo nuo nulio, – mena Tadas. – Žemę arė arkliuku. Laikė gyvulių. Ir dabar dar turi aštuonias karves.“
Ūkis plėtėsi po truputį. Vyriausioji Butkų dukra Vitalija pasirinko odontologijos studijas, o vėliau gyvenimą mieste. Dirba ir gyvena Radviliškyje.
Sūnūs Tadas ir Mykolas labiau domėjosi žeme. Baigęs bakalauro, o vėliau ir agronomijos magistro studijas Tadas drąsiai, su visa jaunatviška energija kibosi į žemę. Pirmas uždavinys buvo išdidinti ūkį. Dairėsi naujų plotų. Dalį pirko, dalį nuomavosi iš valstybės ir privačių savininkų. Nes tik dideli žemės plotai gali nešti naudą. Broliui pritaria ir jaunėlis Mykolas šiuo metu studijuojantis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje ir ūkininkaujantis.
Šiuo metu Tadas dirba 600 hektarų plotą. Kartu su tėvų ir brolio dirbama žeme susidaro tūkstantis hektarų. Didžioji dalis nuomojama. Apie 60 hektarų sudaro pievos. Kiti plotai apsėjami. Augina kviečius, rapsą, pupas, raudonuosius dobilus, miežius, ridikus.
Butkai verčiasi nearimine žemdirbyste, kai žemė išpurenama tik toje vietoje, kur įkris sėkla. Kitaip tariant paruošiamas guolis sėklai. 50 centimetrų tarpai neliečiami. Tokia žemdirbystė tausoja žemę, saugo ją nuo erozijos, išsaugo daugiau joje besiveisiančios gyvybės, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymą, išsaugo dirvožemį ateinančioms kartoms.
Ūkininkai mokosi iš savo klaidų
„Augalininkystės ūkį kūriau ne vien todėl, kad lengviau negu laikyti gyvulius. Nuo pat mažų dienų augalininkystė man buvo įdomiau, – savo pasirinkimą aiškina Tadas. – Domino kiekvienas augalas, skaitydavau apie jų veisles.“
Be to, ir to lengvumo nėra tiek daug. Sklypai išsimėtę po visą Kelmės rajoną. Juos apsėti turi labai apgalvotai, kad būtų patogu taikyti sėjomainą, pasėlius prižiūrėti ir nukulti. Todėl vienoje rajono pusėje sėja rapsus, kitoje – kviečius. Dideli atstumai nuo vieno sklypo iki kito. Tiesa, juos įveikti šiuolaikine modernia ir galinga technika nėra labai sudėtinga. Tačiau tai kainuoja laiko ir nemažas kuro sąnaudas.
Tadas priklauso Ūkininkų sąjungai. Nors turi agronomijos magistro laipsnį, tačiau nuolat domisi naujovėmis, lanko seminarus. Domisi naujausiomis technologijomis ir javų veislėmis. Tačiau neslepia ūkyje vis tiek pasitaiko klaidų:
„Dažniausia tenka mokytis iš savo klaidų. Kiekvienas ūkininkas pasirinkdamas kviečių ar kitų javų veislę, orientuojasi į derlingumą. Tačiau derlingiausios veislės dažniausia būna parvežtos iš šiltesniųjų kraštų. Mūsų sąlygomis žiemą iššąla. Pavyzdžiui, pernai neišžiemojo rapsai. Patyrėme nuostolį.“
Tačiau šiemet vasara – itin palanki. Žemė kompensuos praradimus. Butkų valdomi sklypai nėra labai našūs. Iš hektaro prikulia po 7 tonas kviečių, 3 – 3,5 tonos rapso, 2– 5 tonas pupų, priklausomai nuo oro sąlygų.
Šiemet džiugina ir žolės gausa. Prišienaujama dvigubai daugiau negu pernai.
Ūkis gyvuos tol, kol investuosi
Pradėjęs kurti savo ūkį Tadas rūpinosi ne tik padidinti žemės plotus. Reikėjo ir technikos. Pasinaudojęs ūkių modernizavimui skiriama parama, nusipirko galingą vakarietišką traktorių.
Šiuo metu Butkų technikos kiemas – gana įvairus ir turtingas: 6 vakarietiški traktoriai, 2 „Belarus“, 3 javų kombainai, miškovežis, 2 sunkvežimiai, 2 sėjamosios, purkštuvas, diskinis skutikas, tręšimo, kelmų frezavimo technika ir daugybė kitų smulkesnių bet ūkyje praverčiančių dalykų.
Prieš keletą metų pasistatė angarą ir grūdų džiovyklą. Ūkio gamybinė bazė atrodo išties įspūdingai.
„Į ūkį reikia investuoti nuolat. Kol investuosi, tol jis bus gyvybingas, – įsitikinęs Tadas. – Dažniausia kiek gaunam iš ūkio, tiek ir vėl į ūkį investuojam. Technika brangi, bet greitai nusidėvi. Joje daug elektronikos. Genda. Tenka kviestis meistrus iš ją pardavusių įmonių serviso. Smulkmenas pasitaisome patys.
Kad galėtum investuoti ir pats normaliai pragyventi, tenka suktis. Butkų ūkis užsiima ne tik žemdirbyste, bet ir papildomais verslais. Pavyzdžiui, pašarus ruošia ne tik aštuonioms tėvų piendavėms, bet ir toje pačioje Kelmės apylinkių seniūnijoje įsikūrusiam bizonų ūkiui. Tai atneša papildomų pajamų.
Be to, įsigiję specialią techniką tvarko krūmynus ir apleistus plotus visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, ūkininkas nusiperka nenaudingų krūmynų plotus ir nori juos paversti dirbama žeme. Tuomet praverčia Gaštynų ūkininkų pagalba. Butkai sava technika iškerta krūmus, likusius kelmus ir šaknis sufrezuoja ir sumaišo su žemėmis – tokioje dirvoje jau galima sėti javus.
Be to, žiemą kerta miškus, gamina ir parduoda biokurą.
„Papildomi darbai ir papildomos pajamos leidžia tiek vasarą, tiek žiemą išlaikyti šešis darbininkus, – dar vieną papildomo verslo privalumą pastebi T. Butkus. – O per didžiuosius darbymečius tenka pasamdyti ir daugiau.“
Ūkininkas džiaugiasi, kad šiuo metu jo ūkyje dirbantys vyrai – padorūs, motyvuoti, nekeliantys problemų dėl darbo drausmės.
Namas šeimai per dvejus metus
Gaštynai, kur ūkininkauja Butkai, – priemiestinis kaimas, penki kilometrai nuo Kelmės.
Tarp Gaštynų ir Kelmės, Noruišių kaime, vienkiemyje, neseniai iškilo erdvus, gražus ir modernus Benitos ir Tado Butkų šeimos namas.
Tado žmona Benita, baigusi farmacijos studijas, dirba vaistinėje, Kelmėje. Kurį laiką jauna šeima gyveno Kelmėje, pas Benitos tėvus.
Statybininko patirties turinčiam Benitos tėveliui padedant prieš porą metų Noruišiuose iškilo jaunos šeimos namai su stiklinta ir atvira terasomis. Vienkiemis. Ramybė. Aplink didžiulės erdvės. Jauni vaismedžiai naujame šeimos sode.
„Čia rami vieta. Benitai tik pora kilometrų iki darbovietės Kelmėje. Man iki ūkio taip pat tik pora kilometrų, – savo šeimos namais džiaugiasi Tadas. – O smagiausia, kad namus galėjome pasistatyti neimdami paskolų. Už konsultacijas ir pagalbą darbu esam dėkingi Benitos tėveliui.“
Paklaustas, ką po dešimties metų ūkininkavimo ūkininkas gali sau leisti, kokius pomėgius turi, Tadas sako, jog gyvena įprastą gyvenimą kaip ir kiti žmonės. Kas būtiniausia leidžia sau nusipirkti. Žiemą gali pakeliauti, nuskristi į šiltuosius kraštus. O svarbiausias ūkininko pomėgis – ūkininkauti.
