Trapus aktorės ir vienuolio ryšys

Trapus aktorės ir vienuolio ryšys

Trapus aktorės ir vienuolio ryšys

Žinoma aktorė Eglė Mikulionytė ir zen budizmo vienuolis Kęstutis Marčiulynas – Bo Haeng kovo 9-ąją Šiaulių miesto koncertų salėje „Saulė“ publikai pristatė monospektaklį „Auksinė šventykla“. Pokalbis apie šį, jau antrąjį jų bendrą „kūdikį“ po garsios „Jajos“ ir jų tarpusavio santykius buvo itin trapus.

Beveik dešimtmetį kartu buvusi pora išsiskyrė prieš 12 metų, Kęstučiui išvykus į Pietų Korėjoje, netoli Seulo esantį budistų vienuolyną. Tačiau abipusė pagarba, draugystė išliko.

Marina VISOCKIENĖ

marina@skrastas.lt

Spektaklis – galimybė pabūti kartu

Monospektaklį „Aukso šventykla“ Eglė Mikulionytė vadina savotišku reversu. 1996-aisiais dienos šviesą išvydo Kęstučio režisuotas spektaklis „Jaja“, kuriame vaidino Eglė, dabar scenoje jųdviejų abiejų režisuotoje „Aukso šventykloje“ Kęstutį iš akių nepaleidžia Eglė.

Šio spektaklio mintis Eglės galvoje sukosi nuo 1995-ųjų, kuomet ji atliko pagrindinį vaidmenį Yukio Mishimos „Markizėje de Sad“. To paties japonų rašytojo knyga „Auksinė šventykla“ neprasprūdo pro jos akis, sudomino ir Kęstutį.

Knygos inscenizaciją, pasakojančią apie vienuolio dvasinį kelią, gyvenimą ir išėjimą, Eglė vadina Kęstučio nuopelnu, pati tikina neturėjusi ko režisuoti, pasirūpinusi niuansais.

Lydėdama Kęstutį spektaklio gastrolių po Lietuvą metu aktorė prasitaria, kad ne tik stebi, kaip vaidinimas atrodo skirtingose erdvėse, bet ir naudojasi proga pabūti su Kęstučiu.

„Šį žmogų prisikviesti iš Korėjos – labai sudėtinga. Dabar jis čia bus visą mėnesį, norisi pabūti kartu kiek įmanoma daugiau, nes jis Lietuvoje turi labai daug susitikimų, paskaitų“, – tęsia pašnekovė.

E. Mikulionytė pernai buvo pripažinta geriausia metų teatro aktore ir pelnė Auksinį scenos kryžių už Antigonės vaidmenį Kauno valstybinio dramos teatro spektaklyje „Antigonė Sibire“.

Ji neslepia savo susidomėjimo dzen budizmu ir ją draskiusių abejonių – ar pačiai neatsisakyti aktorystės ir netapti vienuole: „Dabar tie svarstymai atrodo tokie tolimi. Vienas dzen meistrų privačiame pokalbyje nutraukė mano dvejones, patikindamas, kad jau esu radusi save aktorystėje ir nebeturiu ko ieškoti. Teko nusiraminti“.

Visur svetimas

Kęstutis neslėpė vis dar nejaukiai besijaučiantis, kai Lietuvoje pristatomas kaip budistas vienuolis: „Lyg būčiau išdavęs tautinę pasaulėžiūrą. Bet tai – pirmas žmonių suvokimas, atstumiantis, neleidžiantis su manimi bendrauti, mane pažinti“.

Korėjoje jis taip pat yra kitoks, mat vienuolis-užsienietis – vis dar neįprasta.

„Ten esu svetimas ir čia esu svetimas. Jaučiuosi nepatogiai, todėl norisi labiau eiti į viešumą, kalbėtis su žmonėmis susitikimų metu, spektaklio forma, va, ir knygą parašiau“, – šypsosi.

Vaidina vienuoliams

Kęstutį Lietuvoje netrukus turėtų aplankyti jo meistras, savotiškai patikrinti, ką šis čia veikia. Buvęs aktorius prasitaria ir dabar iš vienuolių sulaukiantis priekaištų, kad savo kalbų metu jis per daug vaidina.

„Ypač mano mimikomis piktinasi vyresni vienuoliai, pabrėžiantys, kad vienuolio veidas turi būti ramus. Jei kabėdamas garsiau nusijuokiu, jiems – šokas. Vis tiek taip elgiuosi, nes taip aš perteikiu save, niekam nesistengiu įtikti“, – sako.

Vienuolis prisimena savo meistrui parodęs vieną pantomimą, po kurios šis pripažino: „Talentas“.

„Esu kitoks, na, ir ką man dabar daryti?, – retoriškai klausia pašnekovas, – Vienuoliai neretai manęs paprašo ką nors suvaidinti, bežiūrėdami apsiverkia. Turiu tokią graudinančią 5 minučių pantomimą, kuria parodau visą žmogaus gyvenimą“.

Tiesa, po 3-4 dienų, truputį nusiraminę, jie Bo Haeng'ui papriekaištauja, gal jis negerai daro, kad vaidina. Lietuvis atšauna: „Tai ko taip susijaudinote, kai vaidinau“.

Kęstutis neabejoja: „Noras „paspurdinti“ kito širdį, apkabinti šalia esantį, savą – labai pozityvus. Tai ypač svarbu šiais laikais, kai daugybė žmonių dvasiškai palūžta. Tokia mano misija – dalintis, kad žmonės įgautų jėgų, kai blogai“.

IŠVALYMAS: Eglė Mikulionytė neretai medituojanti: „Proto išvalymo technika, kai šitiek skirtingų vaidmenų, tekstų, man padeda nepradėti gyventi savo personažų gyvenimo, išeiti iš vaidmenų kasdienybėje“.

TIKSLAS: Kęstutis Marčiulynas – Bo Haeng į viešumą eina, norėdamas pakeisti pirminį žmonių nusistatymą. Šį dar labiau stiprina lietuviams neįprasti budisto vienuolio drabužiai.

KARTU: Eglė tikina, kad nuostabu, kai kartu dirba vienas kitą puikiai suprantantys žmonės.

 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.