Tomos virtuvė kvepia saldėsiais

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Šiaulietė Toma Vaitkevičienė ir sūnus Martynas – virtuvėje viena komanda.
Šiaulietė Toma Vaitkevičienė į kulinarines keliones savo namų virtuvėje dažniausiai „vyksta“ su trimečiu sūneliu Martynu. Kas kitas, jeigu ne jis, taip gerai suplaktų kiaušinį skaniausiems pasaulyje blynams arba išsuktų tešlą mamos sumanytam desertui? Toma juokiasi: kulinarinis procesas be Martyno būtų kur kas greitesnis, o ir švaresnis. Tačiau sūnaus pagalbos vis tiek neatsisako – kas žino, gal jos aistra virtuvei kada nors taps ir Martyno aistra.

„Užkabino“ mielinės spurgytės

Svajonės kepti tortus, anot 32 metų moters, vaikystėje nebuvo. Apie virtuvę nebuvo net minties. Atvirkščiai, netgi stebėdavosi, kaip kantriai, skaniai ir su meile šeimai – tėčiui, dviem broliams ir jai – gamina mama.

Po mokslų universitete likimas, o gal labiau draugė, nukreipė Tomą į policiją. Tiesiog nutiko taip, kad draugė įsidarbino Kauno kelių policijoje, pakvietė ir T. Vaitkevičienę. Po kelerių darbo metų ji – ikiteisminio tyrimo tyrėja, vėliau – bendruomenės pareigūnė. O šiandien Toma užsiima veikla, apie kurią seniai svajojo, ji – Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Šiaulių apskrities policijoje.

Tuo tarpu pomėgis gaminti „išsiskleidė“ ištekėjus ir, galima sakyti, su sūnaus Martyno laukimu. Buvo karantinas. Tada ir pabandė. Pirmas rimtas mokytojas buvo internetas ir feisbuko grupė, skirta šeimininkėms. Pradėjo Toma nuo mielinių spurgyčių – jos iki šiol tebėra dabar jau patyrusios kepėjos „topuose“. Tiesa, pirmosios nebuvo tobulos, bet jos padarė pradžią į subtilų konditerijos pasaulį.

Šiandien T. Vaitkevičienės kepamos mielinės spurgos, nebe šiaip sau spurgos, o tikras grožis, papuoštas daugybe įvairiaspalvių pabarstukų arba ant vaflinio popieriaus maistinių dažų spausdintuvu atspausdintais paveikslėliais.

Auganti konditerė netrukus ryžosi įžengti ir į tortų pasaulį – nors, teigia, nelabai tikėjo, kad bandymas bus sėkmingas. Vis dėlto pirmojo savo medaus torto skonį prisimena iki šiol – toks gardus jis išėjo.

„O tada pasipylė! Buvo įdomu analizuoti, bandyti, sulaukti šeimos atsiliepimų. O ir receptus rinkdavausi vis sudėtingesnius – buvo labai smalsu bandyti“, – smagiai pasakoja šiaulietė.

Savo namų virtuvėje greitai išbandė ir „snikerinį“ tortą pagal draugės atsiųstą receptą. Reikalų su juo, anot pašnekovės, yra nemažai.

„Medaus tortas paprastesnis, o su „snikeriu“ reikia pasižaisti – kelių rūšių pertepimus pasigaminti, riešutus susimalti, visa eilė darbų. Kai draugė atsiuntė torto receptą, išsigandau, kokio jis ilgumo. Galvojau: ne, ne man. Bet pabandžiau ir išėjo tiesiog tobulai“, – prisimena Toma.

Idėjų paieškos

Bet, įsitikino ne kartą, tobulai išeina tik tada, jei atsakingai vadovaujamasi receptu, tačiau jeigu per anksti pradedama improvizuoti – žiūrėk, ir nepavyksta. Tokią išdaigą T. Vaitkevičienei iškrėtė keli, tuojau po pirmojo torto, kepti „snikeriniai“ saldėsiai.

„Nuo tada improvizuoju labai atsargiai ir tik tada, kai nebėra abejonių, kad prisijaukinau kepinį. Kita vertus, teigti, kad virtuvė mėgsta tikslumą, nedrįsčiau – produktai mėgsta improvizaciją. Bet tai daryti gali tik patyrusios šeimininkės, kurioms, kaip sakoma, net iš kirvio be jokių receptų pavyksta pagaminti kažką labai skanaus“, – juokiasi šeimininkė.

Jaukioje Tomos ir Zigmanto Vaitkevičių namų virtuvėje gardžiais konditeriniais gaminiai dabar kvepia labai dažnai – gaminimo procesas neretai tęsiasi iki išnaktų. Sunku net apsakyti, kokie skonio ir estetikos šedevrai čia sukuriami artimų žmonių, draugų gimtadieniams, vaikų šventėms, įvairioms progoms ir suėjimams, o kartais ir šiaip atėjus įkvėpimui ar užsidegus norui išbandyti dar vieną atsitiktinai surastą receptą.

Anot Tomos, kulinarinių idėjų, patarimų, receptų internete ji galėtų ieškoti valandų valandas. Analizuoja, lygina, tyrinėja – malonumas toks, kad pati nepajaučia, kaip „susprogo“ laikas.

Sako, esanti senamadė šeimininkė, kuri pavykusius receptus visada užsirašo į savo sąsiuvinį – kad nepradingtų ir kaskart nereikėtų jų ieškoti telefone bei iš jo skaityti.

„Vyras kartais juokais pasiteirauja, ar internete kartais neradau ne kepinių, o receptų patiekalams iš mėsos. Žinau, kad būtų kur kas labiau patenkintas, jei gaminčiau ką nors mėsiško. Bet tam aš be fantazijos, mėsiniai produktai neturi tiek daug spalvų, kiek turi saldieji. Todėl antruosius patiekalus gaminu tik tiek, kiek reikia ir kada reikia“, – nedaugžodžiauja moteris.

Nors patiekalų iš mėsos Toma tikina nepamilusi, bet pamėgo konservavimą ir kitokius atsargų ruošimo žiemai būdus.

„Čia kaip „vaikystė, paauglystė ir sodininkystė“, tik vietoje sodininkystės pas mane atsirado vekavimai. Obuolienės, vyšnių, kitokie džemai, agurkėliai – visų šių gėrybių užaugina vyro ir mano tėvai. Obuolienė labai primena vaikystę: užsitepi ant batono ir valgai su pienu. Skonį atsimenu iki šiol“, – pasakoja.

Per vienas Kalėdas Toma parengė dovanėlių šeimos draugams – į kalėdines namelių formos dėžutes sudėjo nedidelius stiklainiukus su pačios pagamintomis rudens gėrybėmis. Rinkinukai taip patiko, kad kai kurie paragavusieji prašė pakartojimo.

„Žavus gaminimo procesas. Ypač kai kitiems patinka ir kai pati paragauju, kas išėjo. Tai toks kaifas“, – sako šiaulietė.

Sūnaus virtuvėlė

Dabar, kai sūnui Martynui jau treji, virtuvėje dažnai tenka suktis dviese. Toma sako, kad be Martyno dalyvavimo jai nepavyksta nei kiaušinio išplakti, nei kavos pasidaryti.

„Blynų iškepti be jo nebeįmanoma. Jei pati išplaksiu kiaušinį ir jis tai pamatys, namuose kils tikra audra. O baigsis viskas tuo, kad mes mušime dar vieną kiaušinį ir Martynas jį išplaks, o jei reikės, dar ir tešlą išmaišys. Va, tada blynai tikrai bus skanūs“, – juokiasi moteris, pridurdama, kad sūnų kartais pergudrauja, kai jis miega.

Žinoma, kad su vaiku gamybos procesas smarkiai sulėtėja, o ir virtuvė po visko atrodo lyg po mūšio: primėtyta, prilaistyta, visur pribarstyta miltų, pabarstukų. Netvarka tokia, kad, Tomos pajuokavimu, net nervų ląstelės sproginėja pagalvojus, kiek laiko reikės skirti, kol susitvarkys.

O tada draugė patarė nupirkti Martynui vaikišką virtuvėlę. Nors iš pradžių tokiu patarimu Toma smarkiai abejojo – vis dėlto berniukas!, bet tai visiškai pasiteisino – „virti ir kepti“ savo asmeninėje virtuvėje vaikui labai patiko, o ir mamai tapo lengviau.

„Oi, kaip jis šeimininkavo, kaip gamino! Galiausiai vėl persikraustė prie mano bliūdų.“

Tomos receptai

Skaitytojams T. Vaitkevičienė siūlo savo firminių spurgyčių ir medaus torto receptus.

Spurgytės. Reikės: dviejų kiaušinių, 100 gramų cukraus, 100 gramų grietinės, 170 gramų miltų, 4 šaukštų aliejaus, 1 šaukštelio kepimo miltelių.

Viską gerai suplakti ir dėti į konditerinį maišelį. Tešla spaudžiama į apvalias formeles. Spurgos kepa apie 4 minutes.

Medaus tortas. Biskvitui reikės: 3 didelių kiaušinių, 3–4 šaukštų medaus, 100 gramų cukraus, 250 gramų išsijotų miltų, 1 šaukštelio sodos, žiupsnelio druskos.

Kremui reikės: 1 indelio kondensuoto pieno, 2 indelių 33 procentų šaltos grietinėlės, 1 šaukštelio želatinos + 30 ml vandens.

Gerai išplakti kiaušinius, sudėti cukrų ir druską, medų pašildyti, ištirpus medui, įdėti sodą, ją gerai išmaišyti. Medų supilti į kiaušinių masę ir išplakti iki vientisumo, tada sudėti miltus.

Biskvitas kepamas 180 laipsnių orkaitėje apie 40 minučių. Ant iškepto biskvito uždedama folija. Atvėsęs biskvitas padalijamas į 3–4 sluoksnius.

Visus kremo produktus gerai išplakti ir sluoksniuoti tortą.