Naujausios
Tėvystės džiaugsmai
Šiltas šalikas, beveik dengiantis burną ir nosį, žieminė striukė, kurios gaubtas su kailiuku slepia akis ir širdžiai pati mieliausia kasdienių, beveik porą valandų trunkančių pasivaikščiojimų palydovė — saldžiai vežimėlyje mieganti vos metukų ir mėnesio Ievutė. Tokį 30-metį šiaulietį Darių Dovydaičių sutikome einantį miesto bulvaru saulėtą sausio popietę. Jis darbą iškeitė į vaiko priežiūros atostogas.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Ne viską lemia pinigai
„Kodėl tu, o ne žmona?“, — pirmiausia klausiu Dariaus. Vyras šypteli: „Turbūt tikiesi išgirsti apie finansinę naudą, nes būtent taip pagalvoja daugelis, sužinoję apie mano sprendimą. Nuvilsiu: finansiškai man nelabai apsimokėjo eiti vaiko priežiūros atostogų. Labai keista, kad dažniausiai mano poelgis vertinamas būtent taip. Dar liūdniau, jog kita žmonių dalis galvoja, kad prieš išeidamas šių atostogų gerokai susikėliau algą. Niekas mūsų laikais netiki, kad žmogus gali sąžiningai dirbti, užsidirbti ir visai ne dėl šių priežasčių atsiduoti vaikams, šeimai“.
Pasirinkti vaiko priežiūros atostogas vyrą bene labiausiai paskatino mintis, kad žmonos darbas — prasmingesnis už tą, kurį pats dirbo (Monika Šaltytė — Šiaulių dramos teatro aktorė, Darius — telekomunikacijos paslaugų pardavimų vadybininkas — aut. past.).
Kitas postūmis — rutina. Tą patį darbą Darius dirbo aštuonerius metus: „Likdavo labai mažai laiko sustoti ir pagalvoti, ką tu veiki šiame gyvenime, ko tu nori, kas esi, ko tau reikia“.
Be to, vyras puikiai prisimena laikotarpį, kai su Monika susilaukė pirmo sūnaus Jono, kuriam dabar septyneri. Tada jis grįždavo iš darbo, paties žodžiais, „žiauriai“ pavargęs, norėdamas tik padrybsoti prie televizoriaus ar kristi tiesiai į lovą miegoti.
„Apie jokį kokybišką, normalų bendravimą šeimoje, su vaiku tada nebuvo nė kalbos. Su Ieva norėjau atsigriebti“, — sako tėtis.
Nuostabą kelia visuomenės reakcijos
Vadovo reakciją į jo apsisprendimą eiti vaiko priežiūros atostogų Darius įvardija kaip „normalią“: „Kolegos, spėju, man truputį pavydėjo, kad ryžausi tokiam žingsniui. Draugai džiaugėsi, palaikė“.
Ir anksčiau, ir dabar iš aplinkinių vyras sulaukia daug nuostabos. Pagal statistiką, 2010 metais Lietuvoje motinystės (tėvystės) pašalpas gavo beveik 48 tūkstančiai žmonių. Iš jų beveik 3,6 tūkstančio arba 7,5 procento — vyrai. Nors skaičiai nedideli, per keletą metų į vaiko priežiūros atostogas išeinančių vyrų išaugo dvigubai. Darius sako nepažįstąs kitų, pasiryžusių „paatostogauti“ tėvelių.
Tėtis apgailestauja, kad visuomenės akyse vaiką vietoj darbo kontoroje pasirinkęs vyras laikomas nenormaliu, mažų mažiausiai — keistu.
„Juk tikras vyras turi dirbti nuo ryto iki vakaro, parnešti namo pinigus ir užtikrinti šeimos gerovę. Vyras pas mus siejamas su jėga, agresija. Tai, ką darau aš, labiau siejama su švelnumu, rūpesčiu, — pasakoja Darius. — Nenustebčiau sužinojęs, kad dauguma mane su vaikeliu darbo metu matančių praeivių galvoja: “Ką šis jaunas stiprus vyras daro, geriau eitų, dirbtų, o ne iš pašalpos gyventų„.
Bet Darius turi savo filosofiją ir vertybes: „Ai, tegul ta visuomenė galvoja, ką nori, aš į viską žiūriu iš šeimos pozicijos, o juk šeima — mažiausia visuomenės ląstelė.“
Dviejų vaikų auklė
Darius tėvystės rūpesčius nebuvo įmestas kaip nemokantis plaukti į vandenį. Prie to šeima ėjo palaipsniui ir nuosekliai. Gimus dukrelei, porą mėnesių jai visą savo dėmesį skyrė Monika, vėliau ji išeidavo į repeticijas, teatrą, vidutiniškai po tris valandas per dieną. Galiausiai dienas su vaikais ėmė leisti tėtis.
Vis dėlto Darius nedrįsta teigti, kad jis dabar su vaikais praleidžia daugiau laiko nei Monika: „Monika daug daro, aš galvoju, kad jai yra net sunkiau nei man, nes ji dirba savo įprastą darbą, grįžta namo ir čia turi “antrąją„ vakarinę pamainą“. Jis džiaugiasi, kad su žmona puikiai jaučia vienas kito emocijas, nuovargį ir laiku vienas kitą pavaduoja.
Ką tėčiui sekasi daryti sunkiau nei mamai? „Sunkiausia buvo iš pradžių viską suspėti ir suprasti, kad turi gyventi mažylės ritmu: dabar laikas maitinti, paskui — miegoti, eiti į lauką, ruošti valgyti ir taip toliau“, — neslepia Darius.
Nemažai tėvelio dėmesio reikalauja ir vyresnėlis Jonas, pernai rudenį pradėjęs lankyti mokyklą. Taigi, darbo dienomis nuo vidurdienio Darius būna nebe vieno, o dviejų vaikų aukle.
Išmoko ramybės
Visus sunkumus vyrui atperka daugybė teigiamų dalykų, kuriuos jam davė tėvystė.
„Labiau atsipalaidavau. Anksčiau kiekviena problema man atrodė labai globali, dabar į viską žvelgiu ramiau, paprasčiau, — sako Darius. — Žinau, kad iškilus problemai, atsiras ir jos sprendimas. Tapau ramesnis, nebejaučiu streso. Išsiugdžiau daugybę kitų savybių — drausmę, atsakingumą. Žinoma, jų lyg ir turėjau savo ankstesniame darbe, tačiau čia — jau visai kitas lygmuo. Čia yra visiškai nuo tavęs priklausantis mažas žmogutis ir kiekvienas mano sprendimas tiesiogiai veikia jo gyvenimą. Tikiu, kad tėvystės pamokos man pravers ateityje“.
„KIETAS“: Darius Dovydaičius prisimena, kad pats dar nebūdamas tėvu, matydamas kitus vyrus stumiant vežimėlius su mažyliais, galvodavo: „Kietai“.
ŠALTIS: „O jus pabandykite kad ir šiltą, bet žiemą, porą valandų vežimėlį lauke pastumdyti ploniau apsirengę“, — šypsosi sąžiningai tėvystės pareigų ėmęsis Darius, paklaustas, negi lauke taip šalta.
BENDRAMINČIAI: Ar Darius nepasigenda bendraminčių? „Apsipratau“, — kukliai šypteli jaunas tėvelis ir tikina nepavydintis dviem ar trims mamytėms drauge stumiančios vežimėlius ir smagiai besišnekučiuojančioms tarpusavyje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.