Ten, kur pilnas dangus

Ten, kur pilnas dangus

Šiauliuose gimęs ir augęs oreivis Vytautas Samarinas kartu su trimis lietuviais oro balionų pilotais spalį dalyvavo didžiausioje pasaulyje oro balionų fiestoje Niu Meksiko valstijos Albukerko mieste (JAV) bei apsilankė dar dviejose oro balionų šventėse Meksikoje. Įspūdžiai, patyrusio oreivio žodžiais, „neįtikėtini“.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Danguje — šimtai balionų

Didžiausia pasaulyje oro balionų fiesta Albukerke vyksta kasmet. Pasak Vytauto, dar 1972 metais šią fiestą sugalvojo keli entuziastai. Tąkart susirinko oreiviai su 13 balionų.

Maždaug Vilniaus dydžio miesto gyventojams idėja patiko, ir kitais metais virš Albukerko kilo jau 140 balionų. Kiekvienais metais balionų daugėjo, ir kai dešimtajame dešimtmetyje jau susirinko tūkstantis — organizatoriai suprato, jog daugiau dalyvių nebegali priimti. Tada dalyvių skaičių pamažino iki 700— 800 oreivių.

Buvusio šiauliečio Vytauto teigimu, oreiviai, norintys pakliūti į šventę, turi registruotis iš anksto ir laukti patvirtinimo.

Į šventę renkasi ne tik įprastų oro balionų oreiviai, bet ir pačių keisčiausių ir įdomiausių formų — bitučių, butelių, paršelių — turėtojai. Šiems oreiviams šventės išlaidas kompensuoja organizatoriai.

„Nors kasmet po pusmetį skraidau, ir balionai jau turėtų būti tapę rutina, šventės įspūdis — neįtikėtinas. Skrisdami juokdavomės: atrodo, jog balionas šiame mieste — tarsi susisiekimo priemonė, kaip mašina ar dviratis. Vienu metu į dangų kyla 400— 500 balionų. Pilnas dangus!“ — įspūdžius pasakoja oreivis.

Dalyvį nustebino šventės organizavimas: nors joje dalyvavo tūkstančiai žmonių, kuriuos reikėjo instruktuoti, pamaitinti, atrodė, kad tėra susirinkę dvidešimt ar trisdešimt — nekilo jokių nesklandumų.

Šalia miesto yra karinė bazė ir tarptautinis oro uostas, saugumo problema buvo išspręsta. Bet nelaimės — neišvengta. Antrojoje varžybų pusėje vienas balionas nukrito. Tuo metu Vytauto šventėje nebuvo: orų prognozė nežadėjo nieko gero, tad lietuviai buvo išvykę pakeliauti.

„Į šventę atvyksta ne vienodai patyrę žmonės. Nelaimės įvyksta ne dėl to, kad balionas susiduria su balionu. Pavojus iškyla leidžiantis mieste, kai oreivis nepamato laidų“, — sako Vytautas. Išgirdęs apie nelaimę, oreivis skubėjo pranešti artimiesiems, kad yra sveikas ir gyvas.

Visi traukia į Albukerką

Albukerką puošia piešiniai su balionais, ženklai, parduotuvėse — daugybė suvenyrų. Net Niu Meksiko valstybiniame automobilių ženkle, policijos ženkliuke yra pavaizduotas balionas. Atvykus į Albukerką iš karto aišku: tai — tarptautinė balionų sostinė.

Šventės metu skrydžiai vykdavo kartą per dieną — ryte, o vakarais dalyviai linksmindavosi renginiuose.

„Tikrų varžybų, kuriose visiems būtų vienodos sąlygos, organizuoti neįmanoma: balionai negalėjo startuoti vienu metu. Jie buvo skirstomi į grupes, grupės išdalintos į pagrindinę ir papildomą starto vietas. Kiekviena “banga“ turi savo įskaitą. Mums sekėsi neblogai — buvome ir pirmi, ir antri, ir treti iš maždaug trijų šimtų balionų. Bet ten žmonės atvažiuoja ne lenktyniauti, o bendrauti ir pamatyti reginį“, — sako Vytautas.

Pasak oreivio, daug JAV šeimų, metų pradžioje planuodamos atostogas, renkasi išvyką į Albukerką. Čia „pagauti“ gyvenimo kadrą atvyksta ir daugybė fotografų.

„Pusę penkių ryte, kai dar gana šaltoka (Albukerkas yra per kilometrą virš jūros lygio), žmonės su vaikais, šiltai apsirengę jau vaikšto ir laukia — pilotai atrodo labiau užsimiegoję nei žiūrovai“, — šypsosi Vytautas.

Vis dėlto krizė JAV palietė ir šią šventę — ne pirmą kartą dalyvusiųjų teigimu, žiūrovų šiemet buvo mažiau. Nors būtent bankas buvo generalinis šventės rėmėjas.

Lietuviai JAV skraidė balionu „Lituanica“, kurį šioje šalyje buvo palikęs pernai dalyvavęs oreivis. Kai lietuviai prisipūsdavo balioną, iš minios prieidavo po keletą žmonių, kurių šaknys — Lietuvoje.

Vytautas sako, kad paprastai į šventę oreiviai atsiveža tik viršutinę baliono dalį, nes dėl saugumo reikalavimų transportuoti apatinę — sudėtinga. Lengviau — išsinuomoti. Bet nuomota amerikietiška technika Vytauto nesužavėjo: lietuviai skraido geresne.

JAV Vytautas viešėjo baigiantis prezidento rinkimams, bet per televiziją pirmoji naujiena dažniausiai būdavo apie kasmetinę balionų fiestą.

Vytautas atkreipė dėmesį ir į rinkiminę kampaniją: jo viešnagės metu buvo „išmesta“ istorija, neva O. Barakas yra išaugintas Al Quedos tam, kad sugriautų šalį. Vytautas sutiko ne vieną tuo patikėjusį ir sunerimusį amerikietį. Lietuvį nustebino ir knygos, parduodamos greta: biografinė Obamos knyga ir skandalingoji — “Tamsioji Obamos praeitis“.

Leidosi ant stogo

Iš šventės Albukerke Vytautas su bičiuliais išvyko į Meksiką, kur lankėsi dar dviejose balionų šventėse: šiaurėje esančiame Toreono ir piečiau įsikūrusiame Akaskaljentės miestuose. Bet tokio įspūdžio, kurį paliko šventė JAV, nebebuvo.

„Amerikiečiai galvoja, kad Meksika — pavojinga šalis keliauti. Kitame žemyne supratau, kad vietiniams Europa — tarsi virtuali. Jei amerikiečiams dar stengėmės išaiškini, kur yra Lietuva, Meksikoje tiesiog sakydavome esą iš Europos. Arba, kad būtų bent kiek suprantamiau, aiškindavome, jog Lietuva yra tarp Maskvos ir Berlyno“, — sako Vytautas.

Skraidymo patirtis Meksikoje oreiviui buvo ypatinga. Vytautas skraidė šalia pusės milijono gyventojų turinčio miesto: Meksikos mastu jis — nedidelis. JAV galybė balionų leisdavosi tiesiog gatvėje, o Meksikoje virš miestų išsiraizgęs tankus laidų tinklas, todėl kartą Vytautui teko nusileisti ir ant stogo.

Pasak oreivio, žmonės Meksikoje buvo labai draugiški, nusileidus balionui, subėgdavo pasidomėti. Meksikiečiai kalba ispaniškai, tad jiems dažniausiai nebūdavo jokio skirtumo, ar su jais kalbama angliškai, ar lietuviškai. Vytautui Meksikoje į akis krito didžiulė atskirtis tarp turčių ir skurdžių, bet, nepaisant to, žmonės jam atrodė daug laimingesni nei Lietuvoje.

Planuose — Japonija

Pirmą kartą oro balionu Vytautas pakilo prieš vienuolika metų, pats pilotuoti pradėjo nuo 2001-ųjų. Su oro balionu į dangų oreivis kilo beveik 800 kartų.

Vytautas su bendraminčiais yra pasiekęs ne vieną rekordą, pirmą kartą Lietuvos oreivystės istorijoje atliko originalių skrydį nuo stogo.

Vytautas rugsėjį oro balionu skraidino ir „Šiaulių krašto“ konkurse laimėjusius prenumeratorius.

Oreivis oro balionu yra skridęs daugiau nei 20-yje šalių, kaip pilotas kiek mažiau — per 10. Vytautas pastebi: skraidymas Europoje yra labai panašus, todėl norint ypatingų įspūdžių, reikia važiuoti toli. Visgi yra ir vieta Europoje, itin žavinti oreivį — skrydis virš Alpių 4— 6 kilometrų aukštyje.

Pernai Vytautas įveikė 220 kilometrų virš Alpių: iš Italijos per Austriją iki Slovėnijos. Galbūt į panašią, tik dar ilgesnę kelionę, išsirengs kitų metų pradžioje. Dar vienas planas — aplankyti oro balionų sostinę Japonijoje.

„Skrydis ir kelionės turi daug bendro. Keliaudamas be turistinės grupės, pasijauti laisvas. Nebeveikia telefonas, niekas tavęs nepažįsta, nežino, kurioje pusėje yra tavo šalis. Panašu ir skrydis: pakyli ir nebelieka ribų. Grynas laisvas pojūtis“, — sako oreivis.

KELIONĖ: Oreivis Vytautas Samarinas mėnesį viešėjo JAV ir Meksikoje: dalyvavo oro balionų šventėse. 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

ROJUS: Oro balionų rojus žemėje — didžiausia pasaulyje oro balionų fiesta Niu Meksiko valstijoje, Albukerko mieste. balionu svente jav 1

ĮSPŪDIS: Vytautui Samarinui balionų šventė paliko neišdildomą įspūdį. balionu svente jav 5

BALIONAI: Vienu metu į dangų kyla keli šimtai oro balionų. Priekyje — lietuvių „Lituanica“. 

IDĖJA: Balionai bitutės, pakilusios į orą, išsiskiria.

Vytauto SAMARINO nuotr.

išnaša: „JAV Vytautas viešėjo baigiantis prezidento rinkimams, bet per televiziją pirmoji naujiena dažniausiai būdavo apie kasmetinę balionų fiestą.