Tautų katile nepamiršta Lietuvos

Tautų katile nepamiršta Lietuvos

Tau­tų ka­ti­le ne­pa­mirš­ta Lie­tu­vos

26-erių me­tų Re­gi­na Kar­du­šai­tė iš Skaist­gi­rio mies­te­lio (Jo­niš­kio ra­jo­nas) jau tre­čius me­tus mi­na tau­tų ka­ti­lu va­di­na­mo Lon­do­no gat­ves: ry­tais ji sku­ba į dar­bą kre­di­to uni­jo­je, o va­ka­rais nuo šio ru­dens – į pa­skai­tas Vest­mins­te­rio uni­ver­si­te­te, kur stu­di­juo­ja mu­zi­kos in­dust­ri­jų va­dy­bą.

Tarp­tau­ti­nių kon­kur­sų lau­rea­tė, už pa­sie­ki­mus ap­do­va­no­ta ša­lies Pre­zi­den­tės pa­dė­kos raš­tu, po pa­tir­ties, įgy­tos įsi­su­kus į Kris­tu­po va­sa­ros fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rių ko­man­dą, sa­ve la­biau ma­to dir­ban­čią už sce­nos.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Dar­bą Lon­do­ne įsi­kū­ru­sio­je kre­di­to uni­jos kom­pa­ni­jo­je „Cre­dit Union So­lu­tions“ Re­gi­na Kar­du­šai­tė va­di­na iš­šū­kiu, ku­rį priė­mė prieš 14 mė­ne­sių. Iki to lai­ko tre­čius me­tus Ang­li­jo­je gy­ve­nan­čiai mer­gi­nai te­ko dirb­ti ba­ris­ta – ka­vos ruo­ši­mo pro­fe­sio­na­le vie­no­je di­džiau­sių ka­vos par­duo­tu­vių „Cos­ta“ ir su­šių res­to­ra­ne.

Dar­bui kre­di­to uni­jo­je skaist­gi­rie­tę re­ko­men­da­vo drau­gė, su ku­ria jos kar­tu mo­kė­si Šiau­lių kon­ser­va­to­ri­jo­je. Ar mer­gi­na tu­rė­jo fi­nan­si­nin­kės dip­lo­mą? Ne, ji – akor­deo­nis­tė, bai­gu­si Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ją.

„Ma­ne pa­kvie­tė į in­ter­viu ir iš­kart priė­mė. Bu­vo keis­ta, ne­si­ti­kė­jau, nes ne­tu­rė­jau rei­kia­mo iš­si­la­vi­ni­mo, pa­tir­ties to­kia­me dar­be, ir ma­no ang­lų kal­ba ne­bu­vo la­bai stip­ri. Tik pa­me­nu, kad po­kal­by­je klau­sė, kaip įsi­vaiz­duo­ju dar­bą ir sa­vo pa­rei­gas, o aš iš­si­šie­pu­si kar­to­jau sa­vo drau­gės re­ko­men­duo­tus ir iš­mok­tus api­brė­ži­mus. Po ku­rio lai­ko di­rek­to­rius pra­si­ta­rė, kad priė­mė dėl la­bai pa­pras­tos prie­žas­ties – jiems pa­ti­ko ma­no as­me­ny­bė ir jie ti­kė­jo, kad su­si­tvar­ky­siu,“ – pa­sa­ko­ja R. Kar­du­šai­tė.

Re­gi­nos dar­bas su­si­jęs su mar­ke­tin­gu. Vi­si lie­tu­vės ko­le­gos – bri­tai, vy­res­nio am­žiaus pui­kūs žmo­nės. Ji sa­ko be ga­lo daug da­ly­kų iš­mo­ku­si apie vers­lą bei mar­ke­tin­gą, o praė­jus pu­sei me­tų pra­dė­ju­si gal­vo­ti apie stu­di­jas. Nie­kur ne­din­go akor­deo­nis­tės no­ras dirb­ti su mu­zi­kos in­dust­ri­ja, ta­čiau pa­si­kei­tė po­žiū­ris į ją.

Lie­tu­vo­je bai­gu­si ma­gist­ro stu­di­jas R. Kar­du­šai­tė ga­vo pa­siū­ly­mą dirb­ti su Kris­tu­po fes­ti­va­lio dviem pro­jek­tais – „Akor­deo­no sa­vai­tė“ ir „Kom­po­zi­to­rių kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės Pa­lend­riuo­se“. Ši pa­tir­tis jau­nai mu­zi­kos pro­fe­sio­na­lei pa­dė­jo su­vok­ti, ko iš tie­sų no­ri gy­ve­ni­me: dirb­ti ne ant sce­nos, bet už jos.

„Kū­ry­bi­nė ap­lin­ka ma­ne vi­sa­da trau­kė, bet ar no­rė­čiau bū­ti at­li­kė­ja, il­gą lai­ką ne­ga­lė­jau sau at­sa­ky­ti,“ – pri­si­pa­žįs­ta akor­deo­nis­tė, tą­kart at­si­dū­ru­si ap­si­spren­di­mo kryž­ke­lė­je.

Ji tu­rė­jo ga­li­my­bę lik­ti Lie­tu­vo­je ir dirb­ti Laz­di­juo­se akor­deo­no mo­ky­to­ja, ta­čiau no­rė­jo, kaip ir dau­ge­lis, ap­si­sto­ti Vil­niu­je. Laz­di­jų mies­te ne­bu­vo nei drau­gų, nei šei­mos, tad ši per­spek­ty­va at­ro­dė blo­ges­nė nei pra­dė­ti vis­ką nuo pra­džios Lon­do­ne.

R. Kar­du­šai­tė iš­vy­ko trum­pam. Bet, pa­gal lie­tu­vių pa­tar­lę: „Žmo­gus pla­nuo­ja, o Die­vas juo­kia­si“.

Šie­met ji įsto­jo į Vest­mins­te­rio uni­ver­si­te­tą ma­gist­ro stu­di­joms, pa­si­rin­ku­si mu­zi­kos vers­lo va­dy­bą (Mu­sic Bu­si­ness Ma­na­ge­ment).

„Tai stu­di­jos apie ko­mer­ci­nės mu­zi­kos vers­lą, orien­tuo­tą į Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ir JAV rin­ką. Spe­cia­ly­bė la­bai pla­ti, bai­gus stu­di­jas ga­li­ma dirb­ti at­li­kė­jų va­dy­bi­nin­ku, tei­si­nin­ku kont­rak­tams su­da­ry­ti, įra­šų kom­pa­ni­jo­se, gy­vo­sios mu­zi­kos, mar­ke­tin­go sek­to­riu­je ir ki­tur. Daug stu­den­tų ne­su­si­ję su mu­zi­ka, atė­ję iš ki­tų vers­lo ša­kų, kai ku­rie jau uži­ma va­do­vau­jan­čias pa­rei­gas“, – įspū­džiais iš uni­ver­si­te­to da­li­na­si skaist­gi­rie­tė.

Re­gi­na yra da­ly­va­vu­si dau­ge­ly­je kon­cer­tų, kon­kur­sų, fes­ti­va­lių, meist­riš­ku­mo kur­sų. 2010 me­tais ji kar­tu su Si­mo­na Šu­ky­te tarp­tau­ti­nia­me akor­de­onis­tų kon­kur­se Ita­li­jo­je an­samb­lių ka­te­go­ri­jo­je užė­mė pir­mą vie­tą, o so­lo ka­te­go­ri­jo­je bu­vo tre­čia.

Tais pa­čiais me­tais pa­dė­kos raš­tą už tarp­tau­ti­nius pa­sie­ki­mus jai įtei­kė ša­lies Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, taip pat gau­tas ir Sei­mo pa­dė­kos raš­tas.

2011 me­tais pel­ny­ta tre­čia vie­ta so­lo ka­te­go­ri­jo­je Vil­niu­je vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me akor­deo­nis­tų kon­kur­se. Da­ly­vau­ta re­či­ta­liuo­se Mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je 2012 ir 2014 me­tais.

Šiau­lių ko­ser­va­to­ri­jo­je ji mo­kė­si vie­no­je kla­sė­je su Lie­tu­vo­je akor­deo­ną po te­le­vi­zi­nio pro­jek­to iš­gar­si­nu­siu ir tarp­tau­ti­nės šlo­vės pa­sie­ku­siu Mar­ty­nu Le­vic­kiu. Po kon­ser­va­to­ri­jos Mar­ty­nas įsto­jo į Ka­ra­liš­ką­ją aka­de­mi­ją Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, o 2012 me­tais jis su­bū­rė ok­te­tą iš Šiau­lių kon­ser­va­to­ri­jos akor­deo­nis­tų ab­sol­ven­tų, į ku­rį pa­kvie­tė ir skaist­gi­rie­tę ko­le­gę.

Po sėk­min­go de­biu­to Šiau­liuo­se or­ga­ni­zuo­ta­me „Links­ma­ja­me akor­deo­ne“ ko­lek­ty­vas pa­ruo­šė pil­ną Piot­ro Čai­kovs­kio mu­zi­kos re­per­tua­rą aš­tuo­niems akor­deo­nams „Ne­mir­tin­ga­sis Čai­kovs­kis“, ku­rį at­li­ko Vil­niu­je, Klai­pė­do­je, Pa­ne­vė­žy­je ir Šiau­liuo­se.

Dar vie­nas svar­bus pro­jek­tas, ini­ci­juo­tas M. Le­vic­kio – bri­tų kom­po­zi­to­riaus Ben Lunn kū­ri­nys „Stra­vins­kio sap­nas“ ke­tu­riems akor­deo­nams, sty­gi­niams, bal­sui ir per­ku­si­jai. Prem­je­ra įvy­ko 2014 me­tais šv. Kot­ry­nos baž­ny­čio­je Vil­niu­je.

Pak­laus­ta apie gy­ve­ni­mą po „Bre­xi­to“, Re­gi­na sa­ko ma­nan­ti, kad, ne­pai­sant po­vei­kio ša­lies eko­no­mi­kai, imig­ra­ci­jos po­li­ti­kai, kol kas at­ro­do iš­pūs­tas per di­de­lis pa­ni­kos bur­bu­las.

Ko­le­gos kre­di­to uni­jo­je po bal­sa­vi­mo Re­gi­nai iš­kart pa­sa­kė, kad re­zul­ta­tai pa­veiks tik ne­le­ga­lius imig­ran­tus ar­ba tuos, ku­rie dar tik ruo­šia­si at­vyk­ti į Ang­li­ją. Ta­čiau stu­den­tai – kur kas mar­ges­nė pub­li­ka – gal­vo­ja ki­taip: kad bus su­dė­tin­giau gau­ti vi­zas, stu­di­jų dar­bo pra­kti­kai.

Nors atei­ties R. Kar­du­šai­tė tei­gia ne­pla­nuo­jan­ti, aiš­kiai ži­no vie­na: „My­liu Lie­tu­vą, to­dėl vi­sa­da be ga­lo ge­ra su­grįž­ti. Šią va­sa­rą bu­vau par­skri­du­si du kar­tus ir jau lau­kiu ke­lio­nės na­mo per Ka­lė­das“.

Ge­di­mi­no ŽI­LINS­KO nuo­tr.

Akor­deo­nis­tų ok­te­tas „Axos“, į ku­rį Re­gi­ną Kar­du­šai­tę (cent­re) pa­kvie­tė Mar­ty­nas Le­vic­kis (tre­čias iš de­ši­nės).

Dai­niaus ČĖP­LOS nuo­tr.

Ben Lunn kū­ri­nys „Stra­vins­kio sap­nas“ ke­tu­riems akor­deo­nams, sty­gi­niams, bal­sui ir per­ku­si­jai at­lie­ka­mas šv. Kot­ry­nos baž­ny­čio­je Vil­niu­je ori­gi­na­liai pa­puoš­to­je, miš­ko pa­veiks­lą pri­me­nan­čio­je sce­no­je. Re­gi­na – ant­ra iš de­ši­nės gre­ta Mar­ty­no Le­vic­kio.

Ar­tu­ro IVAN­CO­VO nuo­tr.

Sa­vo iš­ti­ki­mą­jį drau­gą akor­deo­ną, su ku­riuo gro­da­ma lai­mė­jo ne vie­ną ap­do­va­no­ji­mą tarp­tau­ti­niuo­se kon­kur­suo­se, Re­gi­na Kar­du­šai­tė par­da­vė, nu­spren­du­si to­kiu bū­du iš da­lies pri­si­dur­ti stu­di­joms Vest­mins­te­rio uni­ver­si­te­te.