Naujausios
Tautines mažumas sieja ilga istorija
Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje vykusioje konferencijoje „Šiaulių regiono tautinių mažumų kultūrų savitumai ir bendrumai“ aktyviausių miesto bendruomenių atstovai kalbėjo apie praeitį ir dabartį, deklamavo, dainavo gimtosiomis kalbomis. Kiekvienos bendruomenės istorija – įdomi ir išskirtinė.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Kas Šiauliuose gyveno?
KAITA: Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė, istorikė Roma Baristaitė apžvelgė Šiaulių miesto gyventojų tautinės sudėties kaitą nuo XV amžiaus iki 1940 metų.
Pasak vyriausiosios bibliotekininkės, istorikės Romos Baristaitės, šiauliečių kilmė bei pavardės rodo, kad absoliuti jų dauguma XV–XVII amžiuje buvo lietuviai. Iš bajorų vienas kitas galėjo būti lenkų kilmės ar sulenkėjęs. XVII–XVIII amžiais aptinkamas vienas kitas gyventojas vokiškai skambančiu vardu ir pavarde.
Tautinė sudėtis tapo margesnė nuo XVIII amžiaus pirmos pusės. Lietuviai, kaip ir anksčiau, sudarė per 90 procentų gyventojų.
1681 metais leidimą įsikurti Šiauliuose gavo pirmasis žydas Nurekas. Kartu buvo nurodyta, kad daugiau žydų čia nesikurtų. Nulėmus ekonominiams motyvams, 1731 metais draudimas panaikintas.
Reformų metu (1765–1795) į Šiaulius dėl aktyvios A. Tyzenhauzo veiklos iš užsienio buvo kviečiami amatininkai, padaugėjo vokiškai kalbančių žmonių. Iš 1777 metų duomenų žinoma, kad Šiaulių manufaktūroje dirbo 12 šveicarų. XVIII amžiaus pabaigoje čia gyveno apie 90–100 vokiškai kalbančių asmenų. 1775 metais Šiaulių kahalui priklausė 687 žydai.
Plačiau aptarti miesto gyventojų tautinės priklausomybės 1795–1861 metais negalima, nes caro statistika visus gyventojus dažniausiai skirstė pagal religiją. Tik 1840 metų Šiaulių gorodničiaus pranešime Vilniaus gubernijos statistikos komitetui pažymėta, jog mieste gyvena lietuvių ir žemaičių – 1193, žydų – 2319, vokiečių – 50, italų – 1. Šie duomenys nėra tikslūs, nes turėjo būti ir lenkų bei rusų.
XIX amžiaus antroje pusėje gyventojų pagausėjo apie 2,6 karto. Pagal tautinę kilmę mieste toliau buvo daugiausia žydų. Tautinis pasiskirstymas iki 1909 metų kiek pasikeitė: lietuvių – 24,2 procentų, rusų – 14,7, lenkų – 0,7, žydų – 56,4, kitų – 4,0.
1923 metų gyventojų surašymo duomenimis, Šiauliuose gyveno: lietuvių – 70,4 procento (išaugimą galima paaiškinti tuo, kad iš gretimų kaimų pokario metais į miestą suplaukė daug valstiečių), žydų – 25 procentai, rusų – 1,4 procento, vokiečių – 0,9 procento, lenkų – 0,6 procento, latvių – 0,4 procento, kitų – 1,3 procento.
Armėnai pritapo sėkmingai
ARMĖNAI: Rafik Kazarjan, Šiaulių apskrities armėnų bendruomenės pirmininkas, sako, kad bendruomenės tikslas – jog jaunieji armėnai nepamirštų tradicijų, papročių.
– Šiaulių apskrityje skaičiuojame apie 30 armėnų šeimų. Dalis šeimų mišrios, dalis – vienatautės. Ne vis vaikai bemoka armėniškai, bet, kad ir gimę čia, širdyje išlaikė Armėniją.
Mūsų bendruomenės tikslas – kad jaunimas, gimęs čia, neužmirštų papročių, tradicijų. Esame sudarę armėnų-lietuvių žodyną, renkamės švęsti šventes, organizuojame parodas.
Galima išskirti keletą armėnų atvykimo į Lietuvą etapų. Yra likusių po tarnybos Sovietų armijoje, kiti atvyko dirbti pagal paskyrimą.
1988 metais, po didžiulio žemės drebėjimo Armėnijoje, vaikai su šeimomis buvo apgyvendinti Palangoje. Paskutinis etapas – pabėgėliai dėl karo Karabache.
Pirmą kartą į Lietuvą atvykau 1978 metais. Atvažiavęs mokytis, sukūriau šeimą ir likau. Gyvenu čia per 30 metų, bet niekada ne nepagalvojau: „Man sunku, užteks, gal reikia kur kitur važiuoti.“
Bet kad ir kaip sėkmingai besiintegruotumei, tėviškės neįmanoma užmiršti.
Bijojo kalbėti apie tautybę
VOKIEČIAI: Liuda Stankienė, Šiaulių vokiečių bendrijos įkūrėja ir ilgametė vadovė sako, kad vokiečių bendrijoje narių sumažėjo, vaikai užaugo, sukūrė šeimas, kiti išvyko į Vokietiją, kitas šalis.
– Vokiečių Šiauliuose ir apskrityje yra nemažai, tik ne visi priklauso bendrijai, yra išsibarstę. Bendrijai priklauso apie keturiasdešimt.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą vokiečiai repatrijavo į Vokietiją.
Po karo bijojome pasakyti esą vokiečiai, kaip peliukai tyliai sėdėjome. Su kolege dirbau 20 metų, bet abi nežinojome, kad Vokietijoje buvome net viename lageryje.
Nors su kolege gražiai bendraudavome, tiesa paaiškėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Aš esu kilusi iš Tauragės krašto. Karui baigiantis, su mama patekome į sovietų zoną. Sužinoję, kad mano tėtis buvo karys, įsodino mus į traukinį ir pasakė, kad važiuosime namo. Prie sienos sužinojome, kad važiuojame į Sibirą.
Gyvybę mums išgelbėjo dvi rusės moterys, paraginusios: „Bėkite, tvoroje yra skylė. Tik niekur nesirodykite savo krašte“.
Mamytė į Vokietiją repatrijavo 1959 metais. Aš jau buvau ištekėjusi už lietuvio, taip ir likau.
Bendriją įkūrėme 1993 metais. Mūsų bendrijos narių dabar labai sumažėjo, vokiškai kalba tik 5 moterys.
Latviai į bendruomenę nesijungia
LATVIAI: Dzintra Elga Staniulienė, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė, sako, kad apskrityje gausiausios Akmenės, Joniškio latvių bendruomenės. Šiaulių latviai į bendruomenę nėra susiėję.
– Kiek šiame krašte gyvena latvių, nėra suskaičiuota bet apie 300 šeimų tikrai bus.
Latviai Lietuvoje įvairiai jaučiasi, labai priklauso nuo regiono. Arčiau sienos gyvena draugiškiau, toliau nuo paribio būna visko.
Ar latvių vaikai Lietuvoje moka gimtąją kalbą, priklauso nuo šeimos. Mišrioje šeimoje dažniausiai vyrauja mama, tokia kalba ir vaikas dažniausiai kalba.
Anksčiau buvau susidūrusi, kad ne visada lietuvių mokyklos nori bendrauti su latviais. Prieš porą metų joniškiečiai atsisakė bendrauti su Jelgava, nes per arti. Tada su jelgaviškiais suvedėme Šiaulių gimnaziją.
Latviai yra įkūrę bendruomenes Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Biržuose, Pasvalyje. Šiaulių apskrityje gausios Akmenės, Joniškio bendruomenės. Šiauliuose latvių yra daug, bet į bendruomenę kažkodėl nesusijungia.
Rusus atveda meilė
RUSAI: Valentina Šimkuvienė, ilgametė Rusų kultūros centro vadovė, mano, kad dabar Šiauliuose gyvena apie 3 tūkstančius rusų.
– Pagal 2001 metų duomenis, Šiauliuose buvo 6,5 tūkstančio rusų. Jau tada 1000 iš jų gimtąja kalba laikė lietuvių.
Manau, dabar rusų yra likę apie 3 tūkstančius.
Vienintelėje miesto rusų mokykloje liko 150 mokinių.
Rusų ir dabar į Šiaulius atvažiuoja. Tikrai žinau, kad atvažiuos rusė iš Altajaus, kurios antra pusė gyvena čia. Kito lietuvio išrinktoji – iš Maskvos.
Man skambina ir klausia, kaip integruotis. Pirmiausia patariu mokytis lietuvių kalbos, o tada kviečiu į mūsų renginius. Labai ilgu žmonėms, kurie ką tik atvažiavo. Mes adaptavomės, asimiliavomės, o jiems dar viskas prieš akis.
Žydai kūrėsi nuo XVII amžiaus
ŽYDAI: Milda Jakulytė-Vasil, Valstybinio Gaono žydų muziejaus muziejininkė, sako, kad žydų istorija Lietuvoje po karo istorikų mažai tyrinėta.
– Pirmieji žydai Šiauliuose fiksuojami XVII amžiaus viduryje. Bendruomenė realiai pradėjo kurtis 1701 metais.
Šiauliams plečiantis, žydai užėmė prekybines, amatų, pramonės nišas, kūrė mokslo įstaigas, darželius.
Šiauliai gali didžiuotis, kad Šiaulių gimnazijoje dirbo labai žymus lingvistas, Jono Jablonskio mokinys Chackelis Lemchenas, sudaręs 4 tomų rusų-lietuvių žodyną.
Tarpukariu Šiauliuose skaičiuojama 6–7 tūkstančiai žydų. Prasidedant karui, iš Šiaulių spėjo pasitraukti apie 1000 žmonių, bet atvyko pabėgėliai iš Pietų Lietuvos, Klaipėdos krašto. Vokiečiams užėjus, mieste buvo apie 14 tūkstančių.
Prasidėjo areštai, masinės žudynės. Skaičiuojama, kad karą išgyveno 350–500 Šiaulių žydų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.