Tarp restauruotų eksponatų – vėduoklė iš XIX amžiaus

Tarp restauruotų eksponatų – vėduoklė iš  XIX amžiaus

Tarp res­tau­ruo­tų eks­po­na­tų – vė­duok­lė iš XIX am­žiaus

Į Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jų iš Pra­no Gu­dy­no res­tau­ra­vi­mo cent­ro Vil­niu­je grį­žo res­tau­ruo­ti eks­po­na­tai – 26 se­no­sios ke­ra­mi­kos dir­bi­niai ir XIX am­žiu­je su­kur­ta vė­duok­lė. Se­no­sios ke­ra­mi­kos dir­bi­niai eks­pe­di­ci­jo­se bu­vo su­rink­ti pir­mų­jų „Auš­ros“ mu­zie­jaus mu­zie­ji­nin­kų.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Uni­ka­lūs dir­bi­niai

Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je „Auš­ros“ mu­zie­jaus Dai­lės sky­riaus ve­dė­ja Ode­ta Stri­pi­nie­nė ir Res­tau­ra­vi­mo cent­ro ve­dė­ja Vi­ta And­ru­lie­nė at­sar­giai pa­kuo­ja dė­žes su res­tau­ruo­tais eks­po­na­tais.

Į mu­zie­jų su­grį­žo tra­di­ci­nės tai­ko­mo­sios ke­ra­mi­kos dir­bi­niai: puo­dai, puo­dy­nės, puo­de­liai, pa­li­vo­nai, le­kai, lauk­ne­šė­liai, aguon­ma­lės, di­de­li du­be­nys ir du­be­nė­liai, va­zos, žva­ki­dės, in­de­liai švęs­tam van­de­niui.

For­mo­mis, puo­šy­ba iš­si­ski­ria uni­ka­li se­nų­jų ąso­čių ko­lek­ci­ja. V. And­ru­lie­nė ro­do ant ąso­čių iš­rai­žy­tus me­tus: 1844, 1817 me­tai.

Mais­tui lai­ky­ti skir­tos puo­dy­nės, kad bū­tų tvir­tes­nės, ap­suk­tos to­ši­mi. Ne­daž­nas iš­li­kęs eks­po­na­tas – lauk­ne­šė­lis, skir­tas ne­šti mais­tą dir­ban­tiems į lau­kus.

Pa­sak O. Stri­pi­nie­nės, mu­zie­jaus ke­ra­mi­kos rin­ki­ny­je yra be­veik 2 000 eks­po­na­tų. Rin­ki­nį dau­giau­sia su­da­ro iš Že­mai­ti­jos apy­lin­kių su­rink­ti eks­po­na­tai, at­spin­din­tys ama­to rai­dą ir meist­rų ta­len­tą.

Res­tau­ruo­ti bu­vo ati­duo­ti XIX am­žiaus vidurio–XX am­žiaus pra­džios dir­bi­niai, jie mu­zie­ju­je se­niau­si, su­kaup­ti nuo įkū­ri­mo 1923 me­tais. Daik­tai su­rink­ti eks­pe­di­ci­jų me­tu pir­mų­jų mu­zie­ji­nin­kų, tai – mu­zie­jaus pra­džia.

Pa­sak V. And­ru­lie­nės, eks­po­na­tų nu­me­riai pa­ten­ka į pir­mą­jį mu­zie­jaus eks­po­na­tų šim­tu­ką.

Įdo­mūs kū­ri­niai – res­tau­ruo­tos sa­va­moks­lių liau­dies meist­rų, tau­to­da­li­nin­kų skulp­tū­rė­lės, ku­rio­mis mu­zie­jus di­džiuo­ja­si.

Ne­deg­to mo­lio skulp­tū­ras su­kū­rė Pa­lan­go­je gy­ve­nu­si Ju­li­ja Vil­kai­tė-Mar­kie­nė (1897–1968). Ji yra nu­lip­džiu­si „Li­nų ap­do­ro­ji­mo“ cik­lą nuo aria­mos že­mės iki au­dė­jos stak­lė­se. Iš vi­so yra 21 skulp­tū­rė­lė, mu­zie­jaus įsi­gy­ta 1941 me­tais. Pir­mą­jį au­to­rės cik­lą įsi­gi­jo Že­mai­čių mu­zie­jus „Al­ka“, vė­liau šį cik­lą už­si­sa­kė ir Šiau­lių mu­zie­ji­nin­kai.

Tra­pios ne­deg­to mo­lio skulp­tū­rė­lės bu­vo stip­riai pa­žeis­tos, pa­ži­ru­sios at­ski­ro­mis de­ta­lė­mis, o da­bar, džiau­gia­si V. And­ru­lie­nė, su­tvar­ky­tos iki smulk­me­nų, net pa­ku­los iš­plau­tos, iš­va­ly­tos.

„Nek­vė­puo­da­ma ban­dy­siu iš­neš­ti“, – at­sar­giai ima kruopš­čiai su­pa­kuo­tą skulp­tū­rė­lę O. Stri­pi­nie­nė.

„Kas ne­dir­ba, tas ne­val­go“, – mo­ra­li­zuo­ja ki­to, ne­ži­no­mo au­to­riaus, kū­ri­nys. Pa­tar­lę iliust­ruo­ja du vy­rai: vie­nas – tvir­tas, su tri­mis pil­nais mai­šais, ki­tas – lo­py­to­mis kel­nė­mis ir pus­tuš­čiu­ mai­šiu­ku ant kup­ros.

Mu­zie­ji­nin­kės ati­da­ro pu­sapsk­ri­ti­mę dė­žę. Nuė­mus ap­sau­gi­nius sluoks­nius, pa­si­ma­to XIX am­žiaus pa­bai­go­je su­kur­ta vė­duok­lė. Į mu­zie­jų ji pa­te­ko su­lig dva­rų na­cio­na­li­za­vi­mu 1940 me­tais. Iš kur tiks­liai – ne­ži­no­ma.

Vė­duok­lę res­tau­ra­to­riai res­tau­ra­vo ke­le­tą me­tų. V. And­ru­lie­nė pri­si­me­na: per­la­mut­ri­nės plokš­te­lės bu­vo su­trū­ki­nė­ju­sios, o vi­sa vė­duok­lė pri­mi­nė gniu­tu­lą.

Da­bar at­si­sklei­džia vi­sas vė­duok­lės gro­žis: at­kur­ti an­ge­liu­kai, ažū­ras, su­tvir­tin­tos, su­kli­juo­tos plokš­te­lės.

Ruo­šia­si eks­po­zi­ci­jai

Res­tau­ruo­ti eks­po­na­tai bus ro­do­mi „Auš­ros“ mu­zie­jaus Edu­ka­ci­nia­me cent­re Auš­ros alė­jo­je. Po re­konst­ruk­ci­jos šia­me pa­sta­te bus skir­ta vie­tos „Auš­ros“ mu­zie­jaus is­to­ri­jai ir jo įkū­rė­jui Pe­lik­sui Bu­gai­liš­kiui.

Pas­ta­te veiks ne tik ar­cheo­lo­gi­jos eks­po­zi­ci­jos ir edu­ka­ci­nės erd­vės, bet bus įkur­tos ir At­vi­ros sau­gyk­los. Jo­se bus pri­sta­to­ma mu­zie­jaus eks­po­na­tų įvai­ro­vė.

Bū­si­mai eks­po­zi­ci­jai mu­zie­ji­nin­kai ren­gia­si iš anks­to.

„No­ri­si, kad grei­čiau rū­mai bū­tų res­tau­ruo­ti ir kad žmo­nės pa­ma­ty­tų kuo dau­giau fon­duo­se esan­čių gė­ry­bių“, – sa­ko V. And­ru­lie­nė.

Iki me­tų pa­bai­gos iš Vil­niaus su­grįš dar trys įspū­din­gi mu­zie­jaus eks­po­na­tai: barz­das­ku­čio dė­žu­tė su dau­gy­be bu­te­lai­čių, Sta­nis­la­vos Jak­še­vi­čiū­tės-Venc­laus­kie­nės su­kne­lė ir di­džiu­lis Ed­var­do Ga­nu­saus­ko pa­veiks­las – Šiau­lių pa­no­ra­ma. Pa­veiks­las bus pa­tal­pin­tas Venc­laus­kių eks­po­zi­ci­jo­je.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Dai­lės sky­riaus ve­dė­ja Ode­ta Stri­pi­nie­nė sa­ko, kad res­tau­ruo­ti ke­ra­mi­kos dir­bi­niai į mu­zie­jų at­ke­lia­vo iš pir­mų­jų eks­pe­di­ci­jų.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Dai­lės sky­riaus ve­dė­ja Ode­ta Stri­pi­nie­nė ir Res­tau­ra­vi­mo cent­ro ve­dė­ja Vi­ta And­ru­lie­nė džiau­gia­si res­tau­ruo­tais ver­tin­gais mu­zie­jaus eks­po­na­tais.

Res­tau­ruo­ta XIX am­žiaus vė­duok­lė at­sklei­dė sa­vo gro­žį.

Liau­dies meist­rės Ju­li­jos Vil­kai­tės-Mar­kie­nės (1897–1968) su­kur­ta skulp­tū­rė­lė po res­tau­ra­ci­jos.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus nuo­tr.

Liau­dies meist­rės Ju­li­jos Vil­kai­tės-Mar­kie­nės (1897–1968) su­kur­ta skulp­tū­rė­lė prieš res­tau­ra­ci­ją.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ant ža­lios puo­dy­nės ma­ty­ti 1817 me­tų da­ta.

Skulp­tū­rė­lė su mo­ra­lu: „Kas ne­dir­ba, tas ne­val­go“ po res­tau­ra­ci­jos.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus nuo­tr.

Skulp­tū­rė­lė su mo­ra­lu: „Kas ne­dir­ba, tas ne­val­go“ prieš res­tau­ra­ci­ją.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Lauk­ne­šė­lis bū­da­vo skir­tas lau­kuo­se dir­ban­tie­siems.

To­ši­mi ap­suk­ti in­dai bu­vo tvir­tes­ni.

Puoš­nus ąso­tis.