Tapytojas, auginantis agurkus

Tapytojas, auginantis agurkus

Tapytojas, auginantis agurkus

Prie Pašvinio ežero įsikūrusioje „Pušyno“ sodų bendrijoje vasarą gyvenantis liaudies menininkas Algirdas Zibalis laiką leidžia turiningai: tapo išbraidžiotų Kurtuvėnų apylinkių vaizdus, rengia autorines parodas ir... kūrybingai augina agurkus. Taip Šiaulių universiteto gimnazijos technologijų mokytojas atgauna jėgas ir ruošiasi artėjantiems mokslo metams.

Irena BUDRIENĖ

Įdomūs kemsynai

„Kur gyveni, ten ir tapai, juk iš piršto nelauši“,— šypsojosi savo sodo terasoje jaukiai prie puodelio kavos įsitaisęs menininkas.

Aiškino gamtoje nudailintų vaizdų neieškąs, tapo negražius — pelkes, kemsynus, nes tokie daug įdomesni.

„Eini, pamatai — o, kokia įspūdinga vieta, kodėl jos nenupiešus? Ir nusifotografuoju, ir eskizą užsimetu. Gamtoje iš karto paveikslo nenutapau. Užtrunku, priklausomai nuo nuotaikos — ir tris dienas, ir ilgiau“,— pasakoja.

Nors A. Zibalio paveiksluose yra vasariškų lengvų temų, vien tik monotoniška žalia jo nevilioja, todėl motyvus mėgsta rinktis pavasarį arba rudenį. „Mano darbuose yra šiek tiek grafikos — buvau į ją linkęs. Tapydamas ieškau akcento — nudžiūvusio medžio ar dar kai ko“,— pasakojo.

Iš kur semiasi įkvėpimo, menininkas negalėjo įvardyti — tiesiog jaučia poreikį tapyti. Kartą panūdo įamžinti pro sodo namelio langą pamatytą vaizdą. „Paaugus pušims, kraštovaizdis pasikeitė ir rakursas ne tas“— aiškino, kai pabandžiau natūroje atsekti paveiksle matytą vietą. “Atsargiai, dar įsisegs erkė“,— perspėjo.

Parodoje — pažįstamų apylinkių vaizdai

Kurtuvėnų svirne neseniai atidarytoje A. Zibalio akvarelės parodoje „Debesy, vėjo gūsy — po dangum Kurtuvos... “ galima atpažinti šių apylinkių vaizdus.

Viename paveiksle užfiksuota vieta už senųjų Kurtuvėnų kapinaičių, kitame — Dubysos sankasa, daugiausiai vaizdų — apie Pašvinio ežerą.

„Parodose dalyvauju kasmet nuo mokslų baigimo Šiaulių Pedagoginio instituto Dailės fakultete, ši — 13 asmeninė paroda“,— sakė menininkas.

Algirdo darbai buvo eksponuoti 27 Šiaulių krašto, 3 respublikinėse tautodailės ir 2 Šiaulių dailininkų kūrybos parodose.

A. Zibalis išbandė jėgas aliejinėje tapyboje, įsitraukė į tautodailininkų veiklą, sukūrė puikių taikomosios dekoratyvinės dailės darbų.

Dabar meistras vis didesnį dėmesį skiria peizažui, o sudėtinga akvarelės technika jam — lengvai kremtamas riešutėlis. Spalvos laisvai liejasi, nušviesdamos įvairius metų laikus, atskleisdamos gamtos nuotaikų kaitą.

Apie daržininkystę ir grybus

„Oi, aš visai toli nuo daržo, žmona — didžioji sodininkė, aš tik atvažiuoju patapyti, pailsėti. Turiu daug darbų, mėgautis vien gyvenimu sode negaliu“,— bandė nuo klausimų apie daržininkystę išsisukti menininkas.

Žodis po žodžio ir išsidavė auginąs agurkus — ne bet kaip, o ant tinklo.

„Pakeliu nuo žemės ir agurkai rangosi ant įtaisyto tinklo. Plotas tas pats, bet augalams — erdviau. Kai agurkai šliaužia žeme, neįbrisi į lysvę, o tinklas — pakelia ir vietos daugiau, ir agurkai švarūs, nežemėti“,— vasarinių daržovių auginimo ypatumus atskleidžia tapytojas.

Ant tinklo rangosi ir ankštinės pupelės — gražu, patogu ir bus skanu, kai jos atsidurs puode.

Gyvendamas sode A. Zibalis mėgsta grybauti aplinkiniuose miškuose. „Grybus ne visi mato — tokiam pomėgiui reikia pastabumo. Žmonės skirtingi — vienų klausa labiau išvystyta, kitų — vizualiniai gebėjimai. Aš per vaizdą suprantu pasaulį“,— šypsojosi.

„Pirma išsirenku vietelę paveikslui, paskui dar apžiūriu, ar yra grybų. Grybavimas kaip ir tapyba — įtraukia. Rradęs vieną grybą ir kitus į kišenes kišu. Su kūryba tas pats — pradedi ir negali sustoti. Jeigo to nebūtų, nepadarytum nieko“,— atviravo.

Apie dvasinę ramybę

„Man kolektyviniame sode per daug žmonių. Jeigu galėčiau pragyventi iš savo darbų, nereiktų mokytojauti, vienkiemyje užsidaryčiau ir gyvenčiau“,— svajojo.

Tokios mintys A. Zibaliui kyla matant prie Pašvinio ežero minias triukšmaujančių ir šiukšlinančių poilsiautojų. Menininkas ir jo žmona Audronė nebegali kaip anksčiau mėgautis tyla, kai prie ežero brisdavo natūralia pieva pro karvašūdžius ir kurmiarausius. Sutvarkius paplūdimį pastarųjų neliko, bet dingo ir privatumas.

Vis dėlto gyvendama sode gamtos prieglobstyje Audronė Zibalienė jaučia dvasinę ramybę. Moteris mėnesį gali nematyti žmonių ir su niekuo nesišnekėti.

„Ką darai mieste parėjęs namo į butą? Krenti į lovą ir netenki sąmonės. O sode nors lygiai toks pat pavargęs grįžti iš darbo, apžiūri, kas kur. Agurkai mezga — vyras agurkus vis tikrina. Antras kvėpavimas atsiveria. Numeti batus, persirengi, apeini sodą — ir jau kitas žmogus“,— džiaugėsi Audronė.

TAPYTOJAS: A. Zibalis Kurtuvėnų svirne pristatė 13 autorinę tapybos parodą.

 

APYLINKĖS: Menininko akvarelėse atpažįstamos Kurtuvėnų apylinkės.

 

SPALVOS: A. Zibalis nemėgsta monotoniškos žalios spalvos.

 

OAZĖ: Sodas vasarą — kūrėjo darbo ir poilsio oazė.

 

PATIRTIS: Ant tinklo užsirangę agurkai lieka švarūs ir gausiau dera.

 

EGZOTIKA: Taip auginamos pupelės primena egzotinį augalą.

Autorės nuotr.