Naujausios
Talentą tapyti atrado 67-erių
Joniškio kultūros centre atidaryta personalinė 69-erių metų joniškietės Vendrės Vaičiulevičienės tapybos darbų paroda. Vos prieš dvejus metus šį talentą savyje atskleidusi moteris mokytojų vadinama atradimu.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Galėjo tapti žinoma dailininke
Joniškio kultūros centro salėje „Po palme“ šviesios, skaidrios spalvos eina iš paveikslo į paveikslą, peršokdamos iš didesnių į mažesnius rėmelius. Maždaug 5 dešimtys darbų atveria Vendrės Vaičiulevičienės pasaulį, kuriame dominuoja peizažai, paukščiai, žirgai, angelai, šalia priglunda vienas kitas natiurmortas, architektūros paminklas.
Autorė piešia Žagarę, savo mylimą Skarių kaimą, Joniškio apylinkes, visiems pažįstamą Nidą. Aiški kompozicija, išlaikytos proporcijos, spalvų dermė. Niekas nepasakytų, kad piešusi moteris šį gebėjimą savyje atrado vos prieš dvejus metus, būdama 67-erių.
„Trūksta žodžių. Vendrė turi didelį talentą. Jeigu jį būtų atskleidusi dvidešimtmetė, galėjo tapti žinoma dailininke. Tačiau ir dabar turi laiko save parodyti, juolab, kad sparčiai tobulėja,“ – sakė Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos dailės mokytoja Vlada Ancevičienė, anot pačios V. Vaičiulevičienės, labai atsakinga, puiki patarėja ir svarbiausia – geras žmogus.
Būtent V. Ancevičienė ir atrado parodos autorę, atėjusią į Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centrą, kur žmonės pagal pomėgius buriasi piešti, lipdyti, megzti, gaminti maistą.
Pradėjo piešti ant akmenukų
Iš pradžių Vendrė Vaičiulevičienė nesiryžo piešti ant kartono su kitais užsiėmimų dalyviais, išbandė ant akmenukų. Ką ėmė, tas sekėsi, prastų darbų nebuvo.
Parodoje vienas pirmųjų paveikslų – „Ąžuolas“ – skirtas sūnui Juozui.
„Jis pagal zodiako ženklų augalus yra ąžuolas, – aiškina autorė. – O arklius, kurių esu nupiešusi ne vieną ir jau išdovanojusi, labai mylėjo mano tėvas.“
Vendrė Vaičiulevičienė pasakojo seniai žinojusi turinti „lengvą ranką“. Kadaise dar besimokydama Joniškio „Aušros“ gimnazijoje apipavidalindavo stendus. Parodos autorės dėdė buvo dailės mokytojas, dailininkas Juozas Vainauskas. Tad jau genuose glūdėjo polinkis tapybai.
Tačiau mokykloje Vendrė Vaičiulevičienė pasuko į sportą. Žaidė krepšinį, rankinį, lankė lengvąją atletiką. Vėliau pasirinko kūno kultūros studijas.
Pavasarį ir vasarą nepiešia
30 metų ji gyveno Jonavoje. Grįžusi į Joniškį pavasarius, vasaras leidžia kaime tėviškės sodyboje. Ten prižiūri daržus, augina gėles. Tada nepiešia, tik grožisi gamta. O ruduo ir žiema tampa tapymo sezonu. Piešia iš atminties, kartais kai ką nusižiūri. Pavyzdžiui, vienas parodoje eksponuojamas peizažas gimė pagal reklamoje matytą paveikslėlį. Tačiau piešdama ji improvizuoja, o ne kopijuoja.
Vendrę Vaičiulevičienę parodos atidaryme sveikino dukra Rasa, sūnus Juozas su šeimomis. Anūkai Tautvydas ir Aleksandras, skaitovų konkursų dalyviai ir laureatai, pademonstravo savo sugebėjimus. Grojo ir dainavo Ieva ir Justė Ancevičiūtės.
Autorės nuotr.
SVEIKINIMAS: Vendrę Vaičiulevičienė (kairėje) su pirmąja personaline paroda sveikino jos buvusi bendraklasė Vida Pociuvienė.
AŽUOLAS: Ąžuolas – vienas pirmųjų autorės darbų, skirtas sūnui Juozui.
GERVĖ: Iš triptiko „Gervės“.
GĖLĖS: Viena iš Vendrės Vaičiulevičienės mėgiamų temų – gėlės.