Naujausios
Suomiui balta yra balta
Iš Naujosios Akmenės kilusi diplomatė Sandra Brikaitė į Šiaulius atlydėjo Suomijos verslininkų delegaciją. Suomijoje ji praleido apie aštuonerius metus. Tipiškas suomis, sako Sandra, šiokiadieniais yra pamišęs dėl sporto, ekologijos, lygių galimybių, išmaniųjų telefonų, o savaitgaliais labai daug geria.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Jei suomis nesišypso, nereiškia, kad pyksta
Sandra Brikaitė, suomių kalbą studijavusi Klaipėdos universitete, vėliau Turku universitete Suomijoje, dirbusi Europos Parlamente Liuksemburge, jau dvejus metus dirba Lietuvos ambasadoje Suomijoje trečiąja sekretore.
Sandros suomių gyvenimo ypatumai seniai nebestebina. Ji visada priima pasiūlytą kavą iš pirmo karto, nes antrą kartą suomis nesiūlys, ir neįsižeidžia, kai suomiai vyrai jos nepraleidžia pirmos pro duris ar neapvelka palto.
Suomiai į draugus priima sunkiai, bet jei pavyksta susidraugauti — tampi draugas visam gyvenimui. Iš pažiūros šaltoki ir nuobodūs, geriau juos pažinus, sako mergina, iš tiesų yra labai šilti ir draugiški. Patys suomiais sako: „Jei mes nesišypsom, tai nereiškia, kad pykstame“.
„Tačiau jei suomis sako, kad yra balta, tai tikrai yra balta, jei jis kažką pažadėjo, tai versis kūliais ir padarys. Su jais yra paprasta, jie sako tai, ką galvoja, yra atviri, nuoširdūs, ir nežaidžia manipuliacinių žaidimų. Čia net moterys neflirtuoja“, — bandė apibūdinti suomių identitetą Sandra.
Ekologija ant bangos
Iš tiesų, pasakoja mergina, tipiška suomė yra labai natūrali, naudoja mažai kosmetikos, ir itin natūralią.
Suomiams svarbiausia — patogumas, jie niekada nedemonstruos prabangos. Sandra pasakoja turinti draugų, kurie yra turtingiausių Suomijos žmonių 500-tuke, tačiau vaikšto su sportiniais kostiumėliais ir važinėja senu automobiliu.
Suomijoje ant bangos ekologija. Gana didelė grupė žmonių perka tik ekologiškus produktus, populiarios ūkininkų parduotuvėlės, kur atvežamas šviežias pienas, kiaušiniai.
Vertinama visa, kas natūralu, suomės vėl imasi rankdarbių, labai populiariu perdirbti ar antrą kartą panaudoti daiktus, pavyzdžiui, suomė sąmoningai iš kavos pakelių iškarpys padėkliukus kavai ar iš senų sagų ar ženkliukų pasidarys papuošalą. Suomių jaunimas su pasididžiavimu perka dėvėtų rūbų parduotuvėse. Ryški tendencija: suomis ko gali neišmesti, to ir neišmeta.
Daug dirba, daug geria
Suomiai dirba labai daug, pasakojo S. Brikaitė. Jie itin kruopštūs, sąžiningi ir darbštūs, tačiau nėra visiški darboholikai. Suomiai daug laiko skiria šeimai. Atvažiavusiems lietuviams būna keista matyti tėčius, meiliai stumiančius vaikiškus vežimėlius ar einančius tėvystės atostogų. Vaikais po lygiai rūpinasi abu tėvai, o po skyrybų vaikas dažnai lieka su tuo tėvu, kuris gali labiau pasirūpinti — turi namą ir geresnę algą
Suomiškas feminizmas, pasakoja Sandra, yra savaiminis. Taip, suomės dirba, visos turi savo nuomonę ir ją pasako. Tačiau savo nuomonę bet kuriuo klausimu turi kiekvienas suomis, nes nuomonės išsakymas ugdomas nuo vaikystės.
Lietuvių bendruomenės vaikinai, anot Sandros, sako, kad suomės — neįdomios, mat jos neturi paslapties. „Pačios ateina į barą, nusiperka alaus, po to klausia: pas tave ar pas mane?“ — cituoja lietuvaičius Sandra.
Suomiai, neslepia mergina, geria labai daug, nes nemoka kitaip atsipalaiduoti, linksmintis. Penktadieniais po darbo jie būtinai traukia į parduotuves užsipirkti gėrimų ir ūžia visą savaitgalį. „Degtinę suomis neretai užsigeria alumi, tad kuo giliau į naktį, tuo į miestą išvirsta daugiau girtutėlių suomių, tuo turistams linksmiau. Vyrai ir moterys geria vienodai, moterys kartais ir daugiau“, — pasakoja S. Brikaitė.
Suomijoje rinkimai nenuobodūs
Patys suomiai kalbėjo, kad prieš pusmetį vykę rinkimai į parlamentą buvo visų laikų įdomiausi. Sumaišties įnešė naujai susikūrusi populistų partija, deklaruojanti antieuropines, antiimigracines nuostatas. Prieš rinkimus, pastebi Sandra, partijos pasidaro labai tikslias programas ir jų skrupulingai laikosi.
Pastaruosiuose rinkimuose beveik po lygiai balsų surinkę konservatoriai ir socdemai, palankiai žiūrintys į paramą ES šalims, sudarė koaliciją, o trečiąją vietą laimėję populistai, dėl pažiūrų skirtumo iš viso atsisakė eiti į vyriausybę.
Dabar pagrindinė nuostata šalies ekonomikoje — neleisti didėti šalies vidaus skolai, dėl to numatyti biudžetininkių, valstybės tarnautojų apkarpymai, ko nebuvo per krizę.
Nedarbas — valstybinis reikalas
Suomija krizę išgyveno ramiai, o didieji atleidimai iš darbo pasipylė tik šiemet: šiuo metu uždarinėjama nemažai fabrikų, žmones atleidinėja paštas, tačiau kompanijos apie numatomus atleidimus paskelbia iš anksto.
Pavyzdžiui, „Nokia“ apie numatomus atleisti 800 žmonių paskelbė dar pavasarį, pasakoja Sandra. Tuoj pat į įmonę važiavo ūkio ir darbo ministrai, sprendė, kur dėti žmones, kūrė jiems persikvalifikavimo programas, ieškojo darbo vietų — tai tapo valstybės reikalu.
Neseniai paskelbta, kad mažame miestelyje uždaromas popieriaus fabrikas, kuriame dirbo beveik visi to miestelio gyventojai. Vėl ūkio ministras vyko į miestelį, sprendė, kokį naują verslą būtų galima įkurti ar perkelti.
Suomija, pasakoja Sandra, turi labai aktyvų užsienio prekybos ministrą, kuris vos ne kas savaitę vyksta investicinių paieškų.
Kandidatas į prezidentus — homoseksualus
Dabar pirmuosiuose Suomijos laikraščių puslapiuose, pasakoja Sandra — būsimi prezidento rinkimai. Vienas pirmųjų kandidatų, kurį iškėlė žaliųjų partija, yra homuoseksualus parlamento narys, jau daug metų gyvenantis su partneriu.
Suomiai šiuo klausimu, tikino Sandra, yra visiškai tolerantiški, vis daugiau diskutuojama, kad homoseksualiems žmonėms būtų leista sudaryti bažnytinę santuoką. Kol kas bažnyčia tam prieštarauja.
Sandra pasakoja, kad Suomijoje tikintis žmogus oficialiai priklauso bažnyčiai: užsiregistruoja ir moka jai mokesčius.
Prieš metus per valstybinę televiziją vyko diskusijų šou apie homoseksualų teisę tuoktis bažnyčioje. Šioje laidoje dvasininkai pasisakė prieš tokias vedybas. Po laidos oficialiai iš bažnyčios išsibraukė apie 20 tūkstančių, o iki rinkimų— apie 100 tūkstančių suomių. Po to pasipylė vyskupų straipsniai, bandymai ieškoti kompromisų, siūlymai nelaikyti to bažnytine santuoka, bet leisti kunigui laikyti mišias už homoseksualią porą.
Tolerancija, žmogaus teisės ir lygios galimybės visame pasaulyje — kertinės Suomijos nuostatos ir siekiamybė. Pavasarį suomiai paskelbė savo šalies įvaizdį: Suomija — tai valstybė, kuri sprendžia konfliktus ir moka derėtis.
Tarp lietuvių — daugiausiai studentai
Visoje Suomijoje, Lietuvos ambasados duomenimis, gyvena apie 1000 lietuvių, iš jų pusė — Helsinkyje. Daugiausia — studijuojantis jaunimas ar pasilikę dirbti specialistai.
Suomijos lietuvių bendruomenė, anot Sandros, yra labai aktyvi, organizuoja renginius, susitikinėja, o neseniai lietuviai subūrė grupę „Facebook'e“, kuri labai aktyviai jungia žmones.
Vis dėlto lietuvių Suomijoje kelis kartus mažiau, nei Švedijoje. Suomiją yra „okupavę“ estai, kurių Suomijoje gali būti apie 20 tūkstančių, mat jie visi lengvai susikalba suomiškai ir darbdaviui kur kas mieliau į darbą priimti estą, negu lietuvį, kuriam suomių kalba yra sunkiai įkandama.
IDENTITETAS: „Jei suomis sako, kad yra balta, tai tikrai yra balta, jei jis kažką pažadėjo, tai versis kūliais ir padarys. Su jais yra paprasta, jie sako tai, ką galvoja, yra atviri, nuoširdūs, ir nežaidžia manipuliacinių žaidimų. Čia net moterys neflirtuoja“, — bandė apibūdinti suomių identitetą Sandra Brikaitė.
DIPLOMATĖ: Iš Naujosios Akmenės kilusi diplomatė Sandra Brikaitė į Šiaulius neseniai atlydėjo Suomijos verslininkų delegaciją.