Naujausios
Ceremonijoje dalyvavo pusantro tūkstančio žmonių
Kaip informavo budizmą praktikuojanti budizmo centro atstovė Eglė Rašimaitė, į inauguracijos iškilmes susirinko apie 1500 žmonių iš Lietuvos, Amerikos, Kolumbijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir kitų šalių.
Karma Kagju tradicijos iškilmingai ceremonijai vadovavo Lama Nedo Rinpočė. „Stupa yra nesuskaičiuojamų gerų palinkėjimų išraiška. Tegul dėl jų pasaulyje įsitvirtins nepraeinanti laimė“, – sakė ceremonijos vadovas.
Budos nušvitimą simbolizuojanti stupa simbolizuoja ir kiekvieno žmogaus galimybę tobulėti. Per daugiau kaip 2500 metų trunkančią budizmo tradicijos istoriją, stupos yra priminimas, kad nušvitimą gali pasiekti visi. Jos simbolizuoja tikrąją proto prigimtį.
Kiekvienas stupos lygmuo, nuo apačios iki viršaus, reiškia vystymosi pakopas siekiant nušvitimo. Sakralinio statinio konstrukcijos pagrindas nurodo penkis elementus: žemę, vandenį, ugnį, orą ir erdvę, kurie atitinka kvadratinį pagrindą, apvalią vidurinę dalį, trikampę viršūnę, pusmėnulį ir saulę bei erdvės ir sąmoningumo lašus.
Stupa taip pat simbolizuoja Budą, Dharmą (mokymus) ir Sanghą (praktikuojančiųjų bendruomenę) – svarbiausius dalykus kiekvieno budisto gyvenime.
Stupos yra užpildomos brangiais dalykais – mantromis, relikvijomis, gydančiomis medžiagomis bei Budos kūno, kalbos ir proto simboliais. Pastatytomis Stupomis galima gėrėtis, medituoti šalia jų arba apeiti jas ratu, pagal tradiciją, laikrodžio rodyklės kryptimi, linkint visokeriopo gėrio ir taikos visoms gyvoms būtybėms.
Vakaruose jau 20 stupų
„Stupa (tib. čiorten) pastatyta minint Lamos Olės Nydahlo įkurtos Deimantinio kelio mokyklos veiklos Vakaruose 50-metį ir jos veiklos Lietuvoje 25-metį. Olė ir Hana Nydahlai buvo pirmieji Karma Kagju tradicijos vadovo XVI Gjalva Karmapos mokiniai vakariečiai, paprašyti mokyti budizmo Vakaruose. Per visą jų darbo Vakaruose laikotarpį, skirtingose šalyse pastatyta per 20 budistinių stūpų“, – „Šiaulių kraštui“ pasakoja E. Rašimaitė.
Stupa Stupkalnio kaime pastatyta maždaug per dvejus metus. Nors mintys apie šį statinį sukosi jau penkeri metai. Tačiau tai neįprasta, ritualinė statyba. Ją būtent toje vietoje turi palaiminti aukšto rango dvasinis vadovas.
Be to ir pats statinys nėra tradicinis. Jis užpildomas ir iš vidaus. Žmonės į jo vidų patekti negali. Susitikimai, įvairios ceremonijos ir iškilmės vyksta lauke. Eidami ratu aplink stupą žmonės siunčia geriausius palinkėjimus.
Stupkalnyje nuo 2000-ųjų
Tibeto budistų tradiciją praktikuojantis Deimantinio kelio budistų atsiskyrimo centras šalia Kražių gyvuoja jau ne vieneri metai. Pirmą kartą budistai čia koją įkėlė 2000-aisiais, kai palyginti pigiai gavo nusipirkti žemės sklypą.
Sklypas tiko, nes į Stupkalnį patogu atvykti budistams iš visos Lietuvos ir užsienio šalių. Netoli Klaipėda, kur iš Kylio dažniausia keltais atplaukia Vokietijos budistai. Beje, Vokietijoje, Imenstadte, įsikūręs visos Europos budistų centras. Patogu buvo atvykti svečiams iš Latvijos, Estijos, Kaliningrado.
Vėliau paaiškėjo, jog budistų veiklai labai tinkamas ir simbolinis kaimo pavadinimas – Stupkalnis.
Sklype iškilo pastatas, kuriame įsikūrė Stupkalnio Deimantinio kelio budistų atsiskyrimo centras. Ir centras, ir stupa pastatyti iš aukų, surinktų Lietuvoje ir užsienyje. Į šį centrą budizmą praktikuojantys žmonės suvažiuoja savaitgaliais ar ypatingų dienų progomis.
Pasak E. Rašimaitės, Lietuvoje yra apie pusantro šimto praktikuojančių budistų. Veikia keletas centrų didžiuosiuose miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Kai kur meditacijos vyksta kasdien, kai kur porą kartų per savaitę.
Lietuvoje veikia ir keturios tibetietiškos tradicijos budizmo mokyklos. Budizmas – trečia pagal populiarumą ir praktikuojančių žmonių skaičių pasaulio religija. Daugiausia budistų Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, kur stiprūs budistų vienuolynai. Ten budistai skaičiuojami tūkstančiais, mažesnėse šalyse – šimtais. Lietuvoje budizmo tradicija labiau prieinama tapo atkūrus Nepriklausomybę.
Budizmas – tai pasirinkimas
E. Rašimaitė džiaugiasi, jog siųsti linkėjimų savo artimiesiems ir visoms gyvoms pasaulio būtybėms ateina ir nemažai Kražių gyventojų, nepraktikuojančių budizmo.
Ar tai nesikerta su tradiciniu lietuvių tikėjimu? Kaip į budizmo plitimą žiūri katalikų kunigai?
E. Rašimaitė patikino, jog tai žmogaus pasirinkimas. Katalikų bažnyčia siūlo tradicinį tikėjimą, budizmas – kitokį. Žmogus laisvas rinktis.
„Man užteko nueiti į vieną budistų paskaitą. Ir supratau, jog man viskas labai tinka ir patinka. Atitinka, ką aš galvoju ir jaučiu, – apie savo kelią į budizmą pasakoja E. Rašimaitė. – Lietuvoje mano pasirinkimas kai kuriuos žmones vis dar šokiruoja. Amerikoje niekam nesukeltų jokio efekto.“
