Naujausios
Kevalus renka beveik metus
Prieš dvejus metus prieš Šv. Velykas Laima Uscilienė buvo sukabinusi 250 kiaušinių, praėjusiais metais – 482 nertus margučius, o šiemet jų padaugėjo net iki 733. Moteris dirbo visus metus, kad kolekciją gerokai pagausintų, o iškabinti ją padėjo sūnus Remigijus, pusseserė, jos mama. 4–5 žmonių komanda plušėjo visą dieną.
Išpūstų kiaušinių kevalus žagarietė pradeda rinkti nuo vasaros. Kadangi pati laiko vištų, tai nesudėtinga. Kevalus renka ir sesuo Janina Kriščiūnienė, kuriai Laima parūpina naminių kiaušinių. O tada jau belieka imtis darbo. Moters prastas regėjimas, – ji priklauso Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Joniškio rajono filialiui, – tad kokių įmantresnių raštų nunerti neišeitų, bet tiesiog tuščią kiaušinį apnerti jai tapo įprasta kasdienybės rutina, gali tai daryti beveik nežiūrėdama. Tiesa, kartais pasitaiko „nelaimių“: kiaušinio lukštai nevienodi, kai kurie būna plonesni ar pažeisti, tad su vąšeliu prasiduria, įlūžta. Tuomet tenka jį „išlukštenti“ iš jau nunerto spalvoto apvalkalo ir, jei įmanoma, įdėti kitą, o jei ne – tenka dalį nuardyti, kol kito kiaušinio kevalas tilps.
Vienam kiaušiniui – pusė valandos
Paklausta, per kiek laiko vieną kiaušinį apneria, Laima susimąsto: tiksliai niekada laiko nematavo, į laikrodį nuolat nežiūrėjo, bet turbūt pusvalandžio tokiam darbeliui užtektų. O kai žiemą nereikia daržais rūpintis, tų pusvalandžių nemažai susidaro.
Siūlus L. Uscilienė naudoja įvairius: ir išardytų mezginių, ir naujus, ir įvairius likučius sumazgioja bei suneria. Šįsyk viena giminaitė daug siūlų atvežė dovanų.
Geriausiai tinka šviesių ir ryškių spalvų siūlai, bet sunaudoja ir juodus ar tamsiai rudus, priderindama juos prie kitų. O kartais tiesiog įpina blizgutį ir juoda spalva sužėri prieš saulę.
Šiemet ne visi margučiai apnerti, dalis jų – kevalai, apklijuoti spalvotais siūlais, tampriai apsuktais aplink.
Pridarė dekoracijų
Moteris pagal savo fantaziją sukūrė įvairesnį vaizdą nei praėjusiais metais. Prie obels, kuri neša gausiausią margučių „derlių“, ir vyšnaitės, papuoštos ir dvi vazonuose nuo Kalėdų išsilaikiusios eglutės, ir du pinti krepšai jų pridėlioti, dar greta įkomponavus šeimininkės nertų vištaičių, įdėjus vaikų išsaugotų minkštų žaisliukų. Kieme atsirado vežimas, kuriuo virto karutis, gabenantis kiaušinių medelį. Vežimą tempia žaislinis arkliukas.
Ant namo sienos žagarietė pakabino bambukinį kilimėlį, prie kurio taip pat prikabino margučių, centre palikdama rankšluostuko su zuikiu vaizdelį. Apačioje nutiestos kabančios „margučių girliandos“. Vienam gal gražu, kitam keista, bet, kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama ir faktas – kitaip, neįprastai.
Moteris pasakoja prieš praėjusias Šv. Kalėdas taip pat nusprendusi nestandartiškai pasipuošti. Sūnaus automobilį apkaišė šviečiančiomis girliandomis, didelį pliušinį meškiną aprengė Kalėdų Senelio kostiumu ir jį kartu su dviem vazoninėmis eglutėmis pritvirtino prie mašinos stogo. O po to abu su sūnumi važiavo artimųjų, giminaičių sveikinti.
Dalyvavo ir rekordinės vazos gamyboje
Laima Uscilienė mėgsta ne tik pati sau susikurti užduočių, bet ir prisijungti prie kitų sumanymų. 2015 metais agentūra „Factum“ nauju Lietuvos rekordu pripažino Joniškyje sukurtą statinį–vazą iš 42 985 tarpusavyje sujungtų geltonos, žalios ir raudonos spalvų popieriaus lankstinių, simboliškai pakartojusių lietuviškos trispalvės vaizdą. Aukščiausio popieriaus lankstinių statinio parametrai buvo: 2,46 metro aukštis, 0,68 metro skersmuo, 2,38 metro apimtis. Šią vazą savivaldybės didžiojoje salėje statė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Joniškio filialo nariai. Viena sparčiausių lankstinių kaišytojų tarp kitų draugijos narių, talkininkų moksleivių ir čia buvo L. Uscilienė.
2016 metais iš popieriaus lankstinių detalių Laima Uscilienė su seserimi Janina Kriščiūniene pagamino didžiulį popierinį oranžinį kamuolį, kuris papuošė Joniškio Krepšinio muziejų ir pristatomas lankytojams ekskursijų metu.
