Naujausios
Ypatingas kapas
Archeologai dirba maždaug trečiame kelio Kužiai-Gilaičiai kilometre.
„Kelininkai kapus užkliudė pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje. Tą pačią savaitę Šiauliuose (Vasario 16-osios g. – red.) radome paskirus palaidojimus ir sulaukėme skambučio atvažiuoti pažiūrėti čia. Šaunuoliai kelininkai, sustabdė darbus, informavo teritorinį padalinį, iškvietė policiją – atliko viską, kaip priklauso, 10 balų!“ – sako K. Duderis.
Dabar archeologai yra atsidengę 480 kvadratinių metrų plotą.
K. Duderis vardija kol kas preliminarius duomenis: senkapis nedidelis, apie 15 metrų skersmens. Toks plotas įprastas nedidelėms kaimo kapinaitėms.
„Kitapus kelio yra buvęs ežeras. Tikėtina, kad čia buvo labai graži vieta laidotis: ežeras, iškyšulys, smėlinga vieta. Žiūrėjau Valstybės archeologijos komisijos bylose, nieko šioje vietoje nepaminėta. Bet 1938 metų kariniame žemėlapyje buvo pažymėtos kapinės. Matyt, žmonių atmintyje išliko ilgai, nes kapai yra XVI amžiaus pabaigos–XVII amžiaus pradžios, galbūt pagal radinius labiau XVII amžiaus. Kelis šimtus metų žmonės atsiminė, užgriuvo sovietmetis ir visi pamiršo. Nutiesė kelią, visi sėkmingai važinėjo per kapines“, – sako archeologas.
Kapų amžių sufleruoja rastos monetos, tarp kurių – Rygos šilingas, Georgo Vilhelmo moneta.
Rekordinės įkapės buvo rastos vaiko kape – 5 monetos ir 4 žiedai. Monetos buvo sudėtos aplink galvą, du žiedai buvo šalia mirusiojo, du – po dubens kaulais.
Daugiausia žiedų – su praplatinta priekine dalimi, ornamentuoti, juostiniai – standartiniai to laikotarpio senkapių radiniai.
Tik viename kape buvo žiedas ant piršto, visi kiti – padėti skirtingose vietose: prie peties, galvos, po kūnu, arčiau rankų ar kojūgalyje. Tai, ko gero, buvo atsisveikinusiųjų paliktos dovanos.
Nors laikotarpis – krikščioniškas, nė viename kape nebuvo kryželių, medalikėlių. Rasti ir du peiliukai, viena sagtelė.
Vakar archeologų laukė netikėtumas – atkasė degintinį kapą su, pirminiais duomenimis, netradicine pasagine sege – ji su kilpele, kabliuku. Kape buvo ir žalvarinis apkalėlis bei peilis, prie jo – ir geležinė grandelė.
K. Duderis daro prielaidą, kad mirusysis galėjo būti sudegintas jau kapo duobėje.
„Visiškai nestandartinis dalykas, netikėtas. Tai galėtų būti XIII–XIV amžius, tiksliau paaiškės po radioaktyvios anglies tyrimų. Gali būti, kad čia yra ir senas kapinynas. Kol kas daugiau klaustukų nei atsakymų“, – sako K. Duderis.
Išskirtinį kapą archeologai atkasė ir trečiadienį. Šalia vienas kito veikiausiai buvo suguldyti vyras ir žmona. Virš jų galvų išliko didelio karsto liekanų. Šalia palaikų buvo padėtas žiedelis, spėjama, prie vyro šono – peiliukas, kapšelis su pinigais. Po kelių šimtų metų liko tik monetos ir šiek tiek organikos.
Dabar archeologai yra pasiekę trečią palaidojimų eilę. Krašte, kurį kelininkai pirmiausia užkabino, buvo suaugusių žmonių palaidojimai, centrinėje dalyje ilsėjosi vaikai, kūdikiai, naujagimiai su gausiomis įkapėmis, dabar archeologai vėl randa suaugusiųjų kapus.
Kai kurie kapai tebuvo po maždaug 40 centimetrų žemės sluoksniu, todėl vaikų, kūdikių kaulai, kaukolės sutraiškyti keliu važinėjusio transporto spaudimo.
Iškelti palaikai bus pervežti į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kur atliekami antropologiniai tyrimai. Antropologai nustatys mirusiųjų lytį, amžių, galbūt ligas, kurios atsispindi kaulinėje medžiagoje.
„Tada reikės organizuoti perlaidojimą – nepalikti dėžėse sukrautų. Įprastai laidojama pagal galimybes: pavyzdžiui, jei rasta šventoriuje, ten dažniausiai ir perlaidojama. Žiūrėsime, kur čia artimiausios kapinės. Reikės prašyti mergaičių, kurios atlikinės antropologinius tyrimus, kad vyro ir moters kapo neišskirtų, kad paliktų kartu – atgulėjusius 400 metų“, – sako K. Duderis.
Radiniai keliaus į Šiaulių „Aušros“ muziejų, papildys archeologinę kolekciją.
Laikas perlaidoti
Pavasarį rekonstrukcijos darbai buvo pradėti Vasario 16-osios gatvėje (atkarpa nuo Vytauto iki Trakų gatvės) Šiauliuose.
Į darbų plotą pakliuvo ir senkapio teritorija Vasario 16-osios ir Vytauto gatvių kampe. Archeologai rado ir pavienių kaulų, ir palaidojimą.
Palaikų liekanų buvo rasta ir anksčiau: 2008 metais Vasario 16-osios gatvėje, klojant naujas komunikacijas į Šiaulių universiteto biblioteką, ekskavatoriaus kaušas buvo išvertęs žmogaus kaulų. Tuomet atkastas kapavietes tyrusi Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologė Audronė Šapaitė teigė, kad atrasti palaidojimai – buvusių kapinių įrodymas.
Palaikų buvo aptikta dar tarpukariu, kai 1934 metais pradėti didieji Pagyžių (dabar Vytauto) ir P. Višinskio gatvių rekonstrukcijų darbai, nukastas kalniukas.
Praėjusią savaitę archeologai susitiko su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriumi: pristatė Vasario 16-osios–Vytauto gatvių teritorijoje esančių kapinių klausimą.
„Istorija seniai tęsiasi, dar nuo tarpukario. Gal jau būtų gražu tuos kapus iškelti. Tik neaišku, kiek intensyvus yra užlaidojimas, – svarsto K. Duderis. – Šiemet Lietuvoje turime daug pavyzdžių: Zokniuose iškelia Antrojo pasaulinio karo karių palaikus, mes čia atkasinėjame. Kitose Lietuvos vietose irgi tai darome, gatvių rekonstrukcijų daug, statybų daug. Gaila, bet dažniausiai statybininkai užsimerkia ir susitvarko tyliai. Šiuo atveju pasielgė labai sąžiningai: taip pildosi archeologinė informacija, yra ir žmogiškoji pusė.“
Su Šiaulių rajone dirbančiais archeologais sustoja pasikalbėti ir vietiniai – nurodo kitas galimas apylinkės senųjų kapinių vietas.
