Skiautinių menas nuvedė į Ganą

Skiau­ti­nių me­nas nu­ve­dė į Ga­ną

Šiau­lie­tei Ma­ry­tei Col­lard ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti Af­ri­kos vals­ty­bę Ga­ną ne­ti­kė­tai su­tei­kė jos ku­ria­mi skiau­ti­niai. Skiau­ti­nių meist­rė įvyk­dė gau­tą pra­šy­mą – iš Ga­nos au­di­nių pa­siū­ti skiau­ti­nius ame­ri­kie­čių įkur­tam mo­ky­mų cent­rui – ir pa­ti juos nu­skrai­di­no. Iš Ga­nos ji par­si­ve­žė net 44 met­rus au­di­nių.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Ne­ti­kė­ta ke­lio­nė

M. Col­lard vai­ši­na lauk­tu­vė­mis iš Ga­nos – ar­ba­ta ir vie­ti­nių bul­vių traš­ku­čiais. Apie ke­lio­nę pri­me­na Ga­nos meist­ro aus­tos juos­tos bei įvai­rias­pal­viai, įvai­rių raš­tų au­di­nių rie­ti­mai.

Ke­lio­nė į Af­ri­ką M. Col­lard bu­vo ne­ti­kė­ta ir ma­lo­ni do­va­na. Is­to­ri­ja pra­si­dė­jo, kai ame­ri­kie­tė Nan­cy, in­ter­ne­tu nu­si­pir­ku­si M. Col­lard skiau­ti­nių, pa­ra­šė pa­dė­ką ir pa­gy­ri­mą. Paaiš­kė­jo, kad mo­te­ris yra baž­ny­čios „Oa­sis of lo­ve“ pa­sto­rė. 2000 me­tais šios baž­ny­čios bend­ruo­me­nė įkū­rė mi­si­ją Ga­no­je ir ati­da­rė mo­ky­mų cent­rą „Oa­sis In­ter­na­tio­nal Trai­ning Cen­ter“.

Ame­ri­kie­tė iš­sa­kė pra­šy­mą: iš Ga­nos au­di­nių pa­siū­ti skiau­ti­nius, ku­rie bū­tų pa­ka­bin­ti cent­ro fo­jė. M. Col­lard su­ti­ko pa­siū­ti do­va­nai.

Taip į Šiau­lius at­ke­lia­vo me­džia­gos iš Ga­nos. M. Col­lard iš­siaiš­ki­no, kas bū­din­ga Af­ri­kos teks­ti­lei. Ji skirs­to­ma į tris rū­šis: ken­tė (au­džia dau­giau­siai vy­rai), ba­ti­ka (su vaš­ku) ir adink­ra (štam­puo­ta). Per­žiū­rė­ju­si teks­ti­lės pa­vyz­džius, skiau­ti­niams pa­si­rin­ko geo­met­ri­nius or­na­men­tus.

Abu skiau­ti­niai rugp­jū­tį bu­vo eks­po­nuo­ja­mi Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­jo­je vy­ku­sio­je pa­ro­do­je „Do­va­na“.

Iš pra­džių at­ro­dęs tar­si pa­juo­ka­vi­mas, kad pa­ti no­rė­tų at­vež­ti kū­ri­nius į Ga­ną, iš­si­pil­dė. „Nu­pir­ko­me bi­lie­tus“, – at­skrie­jo ži­nia iš to­li­mos ša­lies.

Lapk­ri­tį M. Col­lard še­šioms die­noms iš­skri­do į Va­ka­rų Af­ri­ko­je esan­čią ša­lį.

Gam­tos tur­tai

Į Ga­ną šiau­lie­tė at­skri­do nak­tį. Ry­te išė­ju­si į mo­ky­mų cent­ro bal­ko­ną prieš akis pa­ma­tė At­lan­to van­de­ny­ną.

Šiau­lie­tė džiau­gė­si pui­kiu lapk­ri­čio oru: tem­pe­ra­tū­ra sie­kė apie 30 laips­nių. Die­nos ir nak­ties tem­pe­ra­tū­ra be­veik ne­si­sky­rė.

Ša­ly­je yra du lie­tin­gi pe­rio­dai: ba­lan­dį-bir­že­lį ir rug­sė­jį-spa­lį. Vyk­da­ma į Ga­ną, M. Col­lard skie­pi­jo­si nuo dru­gio – nuo ma­lia­ri­jos skie­pų nė­ra.

Tai, kas pas mus au­ga ir žy­di kam­ba­riuo­se, Ga­nos va­ka­rų pa­kran­tė­je ve­ši lau­ke. Vai­sius no­ki­na man­gai, il­ges­nes nei suau­gu­sio žmo­gaus pė­dos ankš­tis au­gi­na pup­me­džiai, o ko­ko­sus ga­li­ma pa­siek­ti ran­ka.

Ga­na yra prie At­lan­to van­de­ny­no Gvi­nė­jos įlan­kos, ke­le­tas laips­nių į šiau­rę nuo pu­siau­jo, tarp Dramb­lio Kau­lo Kran­to ir To­go vals­ty­bių.

M. Col­lard ro­do Ga­ną že­mė­la­py­je: „Čia praei­na pu­siau­jas ir nu­li­nis die­no­vi­di­nis.“

Ga­na – bu­vu­si Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ko­lo­ni­ja, ofi­cia­li kal­ba ša­ly­je yra ang­lų. 1957 me­tais Ga­na pir­mo­ji iš Af­ri­kos vals­ty­bių pa­skel­bė ne­prik­lau­so­my­bę. Ša­ly­je gy­ve­na per 28 mi­li­jo­nus gy­ven­to­jų.

„Ša­lis tu­ri ge­rus re­su­rsus, ti­ki­si per 20 me­tų bū­ti tarp iš­si­vys­čiu­sių ša­lių. Po­li­tiš­kai Ga­na yra sta­bi­li, ša­lį val­do pre­zi­den­tas, bet gen­ty­se šiau­rė­je yra ir ka­ra­lių“, – sa­ko M. Col­lard.

Ga­na tur­tin­ga gam­tos do­va­no­mis: auk­su, dei­man­tais, aukš­tos ko­ky­bės naf­ta. Ša­lis yra vie­na iš di­džiau­sių ka­ka­vos pu­pe­lių tie­kė­jų.

Pa­ka­bi­no skiau­ti­nius

Pramp­ram kai­mas, ku­ria­me vei­kia ame­ri­kie­čių įkur­tas cent­ras, nuo sos­ti­nės Ak­ros nu­to­lęs per maž­daug 40 ki­lo­met­rų.

„Oa­sis of lo­ve“ baž­ny­čia, sa­ko M. Col­lard, nė­ra tra­di­ci­nė, bet gy­ve­na pa­gal Bib­li­ją ir daug dė­me­sio ski­ria bend­ruo­me­nei.

Mo­ky­mų cent­rą lan­ko apie 30 mo­ki­nių, ja­me įreng­tos ne tik kla­sės, bet vei­kia ir bib­lio­te­ka, vir­tu­vė.

Mo­ky­mų cent­rą vie­ti­niai lan­ko bai­gę pa­grin­di­nę ar­ba vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Cent­re mo­ki­niai mo­ko­si siu­vi­mo, fo­tog­ra­fi­jos ar dirb­ti kom­piu­te­riais, kad ži­nias ga­lė­tų pri­tai­ky­ti gy­ve­ni­me. M. Col­lard kal­bė­jo su vie­nu jau­nuo­liu, jis pla­nuo­ja sto­ti į uni­ver­si­te­tą.

„Bet tai – vie­ta ne­to­li sos­ti­nės. Prie van­de­ny­no yra la­biau­siai iš­si­vys­čiu­si ša­lies zo­na“, – sa­ko šiau­lie­tė.

M. Col­lard vieš­na­gės me­tu moks­lei­viams bu­vo ve­da­mi vers­lo eti­kos kur­sai. Jie bai­gė­si vers­lo pie­tu­mis, kad mo­ki­niai ži­no­tų, kaip elg­tis su įran­kiais.

„Nus­te­bi­no, kad vai­kai la­bai drau­giš­ki ir la­bai dė­me­sin­gi, vi­sas dė­me­sys nu­kreip­tas į tai, ko mo­ko­ma, jo­kių pa­si­stum­dy­mų, pa­juo­ka­vi­mų“, – sa­ko M. Col­lard.

Pas­ta­to fo­jė pa­puo­šė du M. Col­lard skiau­ti­niai iš Lie­tu­vos, pui­kiai de­ran­tys prie erd­vės ir per­tei­kian­tys vie­tos au­di­mo tra­di­ci­jas.

M. Col­lard pa­ren­gė pre­zen­ta­ci­ją apie Lie­tu­vą, pa­ro­dė, kaip siu­vo skiau­ti­nius. Vie­nas iš cent­ro lan­ky­to­jų nu­ste­bi­no ži­nio­mis apie Lie­tu­vos krep­ši­nį.

Švie­ti­mas Ga­no­je nė­ra pri­va­lo­mas. Vals­ty­bi­nės mo­kyk­los vei­kia, bet daž­niau­siai yra že­mes­nio ly­gio, nė­ra ge­rai ap­rū­pin­tos. Mo­kyk­las nė­ra leng­va pa­siek­ti, jei ne­gy­ve­ni mies­te.

Švie­ti­mo ir svei­ka­tos ap­sau­gos įstai­gos, kiek ma­tė M. Col­lard, su­si­ju­sios su ko­kia nors baž­ny­čia ar už­sie­nio or­ga­ni­za­ci­ja.

Vie­na ame­ri­kie­tė, daug me­tų Ga­no­je dir­ban­ti mo­ky­to­ja, nu­si­ve­žė M. Col­lard į mo­kyk­lą. Pas­ta­to lan­gai – be stik­lų. Tai – įpras­tas sta­ty­bos bū­das, kad ne­rei­kė­tų kon­di­cio­nie­rių, o karš­tį vai­ky­tų vė­jas.

Pre­ky­ba – pa­ke­lė­se

Se­na ir nau­ja, mo­der­nu ir ar­cha­jiš­ka – Ga­no­je vis­kas ša­lia.

Vie­ną die­ną Sue and Amb­ro­se iš mo­ky­mų cent­ro šiau­lie­tę pa­kvie­tė į eks­kur­si­ją.

Pa­ke­lė­se vyks­ta in­ten­sy­vi pre­ky­ba – par­duo­da­ma vis­kas: nuo mais­to iki bal­dų. Jei su­si­da­ro spūs­tis, su­sto­ja ma­ši­nos – pre­kei­viai ne­snau­džia ir siū­lo pirk­ti.

Ne­šu­lius vie­tos gy­ven­to­jai ne­ša ant gal­vos, ne­svar­bu, kas tai be­bū­tų – kad ir skal­bi­mo mil­te­liai. M. Col­lard ma­tė net ran­ki­nę siuvimo ma­ši­ną ant gal­vos ne­šan­čią mo­te­rį – ji ke­liau­ja siū­ly­da­ma siu­vi­mo pa­slau­gas.

Pa­si­siū­ti ga­li­ma ir pa­ke­lės siu­vyk­lo­je: pa­kan­ka pa­sa­ky­ti, ko no­ri – pa­siu­va iš akies.

Už­ra­šas pa­ke­lė­je „Break­fast“ pra­ne­ša, kad čia, prie ke­lio, ga­mi­na­mi pus­ry­čiai.

Įsi­min­ti­nas marš­ru­tas – ne tu­ris­tų ke­liais į tik­rą kai­mą. Kraš­to­vaiz­dis prie van­de­ny­no pri­me­na pre­ri­jas. Tols­tant pa­si­ro­do ne­di­de­li bao­ba­bai, pla­ta­nai.

Nuot­rau­ko­se M. Col­lard įam­ži­no įsi­min­ti­nus vaiz­dus: rau­do­no dir­vo­že­mio ke­lią su be­si­ga­nan­čio­mis avi­mis, se­no­vi­nes tro­be­les iš mo­lio, prie ke­lio džiūs­tan­čius pi­pi­rus, spal­vin­gas, di­džiu­les ka­no­jas.

Ke­liau­to­jai bu­vo su­sto­ję pa­žiū­rė­ti, kaip meist­rai skap­tuo­ja ka­no­jas iš vien­ti­so me­džio.

Yra ir ki­to­kia Ga­na. Pra­ban­ga dvel­kė ap­lan­ky­tas „Co­co­nut Poin­te Villa&Beach“ ku­ror­tas, jo pa­plū­di­my­je ple­vė­suo­ja JAV vė­lia­va.

Sos­ti­nė­je Ak­ro­je iš­ki­lę stik­lo pa­sta­tai, o de­ga­li­nės „Shell“ ar grei­to mais­to res­to­ra­nų tink­las KFC su­glu­mi­na: čia Ga­na ar bet ku­ri ki­ta ša­lis?

Au­di­nių ro­jus

Di­de­lį dė­me­sį ke­lio­nė­je M. Col­lard sky­rė teks­ti­lei, ku­ri ir su­tei­kė ga­li­my­bę ap­si­lan­ky­ti Ga­no­je.

Su­si­ti­ko su 70-me­čiu ken­tės au­dė­ju, ku­ris au­džia nuo dvy­li­kos me­tų. Vy­ras dir­ba ne tik ran­ko­mis, bet ir ko­jo­mis. Siū­lus ren­ka be aki­nių, nie­ko ne­skai­čiuo­da­mas – taip įgu­dęs.

Ken­tė, sa­ko M. Col­lard, yra bran­giau­sia me­džia­ga. Au­dė­jai au­džia il­gas juos­tas, jas su­siu­va į iš­ti­si­nį au­di­nį. Iš au­di­nio siu­va­mi dra­bu­žiai iš­kil­mėms. Nau­do­ja­mos ir pro­gi­nės juos­tos, pa­vyz­džiui, iš­leis­tu­vėms.

Šiau­lie­tė ro­do kruopš­čiai išaus­tą juos­tą – ji kai­na­vo apie 10 eu­rų, pa­gal vie­tos kai­nas tai yra la­bai bran­gu.

Au­dė­jas iš nuo­trau­kos įver­ti­no M. Col­lard mo­ky­mų cent­rui pa­do­va­no­tus skiau­ti­nius: dar­bas ati­tin­ka vie­tos tra­di­ci­ją.

M. Col­lard lan­kė­si ir ame­ri­kie­čių įkur­to­je or­ga­ni­za­ci­jo­je „Glo­bal ma­mas“, jo­je įdar­bin­tos mo­te­rys už­sii­ma ba­ti­ka: au­di­nius nu­da­žo, su­ker­pa, pa­siu­va ir iš­siun­čia po vi­są pa­sau­lį.

Ba­ti­ką ku­ria se­no­vi­niu bū­du: ver­da vaš­ką ir štam­puo­ja au­di­nį. Anks­čiau štam­pus da­ry­da­vo iš me­džio, da­bar – iš putp­las­čio. Jis ne toks pa­tva­rus, kaip me­dis, bet ge­riau įsi­ge­ria vaš­kas ir ga­li­ma ke­lis kar­tus at­spaus­ti. Vaš­ką nuo au­di­nio rei­kia nu­vir­ti, kad iš­tirp­tų. Nug­rieb­tas vaš­kas vėl su­sting­do­mas ir var­to­ja­mas iš nau­jo. Ga­liau­siai me­džia­ga iš­džio­vi­na­ma, su­ker­pa­ma ir su­siu­va­ma.

Kaip ga­mi­na­mi stik­lo ka­ro­liu­kai, šiau­lie­tė pa­ma­tė dirb­tu­vė­se. Ža­lia­va ka­ro­liu­kams – vy­no bu­te­liai. Dar­bas sun­kus – stik­las su­grū­da­mas iki mil­te­lių, į juos įpi­la­ma da­žų. For­mos yra dvie­jų rū­šių: be sky­lu­čių ir su sky­lu­tė­mis (ka­ro­liu­kas be sky­lu­čių per­du­ria­mas, kol stik­las karš­tas).

For­mos de­da­mos į kros­nis, mil­te­liai su­si­ly­do ir tam­pa ka­ro­liu­kais. Ka­ro­liu­kai par­duo­da­mi kaip ža­lia­va ar­ba iš jų ve­ria­mi pa­puo­ša­lai. Mar­gi­na­mi ran­ko­mis.

Dar vie­na vieš­na­gė – di­de­lia­me med­vil­nės kom­bi­na­te. Ja­me fo­tog­ra­fuo­ti ne­bu­vo lei­džia­ma.

„Ne­pap­ras­to gro­žio af­ri­kie­tiš­kos me­džia­gos! Pa­ro­dė vi­są pro­ce­są: iki už­de­da­mų eti­ke­čių ir su­pa­ka­vi­mo“, – eks­kur­si­ja fab­ri­ke džiau­gia­si M. Col­lard.

Lai­min­ga die­na šiau­lie­tė va­di­na ap­si­pir­ki­mą au­di­nių par­duo­tu­vė­je: į Šiau­lius par­ke­lia­vo 44 met­rai me­džia­gų.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ma­ry­tės Col­lard ken­tės raš­tus at­kar­to­jan­tys skiau­ti­niai va­sa­rą bu­vo eks­po­nuo­ja­mi pa­ro­do­je Šiau­lių uni­ver­si­te­to Dai­lės ga­le­ri­jo­je.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Ma­ry­tė Col­lard vie­šė­jo pas ken­tės au­di­mo meist­rą.

Ga­nos sos­ti­nės Ak­ros vaiz­das.

To­kią Ga­ną pir­mą ry­tą iš bal­ko­no pa­ma­tė Ma­ry­tė Col­lard.

Ame­ri­kie­čių įkur­tas tarp­tau­ti­nis mo­ky­mų cent­ras Ga­no­je, Pramp­ram kai­me.

Pup­me­džio der­lius.

Ma­ry­tės Col­lard skiau­ti­niai pa­puo­šė mo­ky­mų cent­ro pa­sta­to fo­jė.

Ma­ry­tė Col­lard su mo­ky­mų cent­ro moks­lei­viais įsiam­ži­no prie do­va­no­tų skiau­ti­nių.

„New World Fas­hion“ – pa­ke­lės siu­vyk­la.

Pa­ke­lė­je ga­li­mas įsi­gy­ti ir bal­dų.

In­ten­sy­vi pa­ke­lės pre­ky­ba.

Kai­rė­je – se­na mo­lio tro­be­lė, de­ši­nė­je – nau­jo­ji sta­ty­ba.

Ne­di­de­lio mies­te­lio eis­mas.

Ka­no­jos skap­tuo­ja­mos iš vien­ti­so me­džio.

Vaš­ku štam­puo­ja­mas au­di­nys.

Ba­ti­kos tech­ni­ka iš­mar­gin­tas au­di­nys.

Stik­lo ka­ro­liu­kai ga­mi­na­mi su­try­nus bu­te­lius iki mil­te­lių ir juos iš­ly­džius aukš­to­je tem­pe­ra­tū­ro­je.

Ga­nos teks­ti­lės spal­vos ir raš­tai.