Naujausios
Išskirtinės varžybos
Advokato R. Dobrovolskio kabineto spintoje sudėti varžybų trofėjai – įveiktų trasų istorija. Kiekvienas pasiekimas vertas atskiro pasakojimo, kupino azarto, aistros, užsidegimo.
Paprašytas į pokalbį savo apdovanojimus atsineša ir Benas – kolekcija po kiekvienų varžybų vis pasipildo. Ant medalių vaizduojama Spartos simbolika – kario šalmas, ištvermės, jėgos, valios, pergalės ženklas.
Naujausias Beno medalis – iš Čekijoje vykusių varžybų. Čia vaikinas įveikė „Trifecta“ savaitgalio iššūkį: pirmą dieną laimėjo trečiąją vietą „Spartan Beast“ trasoje (21 kilometras ir 30 kliūčių, rezultatas – 2 valandos 59 minutės 36 sekundės). Kitą dieną finišavo dar dviejose trasose – „Spartan Super“ (10 km ir 25 kliūtys) ir „Spartan Sprint“ (5 km ir 20 kliūčių).
R. Dobrovolskis supažindina su išskirtinių Spartano varžybų istorija. Jų sumanytojas – amerikietis Joe De Sena. Ekstremalaus sporto mėgėjams jis 2007 metais Amerikoje pasiūlė „Mirties kelią“ – išgyvenimo varžybas, kai dalyviams sudėtingas užduotis tenka įveikti per kelias paras. Pirmosioms varžyboms pasiryžo aštuoni dalyviai, baigė tik trys. Organizatorius suprato, kad „Mirties kelias“ yra per sudėtingas ir užduotis palengvino – 2010 metais įvyko pirmosios Spartano varžybos. Šių varžybų sumanymas nukelia į antikinę Graikiją, simbolizuoja kovotojo dvasią ir pasirengimą.
Spartanas iš JAV atkeliavo ir į Europą. Kasmet lapkričio pirmąjį savaitgalį vyksta Pasaulio čempionatas Graikijoje, Spartoje, kur varžytis susirenka atrankas įveikę sportininkai. Vyksta grandiozinis šou, pirmąją dieną visų šalių atstovai dalyvauja eisenoje su vėliavomis, pristatomi sportininkai.
Kuo daugiau sportininkai būna sudalyvavę varžybų, tuo daugiau turi galimybių Pasaulio čempionate gauti Spartos šalmą, ietį, apsiaustą.
Europoje Spartano varžybos organizuojamos įvairiose valstybėse – Čekijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Graikijoje, Italijoje, Vokietijoje, Andoroje, bet iki Lietuvos dar neatkeliavo – jas surengti nėra pigus malonumas. Iš Lietuvos į šias varžybas važinėja iki penkiasdešimties žmonių.
Spartano varžybas sudaro skirtingų nuotolių bėgimai su keliasdešimt kliūčių. „Sprint“ – ne mažiau 5 kilometrų ir ne mažiau 20 kliūčių, „Super“ – ne mažiau 10 kilometrų ir 25 kliūčių, „Beast“ – ne mažiau 21 kilometro ir 30 kliūčių bei „Ultra“ – ne mažiau 50 kilometrų ir 60 kliūčių. Dalyviai skirstomi pagal lygius: elitas, amžiaus grupės, „Open“ grupė mėgėjams.
Į varžybas dažnai atvažiuoja šeimos, daugiausiai 25–40 metų amžiaus žmonės, atsiveža vaikų, tad organizuojamos ir 2–3 kilometrų varžybos.
Benas varžosi amžiaus grupėje nuo 15 iki 17 metų, Ramūnas – nuo 40 iki 44 metų.
Sudėtingos kliūtys
Spartano varžybų organizatorių parengtos kliūtys – įspūdingos. Sportininkams tenka ne tik ištverti ledinį vandenį, bėgti aukštikalnėse, bet ir nešti 30 kilogramų maišą, 20 kilogramų kibirą, 50 kilogramų grandinę, 60 kilogramų akmenį – ne visiems pavyksta pakelti tokias sunkenybes, kad ir kiek pastangų bedėtų. Trasoje reikia lipti virve mažiausiai 7 metrus, tempti vežimėlį, pakrautą 70 kilogramų svorio, 100 kilogramų sveriančią kliūtį perversti ir vėl sugrąžinti atgal, virve iškelti 80 kilogramų maišą, o paskui lėtai nuleisti, įveikti sieneles, lygiagretę, taiklumą įrodyti metant ietį į žmogaus figūrą, padarytą iš šieno kupetos – spartietis-spartanas turi nugalėti priešą. Ir tai – tik dalis kliūčių.
„Pavyzdžiui, paskutinėse varžybose startavome 700 metrų aukštyje virš jūros lygio, mažiausiai du kartus reikėjo užbėgti į aukščiausią kalvos tašką, esantį virš 1 200 metrų, su maišu“, – sako R. Dobrovolskis.
Nesvarbu, ar sportininkui 16, ar 60 metų – užduotys, svoriai trasoje yra tie patys. Kiek lengvesni svoriai, skirti moterims.
„Jei užduoties neįveiki, gauni baudos taškus – atlikti „burpius“ (pritūpimas, atsispaudimas, pritūpimas, šuolis – red. past.), teisėjai sektoriuje skaičiuoja laiką“, – varžybų specifiką paaiškina R. Dobrovolskis.
Benui kai kurias užduotis dar sunku atlikti, nes pritrūksta jėgos.
„Pastaruoju metu daug bėgioju, bet tėtis skatina daugiau eiti į treniruotes ir stiprinti kūną“, – sako vaikinas. Nemėgstamiausia jo užduotis varžybose – įveikti vandens kliūtis. Šiemet teko panerti ir į 7 laipsnių temperatūros vandenį.
„Sportininkai dėvi apsaugines liemenes, nes kūnas po bėgimo sukaitęs, širdies darbas intensyvus, o staiga šoki į ledinį vandenį. Kūnui šokas“, – sako R. Dobrovolskis.
Varžybose yra numatytas ir laiko limitas – atsilikęs sportininkas iškrenta iš varžybų.
Įtraukė pirmosios varžybos
Kaip tėvo ir sūnaus gyvenime atsirado neįprastos Spartano varžybos? R. Dobrovolskis šypsosi: viskas prasidėjo, kai Šiauliuose pradėjo lankyti klubą „SunCity CrossFit“ pas trenerius Mindaugą Rupšį ir Raimondą Rupšį. Klubas organizavo kelionę į Čekiją, į Spartano varžybas. Tai buvo 2019 metų birželio 13 diena. R. Dobrovolskis savo pasirodymu nustebino trenerį Mindaugą: tąkart varžybose dalyvavo 2 300 žmonių, o debiutanto rezultatas buvo tarp pirmųjų 400 finišavusiųjų.
Azartas nebepaleido – grįždamas autobuse R. Dobrovolskis jau ieškojo, kur vyks kitos varžybos – iššūkis įveikti trasą ir save, dalyvių masiškumas iškart įtraukė ir nebepaleido.
Benas sportuoti pradėjo anksti – pirmoji sporto šaka buvo lauko tenisas, paskui – plaukimas, po jo – iki dabar labai mėgstamas krepšinis, treniruotes lankė nuo 2 iki 8 klasės. Galiausiai tėtis pakvietė į „CrossFit“ treniruotes – taip atsirado Spartanas.
Pirmasis vaikino startas buvo 2019 metų rugpjūtį Lenkijoje. Pradėjo nuo 3 kilometrų trasos ir, kaip tėtis, po pirmųjų varžybų jau laukė antrųjų. Šiemet, prabėgus dvejiems metams nuo pirmojo išbandymo, Čekijoje jau įveikė 22 kilometrų trasą.
„Prisimenu, po pirmųjų varžybų, įveikus 3 kilometrus, jau buvo sunku. O šiemet, nubėgęs 22 kilometrus, jaučiausi pilnas azarto, o po žinios, kad esu trečias, atsirado šypsena veide“, – sako septyniolikmetis.
Įspūdingiausios Benui tos varžybos, kuriose užėmė prizines vietas. Šiemet sėkmingai finišavo ne tik Čekijoje – Slovakijoje iškovota 3 vieta, Ukrainoje laimėtos dvi pirmosios vietos. „Konkurencija Kijeve nebuvo didelė, bet noras laimėti buvo didelis“, – sako Benas.
Ant nugalėtojų pakylos Benas žengia su Lietuvos vėliava.
„Man didžiausias džiaugsmas, kad Benas užsikabino“, – šypsosi tėtis.
R. Dobrovolskis skaičiuoja, kad šiemet iš lietuvių Spartano varžybose sudalyvavo daugiausiai kartų, šešiose šalyse įveikė septyniolika trasų (iš jų – penkias „Trifecta“). Įdomi patirtis buvo varžybos Italijoje, prie Riminio, kur kalnus pakeitė smėlėta pakrantė: dalyviams paplūdimyje teko laviruoti ir tarp saule besimėgaujančių poilsiautojų.
„Nesustok“
2020 metais R. Dobrovolskis pasiryžo ir Čekijoje įveikė „Ultra“ trasą – 52 kilometrus su 76 kliūtimis. Nuotykis truko 10 valandų 56 minutes 15 sekundžių.
Šiemet stojo akistaton su dar vienu ekstremaliu išbandymu. „Nesustok...“ – taip pavadino įrašą feisbuke pǫ vasaros pabaigoje vykusių varžybų Slovakijoje. Per trisdeš̌imt valandų jis įveikė ultra bėgimą – 54 kilometrus (su daugiau kaip 3 kilometrų vertikaliu kilimu) bei 66 kliūtimis. Kiek pailsėjęs, startavo dar dukart: nubėgo 11,5 ir 7,5 kilometrų, vėl įveikdamas kliūtis.
Ultra bėgimo trasą nugalėjo per 10 valandų 30 minučių ir 4 sekundes. Visų trijų trasų statistika: per 14 valandų nubėgti 73 kilometrai su 90 kliūčių, atlikta 330 „burpių“ už neįveiktas 11 kliūčių.
„Ž̌vilgtelė̇jus atgal, vis dar oda pašiurpsta, prisiminus ledinius kalnų šaltinių suformuotus tvenkinius, per kuriuos reikė̇jo plaukti, vaizdus, kai po kojomis matėsi tiršti ir minkšti kaip patalai, balti debesys, dengiantys slėnį, į kuriuos taip norisi šokti nuo kalno viršūnės, tyrą orą, užpildantį plaučius, sengires, kuriose drėgmės ne mažiau nei turkiškoje pirtyje... Bet be šių malonių prisiminimų prisimenu ir raumenų skausmą, ir troškulio pojūtį, ir nuovargį bei dar ir šiandien galvoje lyg aidu skambantį savo paties balsą, tą parą kartojantį vieną žodį – NESUSTOK... Taip, neneigsiu, jog šis žodis buvo dažnas mano pakeleivis, toks dažnas, kad dar šiandien matau jo tolstantį šešėlį... Dažnai kartodamas NESUSTOK suvokiau, jog kiekvienas mažas žingsnis mane artina tikslo link, nors, kaip ir bebūtų tuo metu sunku kilti į kalną ar leistis nuo jo, tas besikartojantis NESUSTOK privertė dar kartą susimąstyti, jog alinantis iššūkis – tai tik suspausta gyvenimo kelio akimirka, kai mes visi, eidami savo pasirinktu keliu, tai kylame, tai leidžiamės, jausdami malonumus ir žavesį, patirdami nusivylimus ir abejingumą, bet gi, svarbiausia, NESUSTOTI, nes sustojus gi, mūsų siekiami tikslai tikrai nepriartės... Sustojus nemalonios akimirkos nedings ar širdį glostanti emocija neužsibus visam laikui... tad tiek sau, tiek Jums visiems sakau, NESUSTOKIT, „valgykite gyvenimą“, skanaukite jį, nors ne visi tie skoniai mus tenkina“, – po įveikto dar vieno iššūkio rašė R. Dobrovolskis.
Šių metų sezonas baigėsi varžybomis Čekijoje. Dėl pandemijos dalyvių sumažėjo – varžėsi apie 1 800 sportininkų. Visas tris trasas baigė 564 dalyviai, bendroje įskaitoje R. Dobrovolskis užėmė 99 vietą, o savo amžiaus grupėje buvo 19-tas. Benas bendroje įskaitoje finišavo 84-as.
„Nėra fokusavimasis į vietas, labiau – į procesą, savęs realizavimą, tai ne tik sportas, bet gyvenimo filosofija“, – apibendrina R. Dobrovolskis.
Nauji tikslai
„Šiame sporte yra kelios dedamosios – jėga, bėgimas, ištvermė, technika, psichologija, savęs grūdinimas“, – vardija R. Dobrovolskis, intensyviai sportuojantis penktus metus. Pokalbio dieną per pietus jis jau buvo nubėgęs 10 kilometrų, kitą dieną buvo suplanuota treniruotė klube, paskui – baseinas. Sportinė įranga laukia ir namie.
„Nors per pandemiją klubai užsidarė, niekas netrukdė daug bėgioti. Vyko ir nuotolinės treniruotės“, – apie pasirengimą varžyboms sako R. Dobrovolskis. Šiemet jis jau yra nubėgęs virš 1 700 kilometrų. Per mėnesį – mažiausiai 200 kilometrų.
Kas toliau?
Pavasarį sportininkų vėl laukia varžybos, pirmasis startas numatytas Ukrainoje, Bukovelyje. Paskui – Andora, Vokietija, Prancūzija. R. Dobrovolskis atsargus – planus gali sujaukti pandemija, varžybos Anglijoje tebėra nukėlinėjamos nuo 2019 metų.
Bet didžioji svajonė ir tikslas – patekti į Pasaulio čempionatą ir nuvykti į Spartą. Ten, iš kur tebesklinda kovotojų legenda.
