Šimtametei svarbu, kad ją suptų žmonės

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Jurdaičių socialinės globos namų direktorė Adelė Pociuvienė šimtametei Joanai Stankutei linkėjo visko po šimtą: apkabinimų, bučinių, pasisėdėjimų, gerų žinių, norų išsipildymų...
Jurdaičių socialinės globos namuose (Joniškio rajonas) gegužės 10-ąją vyko šventė – šimto metų sukaktį pasitiko šių namų senolė Joana Stankutė. Guvi močiutė su jauduliu priėmė sveikinimų puokštes, klausėsi gausių linkėjimų, prieš tai artimiems darbuotojams užsiminusi ir nustebinusi klausimu: „O tai kas mane prižiūrės, jeigu aš dar ilgai gyvensiu?“

Tėvams mirus priglaudė svetimi žmonės

Šimtametė Joana Stankutė kilusi iš Šiaulių rajono Daržiškių kaimo. Ją pažinojusi Raudėnų seniūnijos Pažižmėlių seniūnaitė Janina Samienė pasakojo, kad Joana Stankutė augo kartu su jaunesniu broliu. Vėliau socialinės globos namų darbuotojos minėjo, kad neretai jį prisimena, bet jau mintyse klaidžiodama vadina vaikeliu, sūneliu. Brolis anksti mirė, liko ji viena su tėveliais. O kai jų neteko, pačiai buvo sunku pasirūpinti savimi, tad pas save priglaudė netoliese esančio Švendrių kaimo gyventojai. Sena trobelė Daržiškėse buvo nugriauta.

„Mums netoli Telšių rajonas, todėl Joana žemaičiuoja. Švendriuose aš gyvenau už kelių šimtų metrų nuo sodybos, kurioje Eugenija Glodenienė ją globojo. Buvo tyli, darželių, gėlių mėgėja, dažnai po juos tupinėdavo, tvarkydavo. Vėliau buvo kita globėja, taip pat padėjo socialinė darbuotoja. Bet tai jau buvo seniai, po to iki šiol Joanos nemačiau gal dvidešimt metų“, – prisiminė kraštietė J. Samienė.

Mėgsta muziką ir žmones

Maždaug tuo metu J. Stankutė pasiligojusi pateko į Meškuičių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, o iš ten prieš dvidešimt metų atkeliavo į Jurdaičių socialinės globos namus. Įsikūrė kambaryje kartu su dviem jaunesnėmis gyventojomis. Ypač gerai ji sutaria su penkiasdešimtmete Vilyte, ją laiko kaip savo dukra.

Pasak socialinės darbuotojos Daivos Urmonienės, šimtametė Joana labai draugiška, bendraujanti, mėgsta kompaniją, žmones. Gal todėl dar prieš jubiliejų klausė visų: „Kas mane prižiūrės, jei aš ilgai gyvensiu?“

„Joana kas rytą visus pasitinka su gera nuotaika ir žibančiomis akimis. Kiekvieną darbuotoją pakalbina: „Ar tu atėjai? Aš jau atsikėliau“, – sakė D. Urmonienė.

Senolė ilgaamžiškumo recepto nežino, viską mėgsta, viską valgo, o ypač – silkę, saldumynus. Mielai paragavo ir šventinio torto. Sveikata nesiskundžia, tik jau sunkiai vaikšto, tad juda su vaikštyne ar neįgaliojo vežimėliu.

Močiutei įdomu stebėti aplinką, kažką pamatyti, tad gal bent tikisi pajausti, kas ten viduje tekstuose slepiasi, vartydama knygas ir žurnalus, glostydama puslapius, nes nei skaityti, nei rašyti ji nemoka.

Patinka Joanai muzika, tad nuolat klausosi radijo, ypač apsidžiaugia, kai išgirsta akordeonu grojantį užimtumo specialistą Liną Užkuraitį.

Gausūs sveikinimai

Senolę su garbinga sukaktimi sveikino ne tik dabar jau artimiausiais tapę Jurdaičių socialinės globos namų direktorė Adelė Pociuvienė, socialiniai darbuotojai ir gyventojai, parodę šešėlių spektaklį „Gyvenimo ratas“, bet ir Skaistgirio seniūnė Virginija Kaikarienė, Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius. Atvyko ir svečių iš Šiaulių rajono, iš kurio Joana Stankutė kilusi. Raudėnų seniūnijos seniūnas Antanas Venckus pažymėjo, kad jų krašto senoliai stiprūs. Prieš kurį laiką teko sveikinti dar vieną tokio pat amžiaus gyventoją. Įdėmiai išklausiusi sveikinimo žodžius, priėmusi gėles, ji atsistojo ir nuėjo į virtuvę, iš kur netrukus pasigirdo puodų barškinimas. Močiutė išalko ir nusprendė po ceremonijos iškart daug nekalbėjusi pasistiprinti.

Taip pat sveikino Raudėnų seniūnijos socialinė darbuotoja Rasa Gricienė, Pažižmėlių seniūnaitijos seniūnaitė Janina Samienė.