Naujausios
Šimtametės didžiausias turtas – jos gausi šeima
Iš penkių vaikų šeimos kilusios Elzbietos Juozapaitienės kraitis ne menkesnis – 5 vaikai, 9 anūkai, 15 proanūkių ir viena proproanūkė. Senolė džiaugėsi, kad gausi šeima – didžiausias jos turtas. Visus labai myli, aplankyta nuglosto. Sako: „Jie visi – mano mylimieji.“ Užsienyje ar Vilniuje gyvenantys artimieji parvykę skuba aplankyti močiutės.
Šimtametės Elzbietos tėviškė – Jurgaičių kaimas Šiaulių rajone, šalia Kryžių kalno. Čia ji sukūrė šeimą ir užaugino dvi dukras ir tris sūnus. Tačiau pragyvenusi kaime 54 metus, 1992 metais su šeima persikėlė į Šiaulių miestą, o 2006 metais įsikūrė bendravardės jaunesnės dukros Elzbietos Ramanauskienės namuose.
Dukra pasakojo, kad jos sūnui palikus namus, jo kambaryje apsigyveno mama. Didelių rūpesčių senolė nekėlė, sveikata stipriau nešlubavo. Tik prieš pusantrų metų patyrė traumą, susižeidė koją, tad dabar nebevaikšto.
52 metus trukusią Elzbietos Juozapaitienės santuoką 2000-aisiais nutraukė vyro mirtis. Jau daugiau nei 20 metų moteris yra našlė. Prieš 13 metų teko palaidoti sūnų.
Moters dukra pasakojo, kad vaikystė nebuvo lengva. Kaime gyvenusi šeima turėjo tiek savo darbus nudirbti, tiek kolūkio normas įvykdyti. Visi penki vaikai buvo gimę pamečiui. Lepinimams laiko nebuvo. O išvykę mokytis vasarą vis skubėdavo pas tėvus padėti žemės ūkio darbuose – ir šieno vežimus mindavo, ir rugius rišdavo, ir gyvuliais rūpindavosi.
Nežiūrint nelengvos kasdienybės dukra pabrėžia, jog mamos namuose visada buvo tvarkinga, ji mėgo šeimininkauti, buvo puiki šeimininkė, kepė ypač gardžią duoną.
Ir dar, senolė Elzbieta visuomet mėgo pasipuošti. Prisiminė seną istoriją. Jos vestuvių metu tuokėsi iškart dvi poros – vedė du broliai. 1947-ųjų speiguotą sausį buvo labai šalta. Bažnyčioje Elzbieta vienintelė nusivilko paltą, nes prie altoriaus norėjo būti puošni.
Išgyveno karą, linkėjo, kad daugiau jo nebūtų
Elzbietos giminėje tokių ilgaamžių daugiau nėra. Ilgaamžiškumo recepto nežino, nes nei mitybos labai žiūrėjo, nei kažkokį ypatingą gyvenimo būdą rinkosi.
Savo 100 metų jubiliejų senolė Elzbieta šventė du savaitgalius. Vieną sulaukė 15 svečių ir kitą – ne mažiau. Dukra sako, kad vienu metu tiek susiderinti laiką tokiai didelei šeimynai, tiek sutilpti bute yra sunku. Tačiau močiutė mėgsta dėmesį, tad ir svečiai jos nevargina. Išvydusi ją aplankiusį būrelį žurnalistų, Elzbieta nudžiugo: „Mane pamatys visa giminė?“
Moteris džiaugėsi Savivaldybės atstovų dėmesiu. Perrišta jubiliejine juosta, apdovanota gėlėmis ir pinigine dovana, šimtametė linkėjo visiems šiauliečiams būti laimingiems ir gyventi taikoje.
Ilgaamžė domisi įvykiais, žiūri televizorių, klausosi radijo.
„Kai pasižiūriu televizorių, kad vyksta karas – verkiu, žudo žmones. Vieną karą mačiau savo akimis, labai baisu. Labai! Slapstėmės, kėlėmės iš vietos į vietą, ačiū Dievui, likome gyvi. Dabar kas vyksta yra dar baisiau”, – sakė šimtametė Elzbieta.
Prieš gerą mėnesį abi Elzbietas sugriebė kovidas. Dukra pasakojo, kad nors močiutė buvo neskiepyta ir labai garbingo amžiaus, sirgo lengviau už ją.
Šimtametė Elzbieta sakė, kad jos gyvenimas nebuvo lengvas, laukė šviesios dienos ir dėkojo Dievui, kad sulaukė.
