Naujausios
Jubiliejinė idėja
Viendienės „Resurrexit“ dovanojimo ir sodinimo renginyje Botanikos sode dalyvavo koncertinės įstaigos Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ direktorė Nijolė Saimininkienė su kolektyvo atstovais, selekcininkas E. Misiukevičius, Botanikos sodo direktorius Martynas Kazlauskas.
„Manome, kad šis įvykis ir festivaliui dedikuotas bei jo vardu pavadintas augalas yra svarbus bei reikšmingas ne tik valstybiniam chorui „Polifonija“, bet ir Šiaulių miestui – „Resurrexit“ yra Šiaulių miesto reprezentacinis renginys“, – sako Julija Kot-Kazymirko, koncertinės įstaigos kultūrinės veiklos vadybininkė.
Šių metų balandį „Polifonija“ suorganizavo jau 40-ąjį festivalį „Resurrexit“. Organizatoriai nusprendė, jog jubiliejų reiktų įprasminti ne tik tradiciniais renginiais, koncertais, bet ir kažkuo unikaliu. Gėlės idėją pasiūlė įstaigos projektų koordinatorė Vita Butvilienė. Gėlės žiedas derėjo su pavasariu, prisikėlimu, Velykomis, bundančia gamta. „Polifonijos“ atstovai susisiekė su Botanikos sodu, jo direktorius Martynas Kazlauskas pasidalijo aktyvių gėlių selekcininkų Lietuvoje kontaktais.
E. Misiukevičius entuziastingai sutiko prisidėti prie idėjos įgyvendinimo, atsiuntė gėlių nuotraukų. Pasak J. Kot-Kazymirko, buvo pasirinktas žiedas, simbolizuojantis pirmųjų pavasario žiedų spalvą, o jo tvirtumas siejamas su festivalio ilgaamžiškumu.
„Vėliau sekė procedūra pavadinimą įteisinti. E. Misiukevičius skubos tvarka tai sutvarkė ir jau prieš pat festivalį turėjome gėlę, pavadintą „Resurrexit“ vardu. Bet augalas dar buvo mažas, lauke dar buvo šalta, tad laukėme, kol galėsime šį augaliuką Šiauliuose pasodinti. Kadangi augalas yra unikalus, reikia saugoti jo genetinę informaciją, jis vienetinis, dar nedaug išvesta, tik keli augaliukai yra, mes nesiryžome priimti savo globai, šią misiją patikėjome Šiaulių botanikos sodui. Gėlė rado simbolišką vietą, prie scenos. Festivaliui dedikuota gėlė žydės ten, kur vyksta įvairūs kultūriniai ir edukaciniai renginiai“, – sako J. Kot-Kazymirko.
Didelės kantrybės rezultatas
Į Botanikos sodą E. Misiukevičius viendienę „Resurrexit“ atvežė jau su žiedynu, jei viskas gerai, liepos mėnesį gėlė turėtų sužydėti.
Selekcininkas džiaugiasi pirmą kartą sulaukęs prašymo dedikuoti savo išvestą veislę festivaliui.
Kuo ypatinga viendienė „Resurrexit“? „Atsirinktas augalas beveik 10 metų stebimas, jis visomis savybėmis lenkia jau esamas veisles, turi patrauklius žiedus, šviesios gelsvai kreminės spalvos su ryškesniu apvadu, su žaliomis žiotimis, vidutinio ūgio, žydi sezono viduryje. Graži, patraukli veislė“, – sako selekcininkas.
Viendienės – E. Misiukevičiaus aistra.
„Skambiai galima pasakyti, kad daugiau nei pusę savo gyvenimo užsiimu viendienėmis. Tai – pirmasis augalas, kurį aš pats esu gavęs, auginęs ir puikiai su juo sekėsi, atradau didelę įvairovę, likimo dovana, kad susipažinau su žmogumi, kuris užsiima jų selekcija, pamokė mane, kaip su tuo dirbti ir pats stengiausi tobulėti ir kurti naujas viendienių veisles.“ E. Misiukevičius jau yra sukūręs 78 viendienių veisles.
Kaip vyksta naujos veislės kūrimo procesas?
„Atrenkami du geriausi tėvai: mama dažniausiai būna geriausiai auganti, pats gražiausias augalas, o tėtis, kurio žiedadulkės naudojamos, dažniausiai būna su gražiais žiedais. Atliekamas kryžminimas, surenkamos sėklos, sėjama ir po 3–4 metų augalas pirmą kartą sužydi. Tada jau 3–5 metus yra stebima, ar nesikeičia savybės, renkami duomenys apie sėjinuką, būsimą veislę. Galiausiai, jeigu viskas stabiliai auga, puikiai žiemoja, augalas atitinka šiuolaikines tendencijas, galima jį registruoti. Tam reikia beribės kantrybės. Kiti lengvai pavydi: tas tai kantrybės turi daugiau nei visi“, – juokiasi E. Misiukevičius.
Doktorantūroje studijuojantis E. Misiukevičius yra įsikūręs Kauno rajone, Ežerėlyje. Jo kolekciją sudaro beveik 850 viendienių veislių, o su sėjinukais būtų apie 10 tūkstančių augalų. Sezono metu selekcininkas priima lankytojus, veda edukaciją.
Ne tik graži, bet ir valgoma gėlė
E. Misiukevičius noriai dalijasi žiniomis apie viendienes. Viendienės yra atkeliavusios iš Kinijos, Japonijos, Kurilų salų Rusijos dalies, Pietų Korėjos – daugiausia azijietės. Gerai auga įvairiose žemėse, įvairiame dirvožemyje. Tinkamiausias priemolis, kur gerai išsivysto šaknų sistema. Gerai auga ir lengvai užmirkstančiose, ir lengvai drenuojamose vietose, tik sunkiai pakelia sausras. Sausros metu gali mažiau žydėti arba išvis nežydėti. Bet augalas neįnoringas, lengva prižiūrėti, nereikia žiemą iškasti, žydi kiekvienais metais.
„Ir nors vienas žiedas žydi vieną dieną, bet pats keras žydi mėnesį, pusantro. Yra šiuolaikinių veislių, kurios žydi pakartotinai. Rekordininkė pas mane yra žydinti beveik tris mėnesius, žiedynas paskui žiedyną“, – sako selekcininkas.
Jei augalas nežydi, Edvinas rekomenduoja atkreipti dėmesį, ar nėra per giliai pasodintas. Augalas nuo šaknies kaklelio užkasamas tik per 1 centimetrą, jeigu giliau – leidžia lapus, žiedų nebūna. Kita priežastis – gali trūkti maisto medžiagų. Pavasarį reiktų patręšti kompleksinėmis pavasarinėmis trąšomis ir dar paberti truputėlį magnio sulfato, tai paskatintų žydėjimą, geresnį žiedų išsiskleidimą, gausesnį žydėjimą.
Senose sodybose, sako E. Misiukevičius, auga rausvoji viendienė. „Šiuolaikinės veislės labai skiriasi nuo rausvosios viendienės, apie kurią esame įpratę sakyti, kad labai greitai auga, dauginasi, net per greit, nes leidžia požeminius ūglius. Bet šiuolaikinės veislės auga kompaktišku keru, į šonus daug nesiplečia.“
Viendienių dabar yra sukurta beveik 100 tūkstančių veislių, tris kartus daugiau negu rožių!
„Ir viendienių selekcija daug intensyviau vykdoma, – sako E. Misiukevičius. – Viendienės auga nuo 20 centimetrų iki 2 metrų. Yra selekcininkų, kurie dirba tik su žemaūgėmis, kiti su vidutinėmis, treti tik su aukštaūgėmis, todėl ir amplitudė tokia didelė.“
E. Misiukevičius sako, kad viendienės ne tik gražios, patrauklios, tinkamos apželdinimui, bet galima jas ir valgyti.
Į Šiaulių botanikos sodą selekcininkas buvo atvežęs paragauti džiovintų vienžiedžių žiedų. Jam džiovintų žiedų skonis primena plonai pjaustytų džiovintų obuolių, jaučia riešutų poskonį.
Valgomi ir švieži, ir apdoroti viendienių žiedai, pumpurai. Džiovinti galima orkaitėje, džiovyklėse. Edvinas dar bandys liofilizuoti.
„Šviežių žiedų skonis galbūt labiau būtų į kopūstą panašus, tik saldus. Valgomas visas žiedas, išskyrus kuokelius, kur yra žiedadulkės. Skaniausi šviesių spalvų, geltoni, oranžiniai, įvairių atspalvių šviesūs žiedai. Džiovinti bandau ir raudonus, violetinius, jie irgi pakankamai skanūs – švieži nelabai, o sudžiovinti turi malonų skonį“, – sako E. Misiukevičius.
