Šiaulietiško filmo „Pietinia kronikas“ laikotarpis

Redakcijos archyvo nuotr.
„Šiaulių“ restorano susprogdinimas – vienas iš daugelių sprogdinimų, įvykusių Šiauliuose ir regione pirmaisiais atkurtos Lietuvos metais.
Šiaulietiškas kino filmas „Pietinia kronikas“ (režisierius Ignas Miškinis, scenarijaus autorė Eglė Vertelytė), pastatytas pagal to paties pavadinimo rašytojo Rimanto Kmitos romaną, ne tik užkariavo Lietuvos kino teatrų, kultūros centrų sales, bet jau keliauja ir po Europą. Filmo veiksmas rutuliojasi Šiauliuose pirmaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo. Kas tuo laikotarpiu vyko Šiauliuose? Atsiverskime keletą 1992–1995 metų dienraščio „Šiaulių kraštas“ numerių.

 

1992 m. prasidėjo sovietų armijos išvedimas. Balandžio 16 d. iš Linkaičių (Radviliškio r.) pajudėjo 40 karinės technikos mašinų kolona, kuri, kirtusi Šiaulius, pasuko Kaliningrado srities link.

11

Sovietiniai paminklai versti nuo postamentų pradėti tik paskelbus Nepriklausomybę. Niekam nebereikalingi stabai buvo išmėtyti įvairių miesto įmonių patvoriuose. Šiaulių meras Kazimieras Šavinis (1937–2018) teigė, kad planuojama kurti buvusios ideologijos paminklų muziejų ar parkelį.

Patvoryje atsidūrė ir Šiaulių „Leninas“. Vėliau jis buvo nuplukdytas į JAV ir atsidūrė vieno JAV milijonieriaus privačiame muziejuje.

11

1993 metų kovo 30 d. susprogdintas „Šiaulių“ restoranas. Sprogimas driokstelėjo naktį. Restorane miesto nusikalstamo pasaulio autoritetai buvo įvedę savo tvarką. Šiauliečiai vengė ten užsukti, savo lankytojų prisibijojo ir restoranų darbuotojai. Norėdama keisti padėtį miesto Savivaldybė restorane buvo įrengusi policijos postą. Kelis kartus policininkams „Šiaulių“ lankytojus teko malšinti jėga.

„Šiaulių“ restorano susprogdinimas – vienas iš daugelių sprogdinimų, įvykusių Šiauliuose ir regione pirmaisiais atkurtos Lietuvos metais.

11

Šventasis vyras – Popiežius Jonas Paulius II – Kryžių kalną ir Šiaulius aplankė 1993 metų vasarą. Tai – daugiau nei įvykis, bet – sukrėtimas ar nušvitimas. Rugsėjo 7 d. vizitas prasidėjo ir baigėsi be incidentų. Laukta, kad Šiauliai knibždėte knibždės maldininkų, tačiau tūkstančiai žmonių užpildė pievas prie Kryžių kalno, o mieste minios užtvindė tik šaligatvius tų gatvių, kuriomis važiavo papamobilis.

Prie Kryžių kalno specialiai įrengtoje mašinoje popiežius pasiruošė šv. Mišioms ir su palyda per Kulpės upelį atėjo prie koplyčios.

11

1993 metų rugsėjį darbą Zoknių aerodrome pradėjo kariniai ekspertai iš JAV. Norėta išsiaiškinti objekto ekologinę būklę: kuo teritorija užteršta ir koks teršalų kiekis. Ekspertus į Šiaulius atlydėjo būsimasis Lietuvos prezidentas, o tuo metu – JAV gamtos apsaugos Vakarų regiono administratorius Valdas Adamkus.

Amerikiečiai domėjosi šalia gyvenančių žmonių sąlygomis: ar užterštas geriamasis vanduo, kokie žmonių sveikatos pokyčiai.

11

1995 metų rugsėjo 30 d. palaidotas policininkas Tomas Naumovas. Pareigūnas žuvo prie Kryžių kalno, saugodamas Popiežiaus dovanotą kryžių. „Šalyje vis labiau įsisiautėja nusikaltėliai, todėl ar būtina buvo per naktį atviroje vietovėje tarsi kokį jauką laikyti automatu ginkluotą policininką. Būdelėje nebuvo jokių ryšio priemonių“, – rašyta „Šiaulių krašte“.

Po T. Naumovo žūties postas prie Kryžių kalno sustiprintas: budėjo po du pareigūnus, bet ryšio su komisariatu dar nebuvo. Policininkas T. Naumovas tapo rašytojo Rimanto Kmitos romano „Remyga“ pagrindinio herojaus prototipu.

11

Šiauliai draugavo su nedideliu Nyderlandų miestu Etenu-Leru. 1993 m. spalio pabaigoje Mokytojų namuose vyko „Olandų dienos“. Svečiai atsivežė 1 000 litrų alaus, skanumynų, gatvės skėčių. Olandai daug ką – saldainių, marmelado, įvairių niekučių – dalijo veltui, todėl visos gėrybės akimirksniu buvo nušluotos, net ir į maišelius.

Skverelyje prie savivaldybės pasodinta keletas šimtų hiacintų, o jau kitą dieną pastebėta, kad gėlių svogūnėlių neliko – jie pavogti.

11