Šiauliai ir Lietuva – graikės akimis

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Xenia Kalantzi stengiasi kuo geriau pažinti Lietuvą ir Šiaulius, žmones, kultūrą, gamtą, maistą – viską, kas supa.
Valstybiniame Šiaulių dramos teatre reziduojanti teatralė iš Graikijos Xenia Kalantzi semia įspūdžius ir patirtį – ateityje jie galbūt suguls į kūrinį. Iš Atėnų į Šiaulius atvykusi graikė aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime, domisi istorija, stebi skirtumus, mėgaujasi gamta. Šiauliuose labiausiai ją nustebinęs atradimas – ežeras pačiame miesto centre.

Pirmoji rezidencija

Į Šiaulius Xenia atvyko balandį ir apstulbo: sniegas! „Tikėjausi pamatyti pavasarį, toks oras buvo didelis siurprizas. Aš buvau pasimetusi, gal tai Kalėdos?!“ – juokiasi prisiminusi.

Pirmoji savaitė slinko lėtai – nepažįstama aplinka, žmonės. Bet netrukus laikas pasileido kūlversčiais – įtraukė veiklos, naujos patirtys, teatras – kiekviena diena tapo tarsi naujas didelis nuotykis.

Xenios gimtinė – Patrai, gimtojo miesto universitete baigė teatro studijas. Dabar gyvena ir dirba Atėnuose. Daug metų buvo režisieriaus padėjėja, bet paskutiniu laiku pakeitė kryptį: dirba prodiuserių kompanijoje, organizuoja įvairius renginius, dažniausiai – teatro.

Teatrologė su teatro analizės, rašymo ir kūrybine patirtimi – taip save pristato Xenia.

Kaip graikė atsidūrė Šiauliuose?

„Nacionalinis Graikijos teatras paskelbė atvirą kvietimą teikti parašas norintiems vykti į rezidenciją dramaturgams užsienyje. Pateikiau paraišką, bet nesitikėjau, kad būsiu atrinkta. Mums, menininkams, tai didelis įvykis, nes trūksta lėšų, nėra taip paprasta keliauti ir stebėti, kaip kitur dirba teatrai.“

Ši rezidencija graikei – pirma, bet labai viliasi, kad bus ir antra.

Iki kelionės į Lietuvą Xenia žinojo režisierius Cezarį Graužinį ir Oskarą Koršunovą – jų kūryba mėgaujasi ir Graikijos žiūrovai.

„Žinojau, kad Lietuvos sostinė – Vilnius, kad esate Baltijos šalys, anksčiau okupuotos Rusijos“, – tęsia Xenia.

Atvykusi į Lietuvą, ji nuo pirmos dienos stengiasi kuo geriau pažinti šalį, žmones, kultūrą, istoriją, gamtą, maistą – viską, kas supa.

„Jūsų šalis nuostabi, kraštovaizdis, gamta – tai visiškai kas kita nei pas mus. Aš gyvenu Atėnuose, miestas pilkas, pastatai, nėra žalumos, medžių, ežerų. Šiauliai man labai patinka, miestas nedidelis, jaukus, čia nesijauti svetimas. Ir yra ežeras, iki kurio nuo centro tereikia paėjėti penkias minutes! – didžiausiu atradimu džiaugiasi graikė. – Neįtikėtina, kad pėsčiomis gali iš namų nueiti ir „pačiupinėti“ ežerą! Kai atvykau, supratau, kaip man trūko gamtos. Gamta padeda išlaikyti ramybę – jūs esate ramūs žmonės.“

Gyvendama Šiauliuose, Xenia keliauja ne tik po Lietuvą – pamatė Rygą, Taliną. „Talinas, – išrenka labiausiai patikusią Baltijos šalių sostinę. – Talinas – tarsi pasaka. Žinoma, labai patiko ir Vilnius.“

Prieš kelionę Xenia tikėjo stereotipu, kad Baltijos šalių gyventojai kalba rusiškai. Atvykusi pasidomėjo ir buvo nustebusi – lietuvių kalba viena seniausių pasaulyje!

„Dar nedaug pažįstame jus, Nepriklausomybė paskelbta prieš kiek daugiau nei 30 metų. Mažai žinome, kiek patyrėte kančių iš Rusijos. Man labai įdomu sužinoti istoriją“, – sako Xenia. Ir priduria, jog supranta lietuvių išgyvenimus ir nerimą, palygindama situaciją su turkų okupuota Kipro dalimi.

Lietuvoje pozityviąją Xenią sužavėjo daugybė dalykų. Vienas iš jų – kultūrinis gyvenimas: „Jūsų gilios muzikinės tradicijos. Visur girdžiu muziką – smuikas, gitara, pianinas, trimitas – visi instrumentai, vyksta muzikos festivaliai, visur skamba muzika. Labai gilios ir teatro tradicijos, žaviuosi organizavimu, plačiu repertuaru.“

Graikė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teatrų repertuare vieni spektakliai keičia kitus – Atėnuose vienas ir tas pats spektaklis rodomas keletą mėnesių.

Dar vienas sužavėjęs dalykas Lietuvoje – teatrų gausa. Jaučiasi laiminga, kad Valstybinio Šiaulių dramos teatro meno vadovė dr. Nomeda ir kultūros projektų vadybininkė Renata Baltraitienė suteikė galimybę pamatyti „The Atrium“ festivalį Klaipėdoje. „Dieve, tiek pasirodymų!“ – negali atsistebėti Xenia.

„Jūs investuojate į kultūrą, investuojate į teatrą, ir aš tai matau. Situacija visiškai skiriasi nuo Graikijos. Mes turime tik du valstybinius teatrus, Atėnuose ir Salonikuose, dar yra tarptautinis kasmetinis Epidauro festivalis, remiamas valstybės. Kultūros ministerija dar gali skirti lėšų konkrečiai veiklai – suburtai komandai, pasirodymams.“

Graikės akimis, Lietuvoje valstybė remia kūrėjus ir visą meno bendruomenę. Graikijoje daugiausia tenka vadovautis posakiu „kurk už savo pinigus“. Pasak Xenios, valstybės parama kultūrai ypač sumažėjo, kai šaliai reikėjo išgyventi ekonominę krizę.

Xenia sako, kad jos rezidencijos tikslas – keistis patirtimi, pamatyti, kaip dirba kiti, pažinti vietos bendruomenę. Viena iš galimybių pažinti vietinių santykį su teatru buvo Šiauliuose birželio 6–15 dienomis vykęs festivalis „Teatrodromas“.

Šiauliuose Xenia taip pat turi kūrybinių planų. Vienas iš jų – rašymo dirbtuvės su paaugliais. Xenia svarsto ir apie Nomedos Šatkauskienės pasiūlymą parašyti tekstų apie Šiaulius ir Lietuvą. Galbūt kitais metais teatre planuojamoje rezidencijoje Lietuvos aktoriai dirbtų su graikės kūryba.

Patinka visoks teatras

Kūryboje dramaturgę Xenią daugiausia domina atminties tyrimai, kolektyvinė ir individuali atmintis.

„Man patinka beveik viskas, – sako graikė, paklausta, koks teatras jos mėgstamiausias. – Kai buvau jauna, nekenčiau antikinės dramos, tragedijos, komedijos, nes buvau kvaila. Dabar jau grįžtu prie to, suku atgal, link šaknų. Pinteris, Ibsenas, Čechovas ir, žinoma, graikų dramaturgai.“

Kurį laiką Xenia rašė pjeses Nacionaliniame teatre Atėnuose. Dabar organizuoja kūrybines dirbtuves. Ieško įvairių aspektų: susitikimai su priklausomybių turinčiais asmenimis, kaliniais, paaugliais.

„Graikijoje iš pjesių rašymo nepragyvensi. Nesi Čechovas, kad teatrai labai norėtų tavo pjesių, jiems tai susiję su rizika“, – nusišypso Xenia.

Smagūs skirtumai

Xenia pastebi ne vieną skirtumą tarp Graikijos ir Lietuvos, graikų ir lietuvių.

„Jūs esate labiau disciplinuoti, turite tarsi programą. Pietų pertrauka – tuo pačiu laiku. Valgote anksčiau, mes pietaujame apie trečią, o vakarieniaujame vienuoliktą vakare. Skiriasi ir naktinis gyvenimas, čia darbo dienomis viskas užsidaro apie dešimtą valandą vakaro. Atėnuose to nebūtų! Kalbu apie teatro žmones – jei baigiame repeticiją dešimtą ar vienuoliktą vakaro ir būname vieni kitų neužknisę ir ne per daug pavargę, einame išgerti. Ir nesvarbu, kokia tai diena, pirmadienis ar sekmadienis. Čia – kitaip.“

Skiriasi ir orai – Graikijoje lauko kavinėse gali sėdėti visus metus, o čia sezonas gerokai trumpesnis. Pavasarį, prisimena Xenia, čia anksti temo, o dabar sunku patikėti: vėlų vakarą šviesu kaip dieną!

Šią vasarą Graikiją alina karščiai – Xenia parodo, kad birželio orų prognozės perlipa per 40 laipsnių. Tokia temperatūra birželį neįprasta ir Atėnuose.

Lietuvoje graikei nieko netrūksta – tik draugų. Na, dar šiek tiek maisto, bet jo pasigenda visur, kur bekeliautų – yra viešėjusi JAV, Indonezijoje. „Nes mes tikime, kad turime geriausią, Viduržemio jūros, virtuvę“, – juokiasi Xenia. Ir išvardija palankaus klimato dovanojamus svarbiausius komponentus – aliejų ir daržoves.

Į Graikiją Xenia išvyks birželio 30 dieną. Įtemptas darbinis sezonas prasidės rugsėjį, lauks daug renginių. Galbūt dar vasarą organizuos teatro turus po Graikiją.

Gal kitąmet kūrėja su nauja savo pjese grįš į Šiaulius? „Galvoju apie tai, su kažkuo nedideliu, aš labiau minimalistė. Svarstau apie tolimesnius ryšius ir galimybes bendradarbiauti.“

Graikė džiaugiasi visa rezidencijos metu įgyta patirtimi, galimybėmis pažinti ir susipažinti – viskas sugulė galvoje. „Niekada nežinosi, kokia forma ateityje visa tai panaudosiu“, – svarsto šypsodamasi.