Šiauliai – ir bigbendo miestas: 20 metų istorija

Ri­čar­do Dai­li­dės nuotr.
Šiaulių bigbendas 2002 metais.
Ar gali būti miestas be džiazo, namai – be džiazo? Prisiminiau kino filmą su Robertu de Niru „Visas tas džiazas“. Puikus filmas. Paties džiazo, tiesa, jame nebuvo daug, tik mintis – visas mūsų gyvenimas yra džiazas.

 

Šiaulių bigbendo orkestrui – 20 metų

Sovietmečiu džiazas buvo iššūkis sistemai. Galima išskirti tris džiazo mūsų krašte etapus: pirmosios nepriklausomybės laikotarpio, sovietmečio ir dabartinės nepriklausomybės. Jei kas nors anuomet nugirsdavo, kad konservatorijoje groji džiazą, galėdavo iš jos pašalinti. O straipsniai apie džiazą vadinosi: „Nuo saksofono iki peilio – vienas žingsnis“, „Kas šiandien myli džiazą, rytoj tėvynę išduos“...

Šiandien džiazo atlikėjai pristatomi Nacionalinei premijai. Tad dabar viskas paprasčiau. O apie to meto džiazo muzikantus ir tos muzikos gerbėjus galima drąsiai pasakyti, jog džiazas tada buvo sakralu. Džiazas simbolizavo laisvę, todėl lietuvius galime vadinti laisvės troškusia tauta, nes čia išaugo tiek puikių džiazo atlikėjų ir šios muzikos gerbėjų.

Nustembi išgirdęs, kad prieš šešis dešimtmečius, 1962-aisiais Šiauliuose muzikavo gan daug estradinių ansamblių ir net trys bigbendai: „Elnio“ gamyklos, Statybos tresto ir Kultūros namų. Tad Šiaulius drąsiai galima vadinti bigbendų miestu. Stebėtis reikia ir muzikantų drąsa bei atsidavimu džiazui, nes tuo metu besimokantys miesto muzikos technikume negalėjo groti estrados kolektyvuose.

Septintajame dešimtmetyje prie Lietuvos valstybinės filharmonijos besikuriant profesionaliems bigbendams ir ansambliams, daugelis miesto muzikantų buvo pakviesti į šiuos kolektyvus.

2002 metais džiazo entuziastui ir trimitininkui Romualdui Sabaliauskui kilo mintis įkurti Šiauliuose senjorų bigbendą: proga ir būdas prisiminti tuos muzikantus, kurių daugumai jau buvo per šešiasdešimt. Bigbendo gimimo data – 2002 lapkričio 22-oji. Tad šiemet orkestro – dvidešimtmetis.

Romualdas buvo ir sėkmingas verslininkas, tad rėmė kolektyvą finansiškai, padėjo ir dar ne vienas miesto verslininkas. Reikėjo naujų instrumentų, aparatūros, aprangos. R. Sabaliauskas pasikvietė talkon Romualdą Jankų, kuris rašė puikias aranžuotes ir tapo kolektyvo vadovu. Visi grojo vedami entuziazmo, nė vienas nepaklausė, kiek jam už tai mokės. O muzikantai buvo stiprūs, groję garsiuose kolektyvuose: saksofonus pūtė Vladas Meškauskas, Rositas Abdurachmanovas, Anatolijus Gaidamakas, trimitus – Leonas Kalpokas, Ričardas Tamulevičius, pats Romualdas, trombonus – Joselis Klembergas, Stasys Vedeckas, gitara grojo Algirdas Alijošius, mušamaisiais Leonas Laukys ir kt.

Subyrėjus Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestrui, šio kolektyvo vadovą Jaroslavą Cechanovičių R. Sabaliauskas pakvietė vadovauti Šiaulių bigbendui. Pagroti su kolektyvu atvykdavo ir iš mūsų miesto kilęs pianistas Povilas Jaraminas. Dainavo Adolfas Jarulis, jaunos vokalistės Kristina Svolkinaitė, Aurelija Čižauskaitė.

Kolektyvas repetuodavo kultūros namuose, po to juos priglaudė filharmonija. 2009 m. įsikūrus koncertinei įstaigai „Saulė“, bigbendas tapo jos kolektyvu ir įgijo profesionalaus džiazo orkestro statusą.

Šiuo metu kolektyvui vadovauja Raitis Ašmanis. Darbštus dirigentas su kolektyvu paruošė daugybę įvairiausių koncertinių programų: „Frankui Sinatrai – 100!“, su solistu iš Latvijos Daumants Kalninš ir „Lindyhop.lt“ klubo šokėjais, „Ellai Fitzgerald – 100“ su soliste Cecile Verny (Vokietija), „Legendinės lietuviškos dainos“ su vokalistu Martynu Kavaliausku, atskira programa paruošta su pasaulinio garso bliuzo atlikėja Juwana Jenkins ir daugelį kitų. Vienintelis atvejis Lietuvoje, kai Šiaulių bigbendas susijungė su miesto kameriniu orkestru ir tapo originaliu simfodžiazo kolektyvu.

2010 metais mieste pradėtas rengti tarptautinis bigbendų festivalis „Big Band Festival Šiauliai“, į kurį atvyksta orkestrai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš visos Europos bei Amerikos. Šiaulių bigbendų festivalis – vienintelis Baltijos valstybėse, kitur vyksta tik džiazo festivaliai, daugiausiai nedideli kolektyvai, tad, R. Sabaliauskas pasakojo, jog organizuoti festivalius yra sunku, o ypač varžo finansinės lėšos. Norėsi pasikviesti bigbendus iš Frankfurto, Venecijos, Tbilisio, su kuriais šiauliečiai bendrauja. Bet – dideli kolektyvai, vien lėktuvų bilietai kiek kainuotų.

Šiauliečiai dalyvauja džiazo festivaliuose Rygoje, Liepojoje, Birštone, ruošia naują Editos Piaf dainų koncertą, kuriame garsios solistės dainas atliks Aija Vitolina iš Latvijos, o solo akordeonu – jaunasis šiaulietis talentas Motiejus Dudnikas. Tiesa, jubiliejinis 20-ečio koncertas kiek nusikelia – į 2023 m. balandžio 15 dieną, kai po rekonstrukcijos duris atvers koncertinė salė „Saulė“.

Susijusios naujienos