Naujausios
Shalmaz – „blogiukas“ su poezijos sąsiuviniu
Žygimantą draugai vadina Šalmu. Savo dainas jis pasirašinėja Shalmaz — bala žino iš kur tokia pravardė. Septyniolikmečiui poezija — geras laiko praleidimas, „kai nėra ką veikti“. Žygimantas sutinka sunkiai dirbti, kad turėtų už ką studijoje įrašinėti savo dainas. “Mūsų karta vadinama blogiukais, bet niekas iš suaugusiųjų tikrai nežino, nei kuo mes gyvename, nei kaip“, — sako Žygimantas Mečionis.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Apie meilę ir mirtį
Pirmąjį eilėraštį Žygimantas parašė apie meilę. Meilę be adreso, nes Žygimantas prisipažįsta tada neturėjęs merginos. Iš eilėraščio gimė daina. „Išgydyk ar paleisk“, “vienišas“ — daugybę kartų savo dainoje šaukia Žygimantas. Jo dainos, kaip ir eilėraščiai, paklūsta repo “arba dar kiti vadina — hip hopo“ stiliui.
Dainą jis įrašė su draugu, kurį Šiauliai pažįsta irgi tik pagal pravardę — Slajus, arba Šarūnas Dimskis.
Antrajai dainai žodžius Žygimantas kūrė apie mirtį. „Visi užmerksime akis, visus praris tamsa, įmes į mažą dėžę, atsidursim po rasa“, — repuoja Žygimantas. Dainą pavadino “Iš dulkių į dulkes“.
Negi mirtis — jaunimo tema? „O jūs žinot, kaip jos išvengti arba, kad ji neateis?“ — juokiasi iš klausimo Žygimantas.
Kai jis atvertė populiarų jaunimo interneto puslapį 'emuzika' ir paleido savo dainą „Iš dulkių į dulkes“, Žygimanto akys žibėjo: jo daina apie mirtį internetinio puslapio topuose — penkios žvaigždutės (tai reiškia, kad daina labiausiai patinka). “Ar dar reikia įrodymo, kad jaunimą domina mirties tema?“ — triuškino nuostatą apie jaunimo gyvenimą ir pomėgius Žygimantas.
Nusipirkti žodžiai
„Kiek gali kieme su draugais nagus šalti ir pliurpti nesąmones? Užsidarau kambary su kompu ir kuriu. Jūs tai vadinate poezija? Aš tiesiog rašau tai, kas mane domina, apie ką aš galvoju. Šlifuoju, perdarau, ieškau žodžių — tai toks žaidimas. Labai įdomus, kai nėra ką veikti. Žodžius vienai dainai parašau maždaug per mėnesį. O kai reikia rašinį mokykloje parašyti, tai mokytojai už galvos stveriasi — kiek darau klaidų. Kai kuriu sau ir dėl savęs, kai dėlioju tuos žodžius — viskas gerai išeina“, — pasakoja apie kūrybines kančias Žygimantas.
Žygimantas — Šiaulių S. Daukanto vidurinės mokyklos vienuoliktokas. „Mokausi, bet man nelabai išeina. Kai mokytojai sako, kad su mokiniais jie elgiasi taip, kaip mokiniai su jais, aš negaliu nutylėti, atšaunu: “Kaip jūs su mokiniais, taip ir mokiniai su jumis. Bet užsibrėžiau — būtinai baigti dvylika klasių, o tada mausiu iš tos duobės“.
Kas ta duobė? „Lietuva, kurioje jaunam žmogui neįmanoma prasimušti, užsidirbti, kurti muziką ir galbūt išpopuliarėti. Čia išpopuliarėja visokios “šmyvos“, kurios nusiperka žodžius, pagal kuriuos dainuoja dainas ir jaučiasi žvaigždėmis. Aš negalėčiau dainuoti nusipirktų žodžių, man būtų gėda“.
Žygimantas galbūt norėtų studijuoti: „Jeigu pavyks įstoti su tokiais mano pažymiais, bet vasaromis vis tiek varysiu į užsienį užsidirbti. Reikia pinigų“.
Kodėl jaunimas taip nori pinigų, kad net pasiryžę išvažiuoti, dirbti bet kokį prastą, sunkų darbą, kad tik praturtėtų?
„Koks senimas, toks ir jaunimas“, — atsako Žygimantas.
Darbas — statybose, pinigai — studijai
Žygimanto tėvas jau nuo dvylikos metų kviesdavosi Žygimantą vasaromis dirbti. Darbas sunkus, bet Žygimantas nesiskundžia, jis iš tėvo išmoko, kad pinigai yra uždirbami, o ne gaunami iš tėvų piniginės pasakius burtažodį — reikia.
Žygimantas pasakoja, kad jau įgudo glaistyti sienas ir lubas, mokėtų pakabinti lubas, šiltinti namą.
„Jeigu mamos paprašyčiau šimto litų, tai ji tikrai žinotų, kad man jų reikia muzikos įrašų studijai. Nueini į studiją, mažą izoliuotomis sienomis kambariuką, paduodi šimtą litų ir įrašinėk savo dainą. Man patinka tas procesas“, — pasakoja Žygimantas.
Studija jo gyvenime atsirado tik šią vasarą. Anksčiau uždirbtus pinigus Žygimantas leisdavo kitiems dalykams: „Norisi drabužį nusipirkti, su draugais “pabaliavoti“, norisi turėti savo pinigų, o kai juos užsidirbi tai ir gali leisti tam, kam nori. Gyventi turi sau ir daryti tai, kas tau patinka. Man patinka rašyti eilėraščius ir dainuoti ne dėl kitų, o dėl savęs“, — gyvenimo filosofiją dėsto Žygimantas.
„Žmonės nepadės, jiems gaila šilumos savo, vienas litas jiems brangesnis už gyvybę kieno nors“ (iš Shalmaz dainos).
Dainų dainelių mokyklos
Žygimantas pasakoja, kad dainuoja vis dėl to ne tik sau, bet ir scenoje — nuo trejų su puse metukų. „Pirmas koncertas buvo su tokiom pat mažikėm mergaitėm, bet dainos žodžių nebeatsimenu“.
Shalmaz apie tuos laikus repuoja iš „emuzika“ svetainės: “Nuo pat pradžių gyvenimo visi mes buvom lygūs, pirmasis oro kąsnis būtybei palaikyti, visi mes buvom be plaukų ir gimėme nuogi, pradėjome nuo ašarų su plakančia širdim“.
Vėliau buvo Šiaulių berniukų dainavimo mokykla „Dagilėlis“. Kai pradėjo lankyti “Juventos“ mokyklą, dar labiau domėjosi muzika ir kilo “karjeros“ laiptais. Aštuoneris metus dainavo mokyklos chore. 2000 metais buvo išrinktas geriausiu Šiaulių turo “Dainų dainelės atlikėju. 2002 metais tapo respublikinio “Dainų dainelės“ konkurso nugalėtoju. Būtent “Dagilėlis“ Žygimantui išugdė supratimą, kad dainuoti — labai geras užsiėmimas ne tik “mergoms“.
„Pamenu, gavau didžiulį maišą, kai nugalėjau “Dainų dainelėje“, atrišu, o ten gal koks dešimt saldainių“, — juokiasi iš pirmojo “uždarbio“ už dainavimą Žygimantas.
Ne vien adrenalinas
Labiausiai Žygimantui gaila, kad „Juventos“ mokykla iš vidurinės tapo aštuonmete ir vaikams, susižavėjusiems ir šio to pasiekusiems muzikoje, po aštuntos klasės teko keisti mokyklą. Žygimantas neabejoja — ir dabar dar dainuotų chore, lankytų repeticijas ir važinėtų į koncertus.
„Gaila, kad dabar nebeturiu, kas mane toliau mokytų dainuoti, kad nebėra bendrų koncertų, bet susigalvoju ir dainuoja vienas“, — sako Žygimantas.
Shalmaz repuoja: „Vaikštau mindamas betoną, pėdas bandau įspaust, bet šviesos vis nesimato tunelio gale, todėl einu toliau — pasodinti medį, užauginti vaikus, dar namą pastatyti reiks, bet neturiu aš pamatų“.
Jo draugas Slajus užsiminė, gal drauge su Žygimantu teatro bufete surengs pirmąjį dainų pagal Žygimanto žodžius koncertą.
„Būtų ne-re-a-lu“, — svajoja Žygimantas.
„Vaikai cigarą traukia pasislėpę nuo tėvų, taip bachūrais primeta: kietu paaugęs busiu. O kas vėliau? Vėliau žolikės dūmas, kai nuo amfetamino tirpsta kūnas. Žaist su mirtimi, gal tau ir malonu, bet gyventi verta ne tik adrenalinui“ (iš Shalmaz dainų).
POEZIJA: Septyniolikmetis Žygimantas Mečionis, kūrybinį pseudonimą pasirinkęs Shalmaz, kuria repo stiliau poeziją — ir tai vadina geriausiu užsiėmimu jaunimui, kad nereiktų „pliurpti nesąmonių.“
SAU: Žygimantas — Shalmaz sako, kad sunkiai dirbti, jokia bausmė, nes uždirbtus pinigus gali leisti sau ir savo muzikai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.